Pretendentams į prezidentus neaišku, kokių darbų imsis D. Grybauskaitė | Diena.lt

PRETENDENTAMS Į PREZIDENTUS NEAIŠKU, KOKIŲ DARBŲ IMSIS D. GRYBAUSKAITĖ

Įvardijami kaip galimi pretendentai dalyvauti kituose prezidento rinkimuose asmenys sako, kad Dalios Grybauskaitės metiniame pranešime svarbiausios šalies gyvenimo aktualijos ir problemos apžvelgtos. Tačiau pasigenda prezidentės siūlymų, kaip jas spręsti, ar kokių darbų imsis ji pati.

Paskutinėse apklausose populiariausias galimas pretendentas į prezidentus ekonomistas Gitanas Nausėda teigia, kad prezidentės D. Grybauskaitės metinis pranešimas – gerai struktūruota kalba, pradėta nuo to, kas svarbiausia – prastos padėties partijose dėl tarpusavio rietenų, kurios užgožia strateginius tikslus, ir įtartinų sąsajų su komercinėmis struktūromis.   

„Aš išgirdau aiškų signalą, kad prie juridinių asmenų finansavimo negalima grįžti, nes tai kelia kitų grėsmių. Kita vertus, o kaip pagerinti biudžetinio finansavimo modelį, nes, kaip mes matome, pats biudžetinis finansavimas visų problemų neišsprendžia. Vis tiek tam tikri nešvarūs ryšiai lieka. Ar tada stiprinti kontrolę, ar didinti patį biudžetinį finansavimą, iki galo taip ir liko neaišku. Ekonomikos srityje turbūt svarbiausia tai, kad akcentuota, jog štai šitas smagus ekonominio augimo laikotarpis baigiasi. Iš tikrųjų tenka pripažinti, kad paskutiniai jo metai.  Ir mums labai svarbu išspręsti du dalykus. Pirmas – socialinės atskirties klausimas, ką ir paminėjo prezidentė. Iš tikrųjų, jeigu mes neišnaudosime dar šitų 2–3 likusių mums augimo metų, gali atsitikti taip, kad vėl mums teks raginti žmones grįžti prie diržų veržimosi, nors kaip reikiant socialinės atskirties klausimo mes ir neišsprendėme per visą 10 metų augimo laikotarpį. Antras, iš tikrųjų labai svarbus aspektas susijęs su tais, vadinamaisiais, vidutiniais pajamų spąstais, kuomet neperėję į naujas technologijas mes galime užstrigti ties 75 proc. BVP vienam gyventojui lygiu ir tokiu būdu pasmerkti save vidutinio pasiturimumo standartui, bet jokiu būdu  ne artėti prie labiausiai išsivysčiusių Vakarų Europos valstybių“, – sakė SEB banko prezidento patarėjas G. Nausėda.

Kauno mero atstovas informavo, kad Visvaldas Matijošaitis nekomentuoja kitų politiniame lauke esančių politikų pasisakymų, be to jis šiandien, esą, buvo labai užsiėmęs.

Pasak premjero Sauliaus Skvernelio, prezidentės pranešime nuskambėjo pagrindiniai akcentai ir jį vadina stipriu.

„Paminėtos tos sėkmės istorijos. Tarp sėkmės istorijų, manau, galima paminėti, galbūt minoriškai nuskambėjo apie politinį apsivalymą, korupcijos bylas, neišvengiama, tai tikrai reikia paminėti, kad, matyt, lūžis arba pirminiai žingsniai yra padaryti būtent prieš 9 metus. Kalbant apie oligarchiją ir kovą su korupcija, ir tas apgailestavimas, kad tiek ilgai reikėjo laukti, na, nieko nepadarysi, teisiniai procesai nėra paprasti ir lengvi. Taip pat galima pritarti, ir noras, matyt, visų yra, kad būtų mažiau rietenų, daugiau vienijimosi dėl aukštesnių tikslų ir vieningų darbų. Užsienio politikos pačios svarbiausios aktualijos: tikrai nėra lengva situacija matant, kas vyksta ir su JAV, ir ES ateitis, gynybos akcentai sudėlioti. Aišku, ir tos kritikos, kurios yra, buvo išsakyta, natūralu, ji turi būti. Aš tiktai džiaugiuosi, kad mes atliepiame, ir darbai, ir tai, kas buvo įvardinta vyriausybės, ir šių metų struktūrinės reformos yra skirtos. Kalbant apie švietimą, lygiai tas pats: yra pradėtos struktūrinės reformos, kurios jau pavėluotos, reikėjo tai daryti gerokai ankščiau“, – kalbėjo premjeras S. Skvernelis.

Ambasadorius Vygaudas Ušackas teigia, kas svarbiausia Lietuvai ir kas atspindėta prezidentės metiniame pranešime – susipriešinimas tarp miesto ir kaimo, išvažiavusiųjų ir likusių Lietuvoje, darbdavių, dirbančiųjų, pensinio amžiaus žmonių.   

Pasigedau strateginės perspektyvos, pasigedau raginimo sugrąžinti viltį, kad Lietuvoje galima ne tik būti, bet galima gyventi ir kurti.

„Pasigedau strateginės perspektyvos, pasigedau raginimo sugrąžinti viltį, kad Lietuvoje galima ne tik būti, bet galima gyventi ir kurti. Pasigedau vis dėlto tokios telkiančios žinios, kad mums būtina susivienyti sprendžiant svarbiausias užsienio politikos ir vidaus problemas, ypatingai, negirdėjau klausimų ir receptų dėl emigracijos, dėl Lietuvos išnykimo ir išvažinėjimo. Labai svarbus uždavinys ateinančiais metais yra, kaip Lietuva pasiruoš, su kokia pozicija išeis derantis dėl naujos ES finansinės perspektyvos, siejant su mūsų ekonomine strategija, kokią ateities Lietuvos ekonomiką mes norime vystyti ir kur, kurie tie proveržio taškai bus: sveikas maistas, ekologinis maistas, skaitmeninės technologijos. Tie dalykai, kad investuotume ne į trinkeles, bet į ateities žinių ekonomiką“, – svarstė KTU Europos instituto vadovas V. Ušackas.

Parlamentaras Žygimantas Pavilionis sakė, kad prezidentė nubrėžė riboženklius ir vidaus, ir užsienio politikoje.

„Labai aiškiai pasakė, kad svarbu Lietuvai neiškrypti iš istorinės, tradicinės krypties, ieškoti draugų Vakaruose, o ne už rytinės sienos, kas yra iš tikrųjų pamėgta įvairių kandidatų ir koalicijos vadovų: ieškot dialogo su Kremliumi, kas yra didžiulė klaida. Įvardijo transatlantinę vienybę, kuri yra labai svarbi mums. Mes nesuinteresuoti, kad Vakarai suskiltų. Įvairūs susipriešinimai, karai nėra mums naudingi, tačiau, aš manau, su Vakarais viskas bus tvarkoj. Svarbu, kad mes į Rytus nepasiduotume. Na, o vidaus politikoje irgi labai aiškiai įvardijo grėsmes, kad tas egoizmas, verslo įtaka politikai, kuri, mano nuomone, labai dažnai susijusi su Rytų kaimynais, kurie bando mus tokiu būdu įtakoti, kartais gali būti net didesnė grėsmė negu išorės priešai“, – teigė Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Ž. Pavilionis.

Prezidento rinkimai vyks 2019 m. gegužę.

Rašyti komentarą
Komentarai (1)

...

Cha: "Aš išgirdau aiškų signalą, kad prie juridinių asmenų finansavimo negalima grįžti, nes tai kelia kitų grėsmių. Kita vertus, o kaip pagerinti biudžetinio finansavimo modelį, nes, kaip mes matome, pats biudžetinis finansavimas visų problemų neišsprendžia. Vis tiek tam tikri nešvarūs ryšiai lieka" - taigi, ar šiaip žiūrėt, ar taip: "Yra partija, yra BĖDA". Deja, šioje kalboje vėl viduramžių dvelksmas pasijuto: "Kad ir kokios silpnos, pavargusios, nukraujavusios būtų politinės partijos, tačiau kol kas tai patikimiausias demokratinio valstybės vystymosi pagrindas" - KLIEDESIAI: kažkada valstybės be karalių buvo neįsivaizduojamos, dabar mums BANDOMA primest ESĄ 'partijos yra būtinos demokratijai". TIK: tos 'partijos' tai viduramžių sąmokslininkų grupės, siekusios į sostą SAVO 'karalių' pasodint; tuomet pavyko susitart kad ankstesnių 'karalių' nereikia žudyt, BET - rotuot juos pagal 'partijų' galią. Taip kad 'partijos' kaip buvo sąmokslininkų grupės, taip ir liko; nereikia tų 'partijų'!

SUSIJUSIOS NAUJIENOS