REFERENDUMAS DĖL DVIGUBOS PILIETYBĖS GALI KAINUOTI APIE 2 MLN. EURŲ

Kitąmet planuojamas referendumas dėl dvigubos pilietybės instituto išplėtimo galėtų kainuoti apie 2 mln. eurų, sako Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Laura Matjošaitytė.

„Apie porą milijonų eurų galėtų kainuoti greta rinkimų organizavimo išlaidų“, – antradienį per darbo grupės referendumui pasirengti posėdį Seime sakė VRK vadovė.

Anot jos, lėšų reikia ir rinkimų komisijų darbo užmokesčiui, biuleteniams spausdinti, švietimo kampanijai. Rinkimų komisijos vadovė sakė tikslesnius skaičius galėsianti pateikti kitą savaitę.

„Galvojama, kad reikėtų didesnes komisijas sudaryti. Jeigu referendumas vyktų ilgiau nei vieną dieną, tai pareikalautų daugiau žmogiškųjų resursų“, – tvirtino L. Matjošaitytė.

Finansų ministerijos duomenimis, kitąmet VRK biudžetas, pirminiu skaičiavimu, planuojamas 21 mln. eurų. Šiemet jis sudarė beveik 8 mln. eurų, nes eilinių rinkimų nevyko, o kitąmet numatomi savivaldybių tarybų ir tiesioginiai merų, prezidento, Europos parlamento rinkimai.

Užsienio reikalų ministerijos atstovas savo ruožtu teigė, kad dėl referendumo užsienyje planuojama steigti 15 papildomų balsavimo punktų. Vienas papildomas punktas kainuoja apie 10 tūkst. eurų.

VRK pirmininkė taip pat pabrėžė, kad iki referendumo reikėtų išsklaidyti abejones dėl referendumo su dviejų savaičių pertrauka teisėtumo.

Konstitucinės teisės specialistas Vytautas Sinkevičius per praėjusį darbo grupės posėdį įspėjo, kad siūlymas referendumą dėl dvigubos pilietybės instituto išplėtimo rengti dvi dienas su dviejų savaičių pertrauka gali pažeisti Konstituciją.

L. Matjošaitytė taip pat siūlė svarstyti galimybę, kad norint didesnio rinkėjų aktyvumo, derėtų pridėti vieną išankstinio balsavimo dieną savivaldybėse – vietoj dabar numatomų dviejų daryti tris. Darbo grupė siūlo pratęsti rinkimų komisijų darbą vakarais pora valandų.

Antradienį per darbo grupės posėdį kilo klausimas, kas turėtų užsiimti referendumo sklaida, švietimo kampanija, aiškinančia, kokiu tikslu rengiamas referendumas, kokie jo padariniai.

Posėdyje dalyvavęs Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pasiūlė pasirašyti partijoms susitarimą dėl dvigubos pilietybės.

„Tai būtų ir viešinimo priemonė, ir ateičiai svarbi, kad nenutrūktume (...) Kad įsipareigotume toliau tęsti eiti ta pačia kryptimi. Tai galėtų būti galbūt nemokamo viešinimo startas, kuris prisidėtų prie bendros referendumo sėkmės“, – teigė jis.

Darbo grupė siūlo referendumą dėl dvigubos pilietybės išplėtimo rengti drauge su prezidento rinkimais 2019 metų gegužę.

Kitąmet planuojamu referendumu būtų siūloma pakeisti Konstituciją, kad pagal kilmę Lietuvos pilietis, įgijęs Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos pilietybės nepraranda.

Kitais atvejais Lietuvos pilietis negalėtų būti ir kitos valstybės pilietis, išskyrus konstitucinio įstatymo numatytas išimtis.

Darbo grupė siūlo Pilietybės įstatymą padaryti konstituciniu ir jame nurodyti atvejus, kada Lietuvos pilietis galėtų būti ir kitos valstybės pilietis.

Siūloma į įstatymą įrašyti, kad Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinka valstybės, kurios yra Europos Sąjungos narės arba dalyvauja Europos ekonominės erdvės susitarime, priklauso NATO, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai.

Taip pat siūloma įstatyme nurodyti, kad minėtų kriterijų neatitinka „tos valstybės, kurios kartu dalyvauja buvusios SSRS pagrindu sukurtose politinėse, karinėse, ekonominėse ar kitose valstybių sąjungose ar sandraugose“.

Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, negali turėti dvigubos pilietybės.

Konstitucijoje įtvirtinta, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Ši Konstitucijos nuostata keičiama tik referendumu.

Konstitucinis Teismas anksčiau yra pažymėjęs, kad dviguba pilietybė negali būti paplitęs reiškinys, todėl Konstitucijai prieštarautų dvigubos pilietybės įteisinimas įstatymu tiems žmonėms, kurie išvyko iš šalies po nepriklausomybės atkūrimo.