SIEKIA, KAD MELAGINGAI LIUDIJUSIEJI DARBO PARTIJOS BYLOJE BŪTŲ NUTEISTI

Generalinė prokuratūra nesutinka, kad buvę Seimo nariai, Darbo partijos nariai, žinomi atlikėjai būtų išteisinti dėl melagingų liudijimų baudžiamojoje „juodosios buhalterijos“ byloje.

Šią savaitę Lietuvos apeliacinis teismas planuoja nagrinėti prokuratūros skundą.

Praėjusių metų spalio 26 dieną Klaipėdos apygardos teismas išteisino devynis asmenis, tarp jų buvusius Seimo narius  – Saulių Bucevičių ir Valdą Skarbalių – taip pat žinomą atlikėją Juozą Liesį, buvusį Darbo partijos Informacijos centro vadovą Sergejų Dobriakovą, buvusį Seimo narės Loretos Graužinienės padėjėją, buvusią Darbo partijos būstinės vadovę Giedrę Vitę bei kitus.

Kaltinamajame akte teigta, kad jie per teismo posėdžius kalbėdami apie gautas išmokas ir jų finansinę prigimtį davė melagingus parodymus.

Klaipėdos apygardos teisėjų kolegija nustatė, kad minėtu nusikaltimu kaltinti asmenys prieš apklausiant juos kaip liudytojus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme buvo įspėti dėl melagingų parodymų davimo, atsisakymo arba vengimo duoti parodymus, tačiau jiems nebuvo išaiškinta teisė neduoti parodymų prieš save.

„Bylos duomenys rodo, kad apklausų metu šie asmenys kaip liudytojai buvo klausinėjami būtent apie jų pačių galbūt nusikalstamus veiksmus. Baudžiamasis įstatymas nurodo, kad liudytojas neatsako už melagingų parodymų davimą, jeigu pagal įstatymus turėjo teisę atsisakyti duoti parodymus, tačiau prieš apklausą nebuvo su šia teise supažindintas“, – teigė teismas.

Todėl konstatuota, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir priimtas išteisinamasis teismo nuosprendis.

Tuo metu Generalinė prokuratūros prokuroras, Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ bylą tyręs ir kaltinimą procese palaikę Saulius Verseckas sako, kad su Klaipėdos apygardos teismo motyvais nesutinka ir mano, kad išteisinamasis nuosprendis yra nepagrįstas.

„Tai nėra liudijimas prieš save ir jie turėjo duoti teisingus parodymus, už melagingų parodymų davimą taikoma baudžiamoji atsakomybė“, – BNS sakė S. Verseckas.

Byloje minimi asmenys kaip liudytojai apklausti Darbo partijos byloje 2012–2013 metais Vilniaus apygardos teisme.

Pernai kovą tokiais pačiais motyvais dėl melagingų parodymų davimo Darbo partijos byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas išteisino ir žinomą atlikėją Žilviną Žvagulį.

Tačiau bylą pagal prokuroro skundą peržiūrėjęs Kauno apygardos teismas lapkričio 12 dieną atlikėją pripažino kaltu dėl melagingų parodymų davimo ir skyrė jam 2,6 tūkst. eurų baudą.

Bylos duomenimis, jis davė melagingus parodymus, jog koncertuodamas Darbo partijos renginiuose, pagal sutartį, kurią Darbo partijos vardu pasirašė „darbietė“ Vitalija Vonžutaitė, 2005–2006 metais jokio honoraro negaudavo, koncertavo tik už transporto išlaidas, šios siekė 400–500 litų.

Teisėsaugos duomenimis, už Ž. Žvagulio koncertus mokėta iš neoficialios partijos kasos. Darbo partijos būstinėje rastuose išlaidų orderiuose nurodyta, kad Ž. Žvaguliui už vieną koncertą mokėti 5 tūkst. litų (apie 1,4 tūkst. eurų).

Pernai vasarį Vilniaus apylinkės teismas atlikėją buvo išteisinęs.