RINKIMŲ KOVA PRASIDEDA: G. NAUSĖDAI – Ž. PAVILIONIO KIRTIS

Seimo nariui Žygimantui Pavilioniui nerimą kelia dviprasmiška ir pavojinga situacija, kuomet vienas žinomiausių šalies ekonomistų Gitanas Nausėda vienu metu atstovauja SEB bankui ir yra įvardinamas kaip vienas iš potencialių kandidatų į Lietuvos Respublikos prezidentus.

Todėl Ž. Pavilionis, kuris taip pat įvardijamas kaip vienas iš galimų pretendentų į Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatus prezidento rinkimuose, antradienį asmeniškai kreipėsi į „Wallenberg Foundations AB“, pagrindinio SEB akcininko, prezidentą Peterį Wallenbergą jaunesnįjį ir fondo ryšiams su užsieniu vadovą Magnusą Scholdtzą dėl SEB banko Lietuvoje prezidento patarėjo G. Nausėdos statuso.

„Bankinis ir finansų sektorius yra strateginė sritis valstybės gyvenime, kuri dėl savo jautrumo turi būti kuo toliau nuo politikos, ypač rinkimų periodais. Deja, buvo ne vienas atvejis Lietuvoje, kuomet bankai savo noru ar dėl aplinkybių buvo įtraukiami į politinius žaidimus ir tai turėdavo liūdnų padarinių ne tik jiems, bet ir valstybei. Nors Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai nėra įvardinę oficialaus kandidato į prezidentus, tačiau, mano asmenine nuomone, dėl galimo kandidato G. Nausėdos klostosi būtent tokia padėtis, todėl mano pareiga yra perspėti SEB akcininkus ir pareikalauti iš jų maksimalaus skaidrumo ir atvirumo prieš Lietuvos piliečius dėl jų darbuotojo“, - kreipimosi motyvus aiškina Ž. Pavilionis.

Tačiau sėdėdamas ant dviejų kėdžių vienu metu jis kelią grėsmę viskam, prie ko kūrimo prisidėjo. Paradoksalu, kad žmogus, deklaruojantis meilę valstybei, nepalankiai susiklosčius aplinkybėmis, gali tapti priešiškų jėgų įrankiu.

Laiške Seimo narys SEB akcininkų atstovams primena istoriją, kuomet Lietuvoje dėl rinkimų jau buvo nukentėjęs SEB priklausantis bankas. „Kad tokie nuogąstavimai turi pagrindo, primena ir penkiolikos metų senumo istorija, kurioje tiesiogiai ir nelinksmomis aplinkybėmis teko sudalyvauti ir SEB grupei priklausančiam bankui. 2003 m. prie tuometinio Vilniaus banko nutįso žmonių eilės - jie skubėjo atsiimti indėlius dėl neva kritinės banko padėties, kuri pasirodė tesą piktas gandas. Buvo įtariama, kad bankas tapo tuometinės rinkimų kovos tarp dviejų pagrindinių kandidatų įkaitu, nors įrodymų ir nebuvo pateikta“, - rašoma parlamentaro laiške, adresuotame pagrindiniams SEB banko akcininkams.

Seimo narys SEB akcininkams akcentuoja, kad juridiniai asmenys tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai negali remti kandidatų į renkamus postus - tai draudžia šalies įstatymai.

Ž. Pavilionio nuomone, dabartinė situacija, kai potencialus kandidatas naudojasi vieno didžiausio šalyje finansų institucijos teikiamomis galimybėmis, gali būti suvokiama kaip parama.

„Siekiame demokratiškų ir teisingų rinkimų, kad tauta skaidriai rinktų šalies prezidentą. Todėl bet koks verslo ar valdžios administracinių resursų naudojimas yra negalimas. Įvertinus SEB banko kapitalo kilmę, tokia padėtis ir parama gali būti suvokiama kaip užsienio valstybių kišimasis į vidaus politiką. Nors Skandinavijos valstybių draugiškumas nekelia abejonių, tačiau įvertinus geopolitinę padėtį įvairiomis spekuliacijomis gali užsiimti priešiškos Lietuvai jėgos. Visas šias rizikas reikėtų neutralizuoti ir iniciatyvos laukčiau iš SEB akcininkų“, - teigia Ž. Pavilionis.

Jis taip pat ragina už galimus padarinius atsakomybę prisiimti ir patį G. Nausėdą. „Visi pažįstame G. Nausėdą kaip ilgametį profesionalą, kuris savo nuosekliu darbu pelnė tiek profesinės bendruomenės, tiek šalies piliečių pagarbą. Tačiau sėdėdamas ant dviejų kėdžių vienu metu jis kelią grėsmę viskam, prie ko kūrimo prisidėjo. Paradoksalu, kad žmogus, deklaruojantis meilę valstybei, nepalankiai susiklosčius aplinkybėmis, gali tapti priešiškų jėgų įrankiu. Todėl raginčiau jį kuo greičiau priimti sprendimą dėl savo tolesnių veiksmų“, - perspėja Seimo narys.

Pridedamas Ž. Pavilionio kreipimosi tekstas:

Gerbiamasis Peteri Wallenbergai, „Wallenberg Foundations AB“ prezidente, gerbiamasis Magnusai Schöldtzai, fondo ryšiams su užsieniu vadove,

Jūsų atstovaujama organizacija yra viena didžiausių ir gerbtiniausių investuotojų į mūsų šalies ekonomiką. Drąsiai galiu teigti, kad jūs simbolizuojate investicijas į Baltijos šalis iš Skandinavijos, kurios ne tik padėjo mums vystant ekonominę gerovę, tačiau ir prisidėjo žengiant demokratijos keliu.

Suprasdamas jūsų atstovaujamo fondo reikšmę ir svorį, kreipiuosi į Jus dėl SEB banko Lietuvoje prezidento patarėjo Gitano Nausėdos statuso. Gitanas Nausėda per savo ilgametę veiklą yra pelnęs autoritetingo profesionalo vardą. Įvairiose apklausose jis yra įvardinamas kaip vienas reikšmingiausių šalies ekonomistų, jo rekomendacijų klauso ir jomis pasitiki tiek šalies gyventojai, tiek verslas. Maža to, dėl savo ilgametės veiklos bankiniame sektoriuje, jis asocijuojasi ne tik su SEB banku, tačiau su visu bankiniu sektoriumi, o taip pat su investicijomis iš Skandinavijos, kurios viršija 5 mlrd. eurų.

Kaip žinia, kitąmet Lietuvos piliečiai rinks Prezidentą. Šis postas mūsų valstybėje yra aukščiausias – šalies vadovas atsakingas tiek savo autoritetu, tiek Konstitucijos suteiktomis galiomis už daugelį valstybėje vykstančių procesų ir šalies ateitį. Neslėpkime, suteikiamos galios ir atsakomybė masina daugelį, tad dėl šio posto verda intensyvi kova.

Nors oficiali rinkimų kampanija dar neprasidėjo, tačiau Gitanas Nausėda jau dabar įvardinamas kaip vienas realiausių kandidatų į aukščiausią šalies postą. Nors jis viešai teigia, kad nėra apsisprendęs dėl kandidatavimo į Prezidentus, tačiau tam tikri jo veiksmai ir pasisakymai leidžia teigti, kad vidinis sprendimas yra priimtas. Ne veltui, jis apklausose yra įvardinamas kaip vienas iš kandidatų, yra padidėjęs jo viešumas, žiniasklaidoje jis nuolat yra siejamas su būsimais rinkimais.

Gitanas Nausėda savo veikla ir reputacija yra įrodęs, kad gali kandidatuoti į renkamas Lietuvos valstybės pareigas – dėl to abejonių nekyla. Jis savo patirtimi prisidėtų prie valstybės gerovės. Tačiau neramina kitas dalykas. Jis, kaip minėta, dėl ilgametės veiklos asocijuojasi su bankiniu sektoriumi ir užsienio investicijomis – jautriomis sritimis, kurios kilus politiniai kovai, atsidurtų dviprasmiškoje padėtyje.

Kad tokie nuogąstavimai turi pagrindo, primena ir penkiolikos metų senumo istorija, kurioje tiesiogiai ir nelinksmomis aplinkybėmis teko sudalyvauti ir SEB grupei priklausančiam bankui. 2003 m. prie tuometinio Vilniaus banko nutįso žmonių eilės – jie skubėjo atsiimti indėlius dėl neva kritinės banko padėties. Kuri pasirodė tėra piktas gandas. Buvo įtariama, kad bankas tapo tuometinės rinkimų kovos tarp dviejų pagrindinių kandidatų įkaitu, nors įrodymų ir nebuvo pateikta.

Abraomas Lincolnas yra pasakęs, kad negalima prisiimti atsakomybės už rytdieną, jei jos vengiama už šiandieną. SEB bankas šiai dienai yra būtent tokioje padėtyje. Jūsų darbuotojas realiai dalyvauja rinkiminėje kovoje ir bankas turi aiškiai pasakyti savo poziciją šiuo klausimu su visomis iš to kylančiomis rizikomis ir atsakomybėmis. Nes SEB bankas yra ne tik didžiulė ekonominė jėga Lietuvos ekonomikoje. Jis yra ir vienas iš šalies ekonominių minties centrų. Jo generuojama ir dažnai Gitano Nausėdos pristatoma ekonominė informacija lemia ilgalaikius procesus, investicijas ir Lietuvos kaip ekonominės partnerės reputaciją užsienyje.

Jausdamas savo svorį, atsakomybę ir deklaruodamas skaidrumą, kaip vieną iš pagrindinių vertybių, SEB bankas turi viešai atsakyti Lietuvos žmonėms atsakyti: ar jis palaiko savo darbuotoją, ar banko pozicija yra nedalyvauti politikoje?

Ar bankas yra išreiškęs kokiu nors lygiu palaikymą ir pritarimą Gitanui Nausėdai dalyvauti Lietuvos prezidento rinkimuose? Ar bankas turi saugiklius, kad jo turima ir skelbiama informacija nebus panaudota politiniais tikslais? Ar SEB bankas nesibaimina galimų tyrimų ir nuobaudų dėl paramos kandidatui, kai Lietuvos įstatymai draudžia juridiniams asmenims teikti tiek tiesioginę, tiek netiesioginę paramą? Šie ir daugelis kitų klausimų dėl susidariusios padėties kankina atsakomybę už šalies gerovę jaučiančius piliečius – ir atsakymų iki šiol nesulaukta.

Po 2008-2010 m. krizės, kuomet pasitikėjimas finansų sistema buvo rekordiškai žemas, jis didžiulėmis pastangomis buvo atstatytas. Neapsigaukime – jis lieka trapus ir politinės batalijos gali jį grąžinti į Viduramžius. Tikiu, kad SEB bankas yra įvertinęs visas aplinkybes ir turi saliamonišką sprendimą šioje situacijoje, koks jis nebūtų. Bet mums, piliečiams, pirmiausiai reikia tą atsakymą žinoti.