APIE MOTERŲ ĮTRAUKIMĄ Į ŠAUKTINIŲ SĄRAŠUS: JEI REIKIA GINTI, TAI VISIEMS

Į Krašto apsaugos ministeriją kreipėsi verslo organizacijos su raginimu inicijuoti diskusijas dėl moterų įtraukimo į šauktinių sąrašus. Plačiau – LNK reportaže.

„Gal nereikia, kad būtų privaloma. Jei nori, prašau – eik“, – nuomonę išreiškė senjorė.

„Apskritai manau, kad į kariuomenę turėtų eiti savanoriai, kurie būtų motyvuoti“, – sakė vaikinas.

„Manau, kad nereikia. Produktyviausia yra, kai moterys eina savo noru. Gal ir norisi, kad lygybė būtų visur, bet žiūrint iš fundamentalios pusės neįmanoma to pasiekti. Nebūsime visi lygūs, yra fiziologiniai skirtumai“, – teigė mergina.

„Jei reikia ginti, tai visiems reikia ginti. Nematau skirtumo, ar moteris, ar vyras. Aš už lygias teises“, – kalbėjo vyras.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Moteris kariuomenėje nėra naujiena, bet moteris šauktinių sąraše būtų naujiena. Įtraukti moteris į tokius sąrašus siūlo Lietuvos verslo konfederacija.

Apie tai plačiau papasakojo Lietuvos verslo konfederacijos

– Kaip kilo idėja įtraukti moteris į šauktinių sąrašus?

– Paskutiniais metais gynybos klausimai tampa vis aktualesni. Kiekvienas suprantame, kad be saugios aplinkos verslas negalės veikti. Gynybos tema mums ne nauja. Pernai dalyvavome diskusijoje dėl pilietinio pasipriešinimo strategijos. Rusijos invazijos į Ukrainą pradžioje siūlėme gynybos mokestį. Taip pat analizuodami šauktinių reformą, vertinome pozityvius dalykus joje, bet pasigedome moterų įsitraukimo. Šauktinių poreikis auga. Mes jau dabar susiduriame su iššūkiais pritraukti žmones į tarnybą. Turime ir demografinius iššūkius, kurie ateityje tik išaugs. Po Krymo aneksijos 2015 m. Norvegija priėmė lyčiai neutralų šaukimą į kariuomenę. Švedija šiuo keliu pasuko 2017 m. Šis sprendimas atrodo neišvengiamas.

– Nuo kada moterys būtų šaukiamos?

– Tai daug iššūkių kelianti tema. Mes žinome, koks visuomenės požiūris į moterų šaukimą. Žinome, kad Lietuva vadovaujasi stereotipais, kalbant apie lytis, moters padėtį. Todėl kol kas nesiūlome konkrečių sprendimų, kada tai turi įvykti. Suprantame, kad tai pareikalaus labai ilgų diskusijų, kol pati visuomenė pribręs, kol mūsų institucijos pasiruoš, adaptuos savo infrastruktūrą. Galime kalbėti apie kokio dešimtmečio pereinamąjį laikotarpį, kol susidėliosime, kaip šis sprendimas turėtų atrodyti.

Tai daug iššūkių kelianti tema.

– O kaip daro jūsų paminėtos šalys? Ar merginos iš karto po mokyklos šaukiamos į tarnybą?

– Jie taiko tą pačią tvarką, kaip ir su vyrais. Šis sprendimas jau duoda rezultatus. Moterų procentas kariuomenės rezerve kasmet didėja. Mes turime remtis šiomis teigiamomis kitų šalių patirtimis.

– Ar neužtenka, kad moterys gali eiti tarnauti savanoriškai?

– Trūksta jau ir vyrų. Savanorių kiekis senka. Turime galvoti, ką su tuo daryti. Negalėsime remtis vien tik savanoriais.

– Sakote, kad yra labai daug specialisčių, kurios savo darbu galėtų prisidėti?

– Dabartiniame projekte yra numatytos išimtys, kad moterys ir dabar galėtų būti pakviestos tarnauti – jei moteris yra įgijusi slaugės, medikės ar akušerės specialybę. Nelabai suprantame, kaip remiantis šiuolaikinės darbo rinkos tendencijomis galime numatyti tik šias tris profesijas. Moterys rodo ypatingai gerus rezultatus ir kitose profesijoje. Jei kariuomenėje reikės IT specialisto, tai koks skirtumas, ar jis bus vyras, ar moteris. Krašto apsaugos ministerija galėtų įgyvendinti šį siūlymą jau dabar. Jei kariuomenėje trūksta kažkokių, konkrečių specialybių, tada moterys pagal jas galėtų būti šaukiamos jau dabar.