TEISINGUMO MINISTERIJA PRIMENA LESYKLĄ SAVIEMS

Skaidrumą deklaravusi Sauliaus Skvernelio vadovaujama Vyriausybė elgiasi atvirkščiai. Į įtakingus postus Teisingumo ministerijoje renkami ne atrankas laimėję, bet gerai pažįstami asmenys.

Pasirinko buvusį kolegą

Liepos viduryje Teisingumo ministerijoje vyko atranka į ministerijai pavaldžios Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) vadovo postą. Iš pradžių dokumentus dalyvauti atrankoje pateikė keturi kandidatai, bet dalyvavo tik du – laikinai VDAI vadovaujanti Dijana Šinkūnienė ir M.Romerio universiteto Viešosios teisės instituto profesorius Darijus Beinoravičius.

Valdininkė surinko net 8,6 balo iš 10, o profesoriaus žinios buvo įvertintos ganėtinai kukliai – vos 6,6 balo. Jei tai būtų, sakykime, konkursas stojant į aukštąją mokyklą, D.Beinoravičius būtų nepakviestas studijuoti – reikalavimų kartelė siekė mažiausiai 7 balus.

Profesoriaus žinių stoka teisingumo ministrei Mildai Vainiutei buvo ne kliūtis būtent D.Beinoravičių pasirinkti kandidatu į VDAI vadovus – neseniai į politikos vandenis įčiuožusi pedagoginį bei teisinį išsilavinimą turinti valdininkė Vyriausybei siūlo jį skirti penkerių metų kadencijai.

Profesoriaus išvedžiojimai

D.Beinoravičius BNS sakė, kad buvusi jo kolegė M.Vainiutė jį tikriausiai pasirinko dėl jo įsigilinimo į asmens duomenų apsaugos sritį ir kitų dalykinių savybių: "Matyt, dėl bendrų organizacinių savybių, mokslinių ir pan. Man gal nekuklu būtų apie tai kalbėti. Aš keliems doktorantams vadovauju duomenų apsaugos srityje, esu doktorantūros tarybose buvęs toje kryptyje, išmanau šią sritį."

Tokius profesoriaus išvedžiojimus paneigia faktai. Abejotina, ar vadovavimą keliems doktorantams duomenų apsaugos srityje būtų galima prilyginti patirčiai duomenų apsaugos srityje. M.Romerio universiteto interneto svetainėje peržiūrėjus skelbiamų darbų sąrašą, nė vienas nė iš tolo nesusijęs su asmens duomenų apsauga. Neginčytina viena – D.Beinoravičius vertinamas kaip atitinkamą kvalifikaciją turintis profesorius, bet tikrai ne duomenų apsaugos srityje.

Šiuo metu D.Beinoravičius yra Viešosios teisės instituto profesorius. Jis anksčiau yra vadovavęs M.Romerio universiteto Teisės filosofijos ir istorijos katedrai, o M.Vainiutė buvo Konstitucinės teisės katedros vedėja. Pats D.Beinoravičius neslepia, kad ministrė jį gerai pažįsta. Profesoriaus teigimu, į valstybės tarnybą yra sunku skirti asmenį, "jei negali už jį garantuoti".

Tokie teisės žinovo išvedžiojimai atrodo mažų mažiausiai keisti žinant, kad Valstybės tarnybos įstatyme neužsimenama apie jokias asmenines garantijas, o iš pretendentų eiti pareigas reikalaujama vieno – pakankamo įstatymų išmanymo ir nuovokumo.

M.Vainiutę su trylika metų jaunesniu D.Beinoravičiumi sieja ne tik bendras darbas universitete. Jie abu yra dirbę kadenciją baigusio prezidento Valdo Adamkaus patarėjų komandoje. Jie yra ir mažiausiai aštuonių straipsnių ir mokslinių darbų bendraautoriai. Dar daugiau, teisingumo ministrė D.Beinoravičių teikė Seimui į Vyriausiosios rinkimų komisijos narius, parlamentarai šiai kandidatūrai pritarė.

Kandidatūros derinamos su partija ir premjeru. Kas rekomendavo? Buvo palaikymas ir iš premjero, ir, kaip dabar pasakius, socialdemokratų.

Viceministras – buvęs viršininkas

M.Vainiutė 2002–2003 m. buvo Nacionalinės teismų administracijos (NTA) skyriaus vedėja, 2003–2009 m. – prezidento Valdo Adamkaus patarėja teisės klausimais, 2009–2010 m. – prezidento kanceliarijos vyriausioji konsultantė Dalios Grybauskaitės pirmosios kadencijos metu.

Teisingumo viceministru ką tik paskirtas buvęs M.Vainiutės patarėjas Raimondas Bakšys. 2002-aisiais, kai jie abu dirbo NTA, prezidentas V.Adamkus savo dekretu atsisakė skirti buvusį Teismų departamento vadovą R.Bakšį NTA direktoriumi. Tuomet V.Adamkaus patarėjai tokį sprendimą motyvavo prezidentui suteikta konstitucine teise ir galiojančiais įstatymais, taip pat nepakankama R.Bakšio kompetencija eiti šias pareigas.

Prieš pradėdamas karjerą Vilniuje, R.Bakšys dirbo juristu bendrovėje "Panevėžio statybos trestas". Ji, stačiusi skandalingai dėl lėšų iššvaistymo pagarsėjusius Valdovų rūmus, siejama su buvusio socialdemokratų lyderio, prezidento Algirdo Brazausko aplinka. R.Bakšį NTA vadovu tik 2004 m. vasarį skyrė vėliau pašalintas prezidentas Rolandas Paksas.

Nepotizmo neįžvelgia

"Ministerija, Vyriausybė buvo gavusios skundų dėl inspekcijos laikinosios vadovės D.Šinkūnienės. Situacija inspekcijoje nekokia, buvau susitikusi su Diana, kolektyvu. Buvome gavę iš vyriausybės pavedimą atlikti patikrinimą, tačiau jo nepradėjome. Manėme, kad abi dabartinės pavaduotojos sutars ir galės dirbti. Įtampa, kaip aš suprantu, yra didžiulė. Bet mūsų pokalbis nedavė vaisių. Mes pasakėme, kad tyrimo nepradėsime", – teisingumo ministrė M.Vainiutė dienraščiui atviravo, kad pagrindinis motyvas, kodėl nesiūlė skirti D.Šinkūnienės nuolatine inspekcijos vadove, susiklosčiusios intrigos VDAI.

Papriekaištavus, kad ministrė galbūt vadovaujasi sovietinių laikų principu, kai karjerą nuspręsdavo net anoniminiai, taip pat iš esmės netikrinti skundai, M.Vainiutė prieštaravo, kad tikrai taip, ir ėmė vardyti kitus motyvus. Girdi, D.Šinkūnienė kurį laiką neturėjo leidimo dirbti su slapta informacija. Be to, Valstybės saugumo departamentas ketvirtame ketvirtyje ruošiasi atlikti planinį patikrinimą – iš ministrės užuominos buvo galima spręsti, kad gali būti aptikta pažeidimų.

"Suprantu, tik penkis mėnesius D.Šinkūnienė vadovauja inspekcijai, pertvarkos ar reorganizacijos neatliksi. Tačiau situacija yra tokia, kad aš nesiryžau jos rekomenduoti nuolatine vadove", – kalbėjo M.Vainiutė.

Dienraščio paklausta, kaip vertinti jos poziciją, kai viceministru paskirtas buvęs jos viršininkas R.Bakšys, M.Vainiutė iškart ėmė neigti, kad tai buvusi jos pačios iniciatyva: "Aš jo nepasiėmiau. Kandidatūros derinamos su partija ir premjeru. Kas rekomendavo? Buvo palaikymas ir iš premjero, ir, kaip dabar pasakius, socialdemokratų."

Kelis kartus perklausta, kas R.Bakšį rekomendavo viceministru, o anksčiau – patarėju, M.Vainiutė sakė to neprisimenanti: "Ne vienas šaltinis buvo. Na, gal ne šaltinis. Asmuo. Negalėčiau šiandien pasakyti, kas ir patarėją Ritą Grumadaitę rekomendavo."

Į dienraščio klausimą, ar kadrų politika ministerijoje kartais nekvepia nepotizmu, M.Vainiutė sakė, kad toks klausimas ir jai buvo iškilęs. Tad ji kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją dėl išaiškinimo. Komisija jai atsakiusi, kad skiriant kandidatus, pageidautina pateikti visą informaciją apie jų kvalifikaciją.

"Informacijos nepateikimas galėtų sukelti įtarimų dėl skyrimo, siūlymo skaidrumo ir nešališkumo", – M.Vainiutė citavo gautą atsakymą ir teigė, kad informacija tiek apie D.Beinoravičių, tiek apie R.Bakšį yra vieša.

Premjeras keičia poziciją

Premjeras Saulius Skvernelis, liepos mėnesį lankydamasis Kazlų Rūdoje ir susitikęs su miškininkais, yra pareiškęs: "Sieksime, kad tiek urėdijose, tiek ir kitose valstybės įmonėse neliktų vietos nepotizmo bei korupcijos apraiškoms."

Dienraštis kreipėsi į premjero patarėją Tomą Beržinską ir paprašė, kad S.Skvernelis įvertintų teisingumo ministrės ketinimus dėl buvusio kolegos D.Beinoravičiaus.

"Nei Vyriausybės įstatymas, nei VDAI įstatymas nenumato konkurso ar atrankos į VDAI direktoriaus pareigas. Ministrė laisva pasirinkti, koks kandidatas bus teikiamas. Įvyko kelios atrankos, apie kurias iš anksto skelbta didžiausiuose darbo paieškos portaluose, laikraštyje "Verslo žinios", tačiau didelio susidomėjimo ši pozicija nesulaukė. Visais atvejais ministrei teko rinktis iš dviejų galimų kandidatų.

Premjeras yra informuotas apie skundus, kurie gauti dėl laikinosios inspekcijos vadovės veiklos. Taip pat apie įtemptą situaciją institucijoje. Premjeras supranta ministrės pasirinkimo motyvus. Jam buvo žinoma, kad ministrė yra dirbusi su D.Beinoravičiumi universitete. Premjeras nemano, kad bendra mokslinė veikla turėtų būti kliūtimi skiriant šį asmenį inspekcijos vadovu. Su ministre jo nesieja giminystės, verslo, partiniai ar kiti ryšiai", – iš T.Beržinsko atsakymo galima spręsti, kad premjeras S.Skvernelis, pažįstamų, buvusių bendradarbių ir artimų kolegų protegavimo nelaiko nepotizmu.