A. ŠIRINSKIENĖ POLITINĖS KORUPCIJOS TYRIME NORI UŽGRIEBTI IR KONSERVATORIUS

Seimas ėmėsi siūlymo parlamente atliekamą politinės korupcijos tyrimą praplėsti iki 2018 metų, įtraukiant konservatorių kreipimąsi į Konstitucinį Teismą (KT) dėl pensijų fondų.

Seimas antradienį po pateikimo pritarė tokiam siūlymui, kurį registravo tyrimui dėl neteisėtos įtakos politiniams procesams vadovaujanti „valstietė“ Agnė Širinskienė.

Už buvo 58 Seimo nariai, prieš – 27, susilaikė devyni parlamentarai. Toliau projektą svarstys Seimo komitetai, pagrindiniu paskirtas A. Širinskienės vadovaujamas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Gavus jo išvadą, bus balsuojama dėl nutarimo pataisos priėmimo.

Šiuo metu naują politinės korupcijos tyrimą atliekančiai Seimo laikinajai tyrimo komisijai nurodyta aiškintis galimą neteisėtą įtaką 2008–2016 metais.

A. Širinskienė šį terminą pasiūlė pratęsti nurodydama, kad „viešojoje erdvėje pasirodė reikšminga informacija apie galimą neteisėtą įtaką ir poveikį politiniams procesams bei valstybės institucijoms“.

A. Širinskienė projekte įvardija „galimą pensijų fondų interesų atstovavimą teisėkūros procese ar kreipiantis į Konstitucinį Teismą arba bandymus įtakoti tokių reikšmingų nepriklausomų institucijų, kaip Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, sprendimų priėmimo procesus“.

Kreipimąsi į Konstitucinį Teismą dėl pensijų inicijavo opoziciniai konservatoriai. Valdantieji „valstiečiai“ išsiaiškino, kad konservatoriai savo kreipimesi didele dalimi rėmėsi privačių pensijų fondų advokatų argumentais.

Poveikiu Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK) „valstiečių“ lyderiai kaltina buvusį bendražygį Povilą Urbšį. Jų teigimu, buvęs Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas galėjo nurodyti VTEK nariams iš pareigų atleisti buvusį komisijos Prevencijos skyriaus vedėją Mindaugas Siaurį.

Seimas rugsėjo pabaigoje sudarė komisiją aiškintis suinteresuotų asmenų ar jų grupių galbūt neteisėtą įtaką, poveikį rinkimų eigai, koalicijų formavimui,parlamentinių frakcijų, atskirų politikų darbui, partijų ir visuomeninių judėjimų veiklai bei finansavimui, teisėkūros procesams,valstybės valdomų įmonių, viešųjų įstaigų vadovų, valdymo ar priežiūros organų narių rinkimui, skyrimui.

Taip pat siūloma pasidomėti, kokią informaciją teisėsaugos ir žvalgybos institucijos teikė kompetentingoms institucijoms, kaip į ją reaguota.

Savo išvadas tyrėjai turėtų pateikti iki kitų metų gegužės 1 dienos. Tuo metu vyks prezidento, Europos Parlamento rinkimų kampanija.

Iš 12 komisijos narių septyni yra „valstiečių“ atstovai. Jos nariais taip pat paskirti du socialdarbiečiai, po vieną „tvarkietį“, liberalą ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovą.

Konservatoriai ir socialdemokratai atsisakė dalyvauti komisijos darbe.

Naują tyrimą inicijavo valdančiųjų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Jo teigimu, praėjusią sesiją atliktas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimas iš esmės dėl tų pačių dalykų parodė, kad tyrimą reikia tęsti.