V. BAKAS APIE G. NAUSĖDOS RYŠIUS SU BALTARUSIŠKŲ TRĄŠŲ ATSTOVAIS: TAI GALIME ĮRODYTI

Pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją nagrinėjusios parlamentinės komisijos pirmininkas Vytautas Bakas tikina, kad komisija turi surinkusi įrodymus apie prezidento Gitano Nausėdos ryšius su baltarusiškų trąšų verslo atstovais. Šią medžiagą, pasak politiko, bus siekiama išslaptinti ir paviešinti visuomenei.

„Mes galime įrodyti šį teiginį. Jį įrodo komisijos surinkta medžiaga, kuri yra prie tyrimo bylos, tačiau kuri šiuo metu sudaro valstybės paslaptį. (...) Mes grindžiame išvadą įrodymais, kuriuos surinkome. Čia nėra spėjimai. Tai yra įrodymai, kurie yra surinkti“, – trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė V. Bakas.

Politikas tikina, kad bus ieškoma būdų, kaip tai pagrindžiančią informaciją išslaptinti.

„Seimas turės ieškoti sprendimų, kaip tą ryšį, tuos santykius atskleisti. Tai gali padaryti arba prezidentas, arba tai gali padaryti Seimas ir valstybės paslapčių koordinavimo komisija“, – sakė komisijos pirmininkas.

„Arba jeigu jiems pritrūks kažkokių įgaliojimų, mes galime pakeisti įstatymus – ką siūlo komisija – kad tie duomenys būtų prienami visuomenei“, – pridūrė jis.

Neatsako, ar prezidento aplinkoje vis dar yra asmenų, galinčių daryti įtaką dėl baltarusiškų trąšų

Komisijos narys, konservatorius Bronislovas Matelis pažymi, kad komisija turi įrodymų, jog dėl prezidento G. Nausėdos aplinkos asmenų ir jų ryšių su baltarusiškų trąšų importuotojais galėjo būti padaryta įtaka Prezidentūros pozicijoms.

„Negaliu kalbėti čia apie paslaptis, bet komisija iš tiesų fiksavo ne vieną kartą, kalbėsiu neminėdamas pavardžių, Prezidentūros ryšius su tais, kurie užsiima trąšų importu. Po tų įvairiausių pokalbių prezidentas staiga išeina ir pasako, kad sankcijų trąšoms iš Baltarusijos nereikėtų taikyti – (dėl to – ELTA) kilo tam tikra kolizija su Užsienio reikalų ministerija, su Vyriausybe, kaip ta pozicija taip staiga keitėsi“, – spaudos konferencijoje kalbėjo B. Matelis.

„Komisija daro išvadą, kad po tų nemažų susitikimų galėjo būti padaryta įtaka Prezidentūrai. Įrodymai byloje yra, mes prašėme juos išslaptinti, bet VSD atsisakė“, – pridūrė jis.

Vis dėlto, komisija neatsako, ar šiuo metu prezidento aplinkoje vis dar yra asmenų, darančių jį pažeidžiamu.

„Nenorėčiau atsakyti, nes tai būtų daug informacijos atskleidimas nuo tų nuasmenintų duomenų ir nuo tos situacijos, kurią turime, kad neatskleistume valstybės paslapties ir kad tai nepadarytų situacijos, kai nusižengiame įstatymui“, – kalbėjo komisijos narys Matas Maldeikis.

Tačiau, kaip pažymėjo M. Maldeikis, kiekvienas komisijos tyrimo išvadų sakinys yra paremtas įrodymais.

„Tai, ką darome, yra visiškai pagal įstatymo raidę. Kiekvienas čia pateiktas sakinys – jam yra surinkti įrodymai, (...) liudijant mūsų komisijai po priesaika, kad jei liudijama nesąžiningai, už tai yra baudžiamoji atsakomybė“, – sakė politikas.

„Kodėl kai kurie asmenys mums neliudijo, esu įsitikinęs – nes nežino, ką žino komisija ir jie nežino, kurioje vietoje gali sau meluoti. Dėl to vienas ar kitas asmuo nenorėjo šiai komisijai liudyti“, – kalbėjo M. Maldeikis.

Dėl klaidingą informaciją pateikusių asmenų kreipsis į Generalinę prokuratūrą

M. Maldeikis taip pat pažymėjo, kad komisija tyrimo metu fiksavo klaidingų kai kurių liudytojų parodymų. Dėl to, atkreipė dėmesį parlamentaras, bus kreipiamasi į Generalinę prokuratūrą.

„Taip, kreipsimės, nes turime informacijos, kad kai kurie mums liudiję asmenys savo liudijimuose mums melavo dėl vienų ar kitų aplinkybių, susijusių su trąšų verslu“, – sakė politikas, tačiau konkrečių šių asmenų pavardžių neįvardijo.

„Tai yra nuasmeninti dalykai“, – sakė M. Maldeikis.

Tuo metu M. Maldeikį papildydamas V. Bakas pažymėjo, kad melagingus parodymus davusių asmenų tapatybės atskleidimas gali būti traktuojamas kaip nusikaltimas.

„Mes tuos asmenis žinome, bet jei įvardinsime jų pavardes, tai tiek komisijos nariai, tiek tie, kas sužinojo šią informaciją, bus vertinami kaip padarę nusikaltimą. Šiandien tai yra VSD iniciatyva pripažinta kaip valstybės paslaptis“, – sakė V. Bakas, pažymėdamas, kad su šia įslaptinta informacija susipažinti galės tam leidimus turintys Seimo nariai.

Žurnalistams pasiteiravus, ar į Generalinę prokuratūrą bus kreipiamasi ir dėl, kaip teigiama tyrimo išvadose, kai kurių melagingų VSD direktoriaus D. Jauniškio liudijimų, V. Bakas linktelėjo.

Seimo Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją analizavusios komisijos išvadose teigiama, kad prezidentas G. Nausėda vykdavo į susitikimus su baltarusiškų trąšų verslo atstovais. Pasak komisijos, vėliau šalies vadovas aktyviai siekė netaikyti sankcijų baltarusiškoms trąšoms.

Komisijos išvadose teigiama, kad prezidento G. Nausėdos aplinkoje buvo nustatyta kelios dešimtys asmenų, keliančių rizikas nacionaliniam saugumui, palaikančių ryšius su Rusijos, Baltarusijos žvalgybos tarnybomis, diplomatais, politikais, verslo atstovais.

Pasak komisijos, dar 2019 m. rinkimų G. Nausėdos štabe lankėsi ir su jo nariais susitikinėjo baltarusiškų trąšų verslo atstovai. Išvadoje atskleidžiama, kad su šiais asmenimis susitikinėjo ir pats šalies vadovas, o vėliau jie buvo kviečiami į Prezidentūroje vykusius renginius.

„Pats Gitanas Nausėda, 2018–2019 m. laikotarpiu susitikinėjo su Baltarusijos trąšų verslu besiverčiančiais asmenimis ir verslo įmonių vadovais (akcininkais) bei atstovais“, – teigiama išvadoje.

Komisija pridūrė, kad į tokius susitikimus vaikščiojo ir Prezidentūros kanceliarijos nariai. Visgi, išvadoje teigiama, kad liudydami komisijai šie asmenys tokią informaciją nuslėpė. Dėl šios priežasties komisija ketina kreiptis į prokuratūrą.

G. Nausėda: aš su broliais Nikitinais nebendravau

Parlamentinio tyrimo epicentre atsidūręs prezidentas G. Nausėda atmeta bet kokius kaltinimus dėl sąsajų su baltarusiškų trąšų verslo atstovais broliais Nikitinais. Šalies vadovo teigimu, pagrindo pranešėjo T. Gailiaus istoriją nagrinėjusios parlamentinės komisijos išvadose suformuotoms išvadoms tiesiog nėra.

Aš visus tuos metus būdamas Europos Vadovų Tarybos nariu ir atstovaudamas Lietuvai koviausi iki kraujo, kad sankcijos tiek Rusijai, tiek Baltarusijai būtų kiek galima griežtesnės. Ir dėl trąšų, ir dėl kitų prekių.

„Aš su broliais Nikitinais nebendravau. Jeigu aš teisingai suprantu, buvo kažkoks patvirtintas ar nepatvirtintas faktas apie vieną iš mano komandos narių. Bet tas komandos narys, tuo metu kai mes svarstėme sankcijų klausimą, Prezidentūroje jau nebedirbo“, – trečiadienį viešėdamas Širvintose žurnalistams sakė G. Nausėda.

Be to, pasak jo, dėl minėtos sąsajos inkriminuojami kaltinimai, esą baltarusiškų trąšų verslo atstovai galėjo turėti įtakos, yra nepagrįsti ir dėl jo politinės laikysenos.

„Aš visus tuos metus būdamas Europos Vadovų Tarybos nariu ir atstovaudamas Lietuvai koviausi iki kraujo, kad sankcijos tiek Rusijai, tiek Baltarusijai būtų kiek galima griežtesnės. Ir dėl trąšų, ir dėl kitų prekių“, – sakė G. Nausėda.

„Žinote, klausytis tokių priekaištų iš Seimo narių, kurie geriausiu atveju rezoliucijas rašė, žmogui, kuris pats tiesiogiai dalyvavo tuose posėdžiuose, kuriuose buvo priimami sprendimai ir stengėsi diegti pačią griežčiausią sankcijų tvarką... Tai švelniai tariant yra nesąžininga“, – apibendrino prezidentas.

Kelis mėnesius vykusio tyrimo išvados meta šešėlį ant G. Nausėdos, VSD ir STT vadovų

Pirmadienį VSD pranešėjo T. Gailiaus istoriją nagrinėjusi Seimo komisija patvirtino parlamentinio tyrimo išvadą. Po kelis mėnesius trukusių analizių ir keliolikos pareigūnų liudijimų konstatuota, jog VSD vadovas D. Jauniškis talkino tuometiniam kandidatui G. Nausėdai, rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo aplinką. Seimo tyrėjai daro išvadą, kad VSD direktorių medžiaga apie kandidato aplinką pasiekė per patį G. Nausėdą arba jo pavedimu veikusį asmenį. Taip pat nurodoma, kad departamente surinkta informacija galėjo būti atskleista ir pačiam G. Nausėdai.

Tuo metu atsakinėti į komisijos pateiktus klausimus atsisakęs prezidentas, parlamentarų nuomone, kliudė Seimui vykdyti savo pareigas ir pažeidė Konstituciją bei priesaikos nuostatas gerbti ir vykdyti įstatymus.

A. Armonaitė: prezidentas galėjo atsakyti į parlamentinės komisijos klausimus, būtų daugiau aiškumo

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė kritiškai vertina šalies vadovo sprendimą ignoruoti parlamentinės komisijos užduotus klausimus apie ryšius su baltarusiškų trąšų verslo atstovais.

„Tai daug klausimų kelianti informacija. Prezidentas ir jo aplinka galėjo atsakyti į tuos klausimus. Dabar viskas liko pakibę ore“, – teigė ministrė.