Jungtinėse Tautose viešinti Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė kvietė didinti spaudimą Rusijai dėl Ukrainoje vykdomų seksualinių nusikaltimų, ukrainiečių vaikų deportacijos.

Kaip pranešė Vyriausybė, G. Balčytytė pirmadienį dalyvavo susitikime su Jungtinių Tautų (JT) Generalinio Sekretoriaus (GS) specialiąja įgaliotine seksualinio smurto konfliktuose klausimais Pramila Patten.

Susitikime daugiausiai dėmesio skirta JT pastangoms, nukreiptoms prieš Rusijos vykdomą seksualinį smurtą Ukrainoje, teikiamą pagalbą aukoms, o taip pat Lietuvos indėlį į šias JT pastangas.

„Seksualinį smurtą Rusija naudoja kaip ginklą tiek prieš moteris, tiek prieš mažamečius, tiek prieš senolius. Panašu, kad tai – apgalvota Rusijos karo taktika. Jungtinių Tautų indėlis kovojant su šiais Rusijos nusikaltimais ir padedant Ukrainos aukoms – neįkainojamas“, – sakė Vyriausybės kanclerė.

G. Balčytytė pažymėjo, kad Lietuva deda pastangas tiek nacionaliniu lygiu, tiek per tarptautinius formatus, o taip pat finansiškai prisidėdama prie JT Generalinio sekretoriaus specialiosios įgaliotinės biuro veiklos, jog seksualinio smurto atvejai Ukrainoje būtų užkardyti, o kaltieji – patraukti atsakomybėn.

Šių metų sausį Lietuva skyrė 50 tūkstančių eurų Pramilos Patten pirmininkaujamam JT kovos su seksualiniu smurtu konfliktų metu veiksmų tinklui („UN Action“). Šiemet planuojama skirti dar 30 tūkstančių eurų šio tinklo veiklai.

G. Balčytytė pabrėžė, kad Lietuva taip pat teikia pagalbą seksualinį smurtą karo metu patyrusiems pabėgėliams iš Ukrainos, šiuo metu gyvenantiems Lietuvoje.

Praėjusią savaitę specialioji  P. Patten pristatė 2022 metų JT Generalinio sekretoriaus metinę ataskaitą dėl seksualinio smurto konfliktuose: iš viso užfiksuoti 2455 seksualinio smurto atvejai, o 94 proc. aukų sudarė moterys ir mergaitės.

Po Rusijos pilno masto karo prieš Ukrainą pradžios JT fiksavo ir patvirtino 125 seksualinio smurto atvejus.

Anot G. Bačtytytės, JT oficialiai fiksuoti ir tiriami Rusijos seksualinio smurto Ukrainoje atvejai „tėra ledkalnio viršūnė“, ir tokio pobūdžio smurto mastai yra kur kas didesni.

„Todėl dabar svarbiausia yra telkti kuo didesnes tarptautinės bendruomenės pastangas užkardyti tokius nusikaltimus, padėti aukoms, ir užtikrinti teisingumą“, – sakė G. Balčytytė.

P. Patten taip pat pristatė pagalbos vaikams, gimusiems po seksualinių išprievartavimų karinių konfliktų metu, problemą, susitikime aptarta būtinybė užtikrinti šių vaikų teises globaliu mastu.

Pasak Vyriausybės, kanclerė susitikime pažymėjo, kad didelį susirūpinimą kelia Rusijos pastangos supaprastinti be tėvų likusių ukrainiečių vaikų įvaikinimo ir deportacijos procesą. G. Balčytytė akcentavo, kad Ukrainos vaikai taip pat gabenami ir į Baltarusiją bendradarbiaujant su A. Lukašenkos režimu.

„Labai svarbu rasti būdų, kaip efektyviai surinkti patikimus duomenis apie vaikų deportaciją, nes deportuotų vaikų skaičius gali būti dar didesnis nei šiuo metu žinoma. Turime nepaliaujamai daryti spaudimą šalims agresorėms“, – pabrėžė G. Balčytytė.