NAUJASIS ŠVIETIMO MINISTRAS: PIRMAS DARBAS – MAŽINTI ĮTAMPĄ

Švietimo, mokslo ir sporto ministru antradienį paskirtas Algirdas Monkevičius sako pirmiausia keliantis sau uždavinį sumažinti įtampą švietimo bendruomenėje.

„Pirmiausia, ką turėčiau padaryti, tai pabandyti sukurti socialinį bendrą klimatą tiek švietimo bendruomenėje, tiek apskritai visuomenėje ramesnį ir nedelsiant pradėti dialogą su suinteresuotomis šalimis, kaip įgyvendinti pokyčius, kurie reikalingi“, – žurnalistams Prezidentūroje sakė A. Monkevičius.

Jis paskirtas neseniai nuslūgus įtampai pedagogų bendruomenėje ir pasibaigus daugiau nei mėnesį trukusiems mokytojų streikams dėl etatinio apmokėjimo ir didesnių algų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šiuo metu vykdo aukštųjų mokyklų tinklo pertvarką, taip pat žada reformuoti pavaldžias ministerijai įstaigas, svarstoma atnaujinti ir bendrojo lavinimo ugdymo turinį.

Labai drastiškai keitėsi žemėlapis, keitėsi demografija, daug iššūkių, pati visuomenė keitėsi. Mano galva, galbūt laiku nebuvo pasižiūrėta, kad susiklostė tokia situacija.

Naujasis ministras teigė, kad Vyriausybės programoje numatyti uždaviniai švietimo srityje yra geri, bet juos reikėtų įgyvendinti „galbūt kitais metodais, kitais būdais“.

Tą patį jis kalbėjo ir apie aukštojo mokslo tinklo pertvarką, kurią anksčiau kritikavo dirbdamas Mykolo Romerio universiteto rektoriumi.

A. Monkevičius tvirtino, kad jos negalima įgyvendinti tik formaliai jungiant universitetus, reikia siekti ir geresnės aukštojo mokslo kokybės.

„Aš pasisakydamas už tikslus ir poreikį keisti sistemą, tobulinti ją, labai tai palaikau, bet manau, kad tai būtų galima daryti šiek tiek kitokiu stiliumi“, – kalbėjo ministras.

Specialistai fiksuoja, kad Lietuvoje yra daugiau nei 6 tūkst. pedagogų perteklius – per daug jų yra kaimiškose vietovėse, tačiau miestuose mokytojų trūksta.

A. Monkevičius pareiškė, kad mokytojai „dėl to nėra kalti“.

„Labai drastiškai keitėsi žemėlapis, keitėsi demografija, daug iššūkių, pati visuomenė keitėsi. Mano galva, galbūt laiku nebuvo pasižiūrėta, kad susiklostė tokia situacija“, – sakė naujasis ministras.

Jis užsiminė apie galimybes perkvalifikuoti pedagogus, tačiau pabrėžė, kad tai reikia daryti „išsaugant kiekvieno žmogaus vertę“.

A. Monkevičius jau yra buvęs švietimo ir mokslo ministru trijose vyriausybėse: 11-oje premjero Rolando Pakso vadovautoje 2000-2001 metais, 12-oje Algirdo Brazausko vadovautoje 2001-2004 metais ir 14-oje Gedimino Kirkilo vadovautoje 2006-2008 metais.

A. Brazausko vyriausybėje A. Monkevičius dirbo kartu su jį antradienį paskyrusia prezidente Dalia Grybauskaite – tuo metu šalies vadovė buvo finansų ministrė.

„Mes su finansų ministre Grybauskaite dažnai ir padiskutuodavome, ir pasiginčydavome, kaip skirstyti lėšas, įgyvendinti švietimo programas, bet mes buvome geri kolegos“, – prisiminė A. Monkevičius.

„(Šiandien – BNS) prezidentė labai taikliai (...) kai ką įžvelgė, apibūdino situaciją ir davė patarimus, kuriais aš pats tikiu“, – pridūrė jis.

A. Monkevičius Seime turėtų prisiekti antradienį.

Paskyrė prezidentė

Prezidentė antradienį paskyrė A. Monkevičių švietimo, mokslo ir sporto ministru, pranešė šalies vadovės patarėja.

Jis iki šiol ėjo Mykolo Romerio universiteto rektoriaus pareigas, o švietimo ministru yra dirbęs praeitame dešimtmetyje.

„Prezidentė jau pasirašė dekretą dėl A. Monkevičiaus skyrimo švietimo, mokslo ir sporto ministru“, – žurnalistams sakė prezidentės patarėja švietimo, mokslo ir kultūros klausimais Rūta Kačkutė.

A. Monkevičius ministro pareigose pakeis prieš mėnesį atleistą Jurgitą Petrauskienę.

Jis paskirtas neseniai nuslūgus įtampai pedagogų bendruomenėje ir pasibaigus daugiau nei mėnesį trukusiems mokytojų streikams dėl etatinio apmokėjimo ir didesnių algų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šiuo metu vykdo aukštųjų mokyklų tinklo pertvarką, taip pat žada reformuoti pavaldžias ministerijai įstaigas.

Prezidentės patarėja pabrėžė, kad pertvarkoms švietimo sistemoje reikalingas visos bendruomenės palaikymas.

„Prezidentė tikisi, kad naujam švietimo, mokslo ir sporto ministrui pavyks rasti sutarimą dėl būtinų pertvarkų ir naujovių diegimo, o švietimo bendruomenė pati noriai pradės tas naujoves diegti“, – kalbėjo R. Kačkutė.

Valdantieji griauna kurtus mitus

Tai, kad valdantieji Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) vadovu pasiūlė jau tris kartus šias pareigas anksčiau ėjusį Mykolo Romerio universiteto (MRU) rektorių A. Monkevičių, paneigia „valstiečių“ kurtą mitą, kad pastaruosius kelis dešimtmečius Lietuvoje nebuvo nieko daroma, sako prezidentės patarėjas Mindaugas Lingė.

„Iš vienos pusės tai rodo gerą (A. Monkevičiaus. - ELTA) sistemos išmanymą, iš kitos pusės, savotiškai paneigia valdančiųjų tam tikrą mitą, kuris buvo kuriamas, kad per dvidešimt kelerius metus Lietuvoje nieko efektyvaus nebuvo daroma, niekur nevyko būtinos reformos. Jeigu yra žmogus pasitelkiamas jau iš ankstesnių vyriausybių, tai reiškia, kad yra ir pripažinimas, jog per tuos buvusių valdžių laikotarpius tikrai buvo daroma kažkas gerai“, - antradienį „Žinių radijui“ kalbėjo M. Lingė.

Turi siekti sutarimo su švietimo bendruomene

M. Lingė sako, kad iš naujojo ministro būtų tikimasi švietimo reformos tęstinumo, tačiau esą būtina atsižvelgti į švietimo bendruomenės nuomonę.

„Be abejonės, turime sektorių, kuris buvo įaudrintas, kuris buvo pakankamai išbalansuotas, yra jautrus, daug problemų, daug rūpesčių keliantis. Savo laiku nesulaukęs efektyvių reformų, arba kaip tik nuolatinėse reformose begyvenantis sektorius. Tai turi būti įvertintos reformų vykdymo pasekmės, pamokos. Ir esminis pokytis pačiame procese turi būti, kad tos reformos nebūtų nuleidžiamos iš viršaus, priimamos, o kad būtų daugiau tariamasi, kad jos būtų daugiau išdiskutuotos. Reikia sutarimo su tomis bendruomenėmis, kuriose jos įgyvendinamos“, - antradienį „Žinių radijui“ sakė M. Lingė.

Pasak prezidentės vyriausiojo patarėjo vidaus politikai, reformuoti švietimo sektoriuje tikrai yra ką. Esą reformos laukia aukštojo mokslo sektorius: „Reikia nepamiršti pagrindinio kriterijaus - orientacijos į kokybę, tai pagrindinis dalykas, o ne pagrindinis orientavimasis į pastatų pardavimo klausimus, kaip matėme ir stebėjome. Tikrai ne tas turi būti aukštajame moksle svarbiausia.„

Pasak M. Linkės, taip pat neturi būti pamirštas mokytojų darbo sąlygų gerinimas, mokytojų rengimo problemos, jų motyvacijos skatinimas. „Iš tikrųjų turbūt yra pats svarbiausias visų reformų vykdymo kriterijus - nuoseklumas, kad būtų daroma ne radikaliais būdais, bet kuo daugiau susikalbėjimo tarp įvairių švietimo segmentų“, - akcentavo jis.