2017-ŲJŲ LIETUVA: NUOŠLIAUŽŲ IR ATRADIMŲ METAI

Nėra abejonių – svarbiausiu ir įspūdingiausiu besibaigiančių metų įvykiu tapo Vasario 16-osios akto atradimas, tačiau ne viskas buvo taip gražu: teisėsauga narplioja politinės korupcijos bylą, valstybės simboliu laikomas Gedimino kalnas griūva, o Valstybės atkūrimo 100-mečio išvakarėse riejamasi dėl Vyčio.

Gedimino kalno gėda

Legenda byloja, kad Gedimino pilis atsirado po to, kai Lietuvos kunigaikštis Gediminas susapnavo pranašišką sapną. Iki šių dienų išlikęs pilies bokštas tapo ne tik sostinės, bet ir visos Lietuvos simboliu. Vis dėlto, atlaikęs ne vieną kryžiuočių puolimą, Gedimino kalnas palūžo – lietus negailestingai plauna jo šlaitus, grasindamas pasiglemžti pilį.

Ši situacija sukėlė ne tik visuomenės, bet ir ekspertų nepasitenkinimą, mat ilgą laiką buvo delsta pradėti kalno tvarkymo darbus – užuot surėmusios pečius darbams, institucijos aiškinosi, kam priklauso juos atlikti.

"Kai Gedimino kalnas šitiek laiko griūva, o Vilniaus meras ieško, kas kaltas, ar tai dabar yra svarbiausia? Visą laiką siekiama pagauti, nubausti, parodyti raumenis. Čia reikia smegenų, o ne raumenų. Niekas neieško, kas gali pigiau padainuoti operoje. O kodėl tada ieško, kas gali pigiau paprojektuoti?" – samprotavo architektas Dalius Šarakauskas.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius jau anksčiau yra minėjęs, kad dėl visko kaltas ne lietus, bet anksčiau padarytos klaidos. Vienintelė paguoda susiklosčius šiai situacijai – jeigu ne nelemtos nuošliaužos, tikriausiai nė nebūtume sužinoję, kad Gedimino kalne ilsisi 1863-iųjų sukilimo didžiavyrių kaulai.

Pirmieji Seimo metai

Praėjo ir pirmieji 2016-ųjų pabaigoje prisiekusio Seimo metai. Politologo profesoriaus Ramūno Vilpišausko nuomone, veikiau tai tebuvo apšilimo, o ne radikalių sprendimų metai.

"Nauja Vyriausybė iš esmės tik pradėjo savo darbą, todėl dalis ministrų mokėsi ir mėgino susivokti naujose pozicijose. Tą patį galima pasakyti ir apie Seimo narius. Manau, kad tai ir yra priežastis, kodėl vienokio ar kitokio didesnį poveikį turinčio sprendimo ekonomikos ar politikos srityse ir nebuvo, – Seimo darbą komentavo R.Vilpišauskas. – Nebent būtų galima išskirti darbo kodeksą, nes urėdijų reforma dar neįgyvendinta."

"SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda nepamiršo ir alkoholio akcizų didinimo. "Svarbus sprendimas šiemet buvo alkoholio akcizų padidinimas, tik jo padarinius vertinti dar ankstoka. Reikėtų palūkėti, kol bus paskelbti 2017 m. alkoholio suvartojimo duomenys, nes yra tikimybė, kad dalis alkoholinių gėrimų pirkimų tiesiog persikėlė į Lenkiją, Latviją ir pan. Jei tai pasitvirtins, tuomet tas pradinis alkoholio vartojimo mažinimo tikslas nebus visa apimtimi pasiektas. Vis dėlto dar anksti daryti galutines išvadas", – teigė G.Nausėda.

Apie skandalus ir siūlomas reformas girdime nuolat, o Akto atradimas – vienas per šimtą metų.

"Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pasidžiaugė, kaip valdžia šiemet pakeitė minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) nustatymo būdus. "Pirmą kartą per 27 nepriklausomybės metus pereita prie technokratinio, argumentais grįsto MMA didinimo nustatymo, nes iki šiol sprendžiant šį klausimą dažniausiai būdavo remiamasi emocijomis. Svarbiausia net ne tai, kiek jis didės, bet kad jis nepriklausys nuo politikų valios ar verslininkų geranoriškumo: bus nustatomas remiantis objektyviais veiksniais, t.y. tuo, kiek šalyje didėja vidutinis darbo užmokestis. Tikėkimės, kad to pavyks laikytis ir ateityje", – pastebėjo ekonomistas.

Juodųjų dėmių neišvengėme

Politinį šalies gyvenimą neabejotinai pakoregavo politinės korupcijos byla. Teisėsauga po pusantrų metų trukusio ikiteisminio tyrimo pateikė įtarimus korupcija verslo koncernui "MG Baltic", Liberalų sąjūdžiui, Darbo partijai ir keliems politikams.

Ši istorija neabejotinai sudaužė liberalių rinkėjų viltis, kad partija veikė skaidriai, o šalies žurnalistus apklaususi BNS pasidalijo įžvalgomis, kad ši byla gali turėti reikšmingų padarinių šalies politinei ir verslo sistemai.

Itin chaotiški šie metai buvo ir Lietuvos socialdemokratų partijai, prie kurios vairo balandį stojo Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas. Rugsėjį jo iniciatyva partijos taryba nusprendė trauktis iš koalicijos su "valstiečiais", tačiau dalis partijos senbuvių nepakluso šiam sprendimui ir nusprendė palikti partiją, kad liktų valdžioje. Nors atsiskyrėliai paskelbė ketinantys kurti naują Socialdemokratų darbo partiją, kurios pavadinimas įneštų sumaišties tarp rinkėjų ir gerokai sumaišytų kortas seniesiems socialdemokratams ir Darbo partijai, metams baigiantis ši iniciatyva pritilo.

Nėra abejonių, kad toks susiskaldymas paveikė ir Seimo valdančiosios koalicijos bei Vyriausybės gebėjimą efektyviai vykdyti savo programą ir įsipareigojimus. BNS pastebėjo, kad tradicinių partijų ir partijų apskritai tolesnis nykimas yra esminė Lietuvos vidaus politikos tendencija, galinti paskatinti radikalizmą.

L.Mažylis suvienijo Lietuvą

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis ranka rašytą nutarimą dėl nepriklausomos valstybės atkūrimo lietuvių ir vokiečių kalbomis su 20-ies signatarų parašais Vokietijos užsienio reikalų ministerijos archyve rado kovo pabaigoje. Kaip skelbė BNS, šį įvykį tarp svarbiausiųjų minėjo trys ketvirtadaliai apklausoje dalyvavusių žurnalistų.

"Apie skandalus ir siūlomas reformas girdime nuolat, o Akto atradimas – vienas per šimtą metų", – pastebėjo naujienų portalo delfi.lt žurnalistė Dalia Plikūnė.

Iš visuomenės reakcijos galima spręsti, kad prof. L.Mažylio atradimas išties suvienijo tautiečius, sustiprino pasididžiavimą savo valstybe ir yra vadinamas geriausia dovana valstybės atkūrimo šimtmečiui, kurį kitąmet švęsime.

Kur stovės Vytis?

Deja, pasiruošimą jubiliejui šiemet temdė rietenos dėl Lukiškių aikštės, kurios su 2017-ųjų pabaiga, atrodo, tikrai niekur nedings.

Vyriausybės skelbtą konkursą dėl naujojo Lukiškių aikštės paminklo laimėjęs skulptoriaus Andriaus Labašausko projektas, pagal kurį aikštėje turėtų būti įrengta partizanų bunkerį primenanti kalva, netruko sulaukti aršios kritikos. Imta dairytis į konkurso nugalėtoju netapusį raitelį ant žirgo, tačiau čia iniciatyvą suskubo rodyti Kaunas – nereikia sostinei, Vytį pastatysime Kaune!

Netrukus Seimas perėmė situaciją į savo rankas ir pritarė įstatymo projektui, kuris nurodė, kad sostinės Lukiškių aikštėje vis dėlto turi stovėti ne kas kita, o Vytis. Tada jau sujudo Lietuvos mokslininkai ir kultūrininkai, išreiškę pasipiktinimą tokia Seimo iniciatyva, kuri esą kerta demokratijos šaknis.

"Aš manau, kad visuomenė nėra pajėgi išspręsti daug dalykų, nes ji gali nesuprasti platesnio problemos konteksto. Nesu prieš demokratiją, tačiau manau, kad yra dalykų, kuriuos turi spręsti tik profesionalai. Pavyzdžiui, teisme sprendimus priima teisėjai, linčo teismo gatvėje niekas nedaro. Manau, kad urbanistinius dalykus taip pat turėtų spręsti savo srities ekspertai. Dabar nėra pusiausvyros – vieni nori vienaip, kiti sprendžia kitaip. Užtat išeina tokia pelkė, o kai tu dešimt metų per ją brendi, tai jau pasidaro tas pats, ar ta pelkė baigsis, ar ne", – svarstė architektas D.Šarakauskas.

Kaip bus su Lukiškių aikšte, kol kas neaišku, tačiau nelaimėję konkurso Vyčio kūrėjai jau sukirto rankomis su Kauno valdžia, kuri kartu su miestiečiais renka vieną iš trijų pasiūlytų vietų ginčų objektu tapusiam raiteliui ant žirgo.