PREZIDENTĖ PREMJERO SIŪLYMĄ ĮVERTINO KRITIŠKAI

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako kritiškai vertinanti premjero Sauliaus Skvernelio siūlymą Seime inicijuoti parlamentinį tyrimą dėl galimų neskaidrių politikų ryšių su interesų grupėmis.

Šalies vadovės teigimu, Seimo komisijų darbas neturi dubliuoti ar trukdyti teisėsaugos vykdomiems tyrimams.

Galima traktuoti kaip spaudimą teisėsaugai

„Labai priklausys pirmiausia nuo to, kas konkrečiai bus įvardyta, koks tikslas komisijai bus iškeliamas. Turime 2004 metų Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad laikinosios komisijos negali dubliuoti, pakeisti arba trukdyti teisėsaugos darbui. Žinome, kad visos tokios komisijos tik politinio proceso dalis, jokių teisinių pasekmių neturi. Jei, pavyzdžiui, šiai komisijai bus iškeltas uždavinys, kuris kirsis arba lies dabar esamas bylas, kurios ikiteisminiuose tyrimuose ar yra teismuose, tai bus galima traktuoti kaip tiesioginį spaudimą teisėsaugai. Todėl kuriant bet kokias komisijas tokių dalykų reikia vengti“, – žurnalistams  pirmadienį sakė D.Grybauskaitė.

Žinome, kad visos tokios komisijos tik politinio proceso dalis, jokių teisinių pasekmių neturi.

Apie galimos laikinosios Seimo tyrimo komisijos kūrimą praėjusią savaitę kalbėjo „valstiečių“ deleguotas ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. Jis komentavo teisėsaugos pateiktus įtarimus korupcija Liberalų sąjūdžiui ir Darbo partijai.

„Tas laikas tikrai atėjo, kviesiu Seimo narius tokią komisiją suburti ir labai plačiai pasižiūrėti – politikai, politikų veikla, įtaka įvairiausių verslo grupių ir kitų suinteresuotų grupių politikų priimamiems sprendimams“, – BNS penktadienį sakė S.Skvernelis.

Anot jo, vieną stambiausių politinės korupcijos bylų tirianti teisėsauga „daro sunkius, bet ryžtingus žingsnius“, o įtarimai dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu dar dviem partijoms – didžiulis smūgis visai politinei sistemai. Būtent todėl, anot S.Skvernelio, būtinas platus parlamentinis tyrimas.

„Žinant per tuos beveik nepilnus metus ir matant vaizdą, kas buvo „pridaryta“ valstybėje, „pridirbta“ ir bandant taisyti padėtį visose mūsų gyvenimo srityse, ir matant įtarimus, pareiškiamus politinėms partijoms dėl korupcinių veikų, tai, matyt, kyla neišvengiama būtinybė Seime specialiosios tyrimo komisijos, kur būtų ištirta ir atsakyta visuomenei, kokio gi masto korupcija yra užvaldžiusi mūsų politinę sistemą. Ir tie sprendimai, kurie daromi Seime, priiminėjami politikų, pasirodo, kad jie nėra skaidrūs, nėra nešališki ir atstovaujami kažkokiems interesams, bet ne žmonių interesams“, – kalbėjo S.Skvernelis.

Seime šiuo metu atstovaujamos septynios partijos, trys iš jų – „Tvarka ir teisingumas“, Darbo partija ir Liberalų sąjūdis – kaip juridiniai asmenys yra sulaukę teisėsaugos įtarimų korupciniuose tyrimuose.

Seimo statutas numato, kad laikinosios tyrimo komisijos sudarymą gali inicijuoti ketvirtadalis visų Seimo narių, t. y. ne mažiau nei 36 parlamentarai.

Premjeras: Seimo tyrimas bus

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pirmadienį pareiškė neatsisakantis idėjos Seime nagrinėti galbūt neskaidrius politikų ryšius su interesų grupėmis ir tvirtino, jog tą nagrinėsiančiai komisijai galėtų vadovauti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas.

Paprašytas atsakyti į prezidentės Dalios Grybauskaitės kritiką dėl šios iniciatyvos, premjeras atsakė: „Gal kas nors ko nors bijo? Ne, neatsitraukiame.“

Jis pabrėžė, kad parlamentinis tyrimas nedubliuos teisėsaugos darbo.

„Mes neturime jokio net tikslo, jokių abejonių teisėsauga. Atvirkščiai, mūsų palaikymas teisėsaugai, ypatingai politinės korupcijos bylose yra besąlygiškas. (...) Mes kalbame apie šiek tiek kitus dalykus, apie procesus, kuriems daryta įtaka mūsų visų žmonių politiniame gyvenime“, – teigė S.Skvernelis.

„Komisijos tikslas nėra nei persekioti ką nors, nei bausti ar vykdyti kokias nors teisėsaugos funkcijas apskritai. Tiesiog reikia atskleisti visuomenei, kas vyko mūsų politiniame gyvenime keletą dešimtmečių“, – pridūrė jis.

Premjero manymu, vadovauti šiam parlamentiniam tyrimui „šiandien tikrai yra subrendęs“ V.Bakas. Anot ministro pirmininko, jis artimiausiu metu turėtų registruoti projektą dėl tyrimo komisijos sudarymo.

Tuo metu Lietuvos socialdemokratų pirmininkas Gintautas Paluckas pirmadienį pareiškė abejonių dėl tokio tyrimo.

„Paprastai parlamentiniai tyrimai veikia labai konkrečiais klausimais ir apibrėžtą laiko tarpą. Siekiant išvengti persekiojimo ir raganų medžioklės, remiantis nepatikrinta operatyvine informacija, kurią dažnai atneša iš parlamentinio tyrimo komisijos ar komitetų, dėl šio priežasties ponas Skvernelis turėtų labai aiškiai įvardyti, kokios partijos, kokius ryšius, su kokiomis struktūromis norėtų parlamentiniame tyrime tirti. Kitu atveju šis neapibrėžtumas lemtų puolimą prieš visas partijas, mėginant išsiaiškinti kažką, o dar tiksliau sakant, surasti ką nors, kad toliau leistų kompromituoti politinę sistemą ir partijas“, – pirmadienį žurnalistams kalbėjo socialdemokratų lyderis.

Skeptiškai vertina ir G. Landsbergis

Opozicinių konservatorių ir liberalų lyderiais skeptiškai vertina premjero Sauliaus Skvernelio siūlymą parlamente inicijuoti specialų tyrimą galimoms neskaidrioms įtakoms ir politikų bei verslo ryšiams aiškintis.

Tėvynės sajungos - Lietuvos krikščionių demokratų pirmininko Gabrieliaus Landsbergio teigimu, tokios Seimo komisijos sudarymas įmanomas, tačiau su sąlyga, kad valdantieji objektyviai imsis tirti ne tik oponentų, bet ir savo bendražygių veiklą.

„Iš esmės mes nebūtume prieš tokį tyrimą, tik jis turi būti objektyvus. Jeigu S.Skvernelio numatomas tyrimas apimtų ir galimus trąšų perpardavėjus Lietuvoje bei jų ryšius su Rusijos oligarchinėmis sistemomis, tai mes, manau, sutiktumėme su tokiu tyrimu“, – pirmadienį BNS sakė G.Landsbergis.

Teisėsaugos įtarimų korupcija praėjusią savaitę sulaukusio Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas svarstė, kad teisėsaugai atliekat savus tyrimus Seimo komisija rizikuotų kištis į teisėsaugos darbą ar jį dubliuoti.

„Dvi problemos, kurias matau iš karto. Viena objektyvi – tai yra santykis su teisėsaugos vykdomais tyrimais. Pavyzdžiui, dabar liberalai, Darbo partija, „Tvarka ir teisingumas“ kaip partijos turi įtarimus. Ar gali politikai dubliuoti šį dalyką? Čia reikėtų atrasti tą skiriamąją liniją, kad niekaip nelįstume į ikiteisminio tyrimo medžiagą“, – BNS pirmadienį sakė E.Genvilas.

Kita rizika, anot jo, – politikų atliekamo tyrimo subjektyvumas.

„Visada valdančioji dauguma tokioje komisijoje turės daugumą. Taip nebūna, kad opozicijai atiduodama dauguma. Tai va čia subjektyviai gali prasidėti tam tikri politikavimai. Jei sugebame tas dvi abejones pašalinti, tai aš esu už bet kokį tyrimą, norą išskaidrinti, išsiaiškinti. Kaip įveikti šias dvi kliūtis , nežinau“, – svarstė E.Gentvilas.