PREZIDENTĖ VYKSTA Į LENKIJĄ DALYVAUTI KLIMATO KAITOS KONFERENCIJOJE

Pirmadienį Lenkijoje prasideda Jungtinių Tautų Klimato kaitos konferencijos COP24 renginiai, į kuriuos prezidento Andrzejaus Dudos kvietimu vyksta ir prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Šios pasaulinės konferencijos tikslas - patvirtinti 2015 m. Paryžiuje prisiimtų įsipareigojimų įgyvendinimo planą, skatinti visas pasaulio valstybes atsakingai ir motyvuotai juos taikyti visuose ūkio sektoriuose, stiprinti dialogą, bendradarbiavimą ir paramą besivystančioms šalims.

Vienas svarbiausių ES valstybių narių, tarp jų ir Lietuvos, tikslų Katovicų klimato kaitos konferencijoje – patvirtinti išsamią Paryžiaus susitarimo veiksmų programą su parengtais Paryžiaus susitarimo įgyvendinamaisiais sprendimais, skelbiama prieš konferenciją patvirtintoje oficialioje Lietuvos pozicijoje.

Lietuva kartu su kitomis ES šalimis taip pat skatins, kad visos, ypač augančios ekonomikos, šalys laipsniškai prisidėtų prie klimato kaitos priemonių finansavimo, atsižvelgiant į galimybes bei atsakomybę už taršą.

Spalio 8 d. speciali Jungtinių Tautų tarpvyriausybinė komisija paskelbė ataskaitą, kuri pabrėžia, kad pasaulio temperatūra, palyginti su priešindustriniu laikotarpiu, jau pakilo 1 laipsniu. Jaučiami klimato kaitos padariniai ekosistemoms, gyvūnų rūšims, gausėja ekstremalių reiškinių. Jei būtų viršyta 2 laipsnių vidutinės temperatūros riba, sausros, ekstremalios liūtys ir temperatūrų svyravimai taptų nebegrįžtami.

Klimato kaitos padariniai jaučiami ir Lietuvoje – per 50 metų vidutinė oro temperatūra žiemą pakilo 1,2 laipsnio, 3-4 kartus išaugo dienų skaičius, kai temperatūra siekia 30 laipsnių šilumos, o Baltijos jūros lygis Klaipėdos sąsiauryje pakilo 15 cm. Ekstremalių reiškinių padažnėjimas, karščio bangos turi neigiamą poveikį žmonių sveikatai, skatina oro teršalų sklaidą. Infrastruktūra tampa nepajėgi atlaikyti neproporcingai didelį kritulių kiekį. Dėl ekstremalių oro sąlygų, kaip liūtys, o vėliau užsitęsusios sausros, 2017 ir 2018 m. Lietuvos žemės ūkis patyrė šimtamilijoninių derliaus nuostolių.

ES ir jos valstybės narės, tarp jų Lietuva, Paryžiaus susitarimui pateikė nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus iki 2030 m. mažiausiai 40 proc. sumažinti išmetamųjų ŠESD kiekį, palyginti su 1990 m.

Paryžiaus susitarimas yra visuotinis susitarimas dėl klimato kaitos. Dėl jo susitarta 2015 m. gruodį Paryžiuje. Susitarimu nustatytas veiksmų planas, kuriuo siekiama, kad visuotinis atšilimas nuo 2020 m. būtų „gerokai mažesnis“ nei 2 laipsniais.

24-oji Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencija Lenkijos mieste Katovicuose vyks gruodžio 3-14 dienomis.