Aplinkosaugininkai pradeda akciją „Kaminukas“ | Diena.lt

APLINKOSAUGININKAI PRADEDA AKCIJĄ „KAMINUKAS“

  • 9

Kuo žemiau nukrenta termometro stulpelis, tuo sparčiau įsibėgėja šildymo sezonas. Aplinkosaugininkai, kaip ir kasmet, sausio pradžioje pradeda akciją „Kaminukas“.

Akcijos metu bus tikrinama, kaip eksploatuojamos katilinės ir įvairaus kuro katilai, koks kuras deginamas.  Pasirinktinai bus tikrinamos ir transporto priemonių remonto dirbtuvės, garažų bendrijos, baldų gamybos ir medžio apdirbimo įmonės, individualių namų rajonai, ar juose nedeginamos atliekos. Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai (RAAD) šiemet akciją vykdys nuo sausio 6 d. iki vasario 15 d.

Su intensyviu šildymu susijęs oro taršos padidėjimas ypač juntamas miesto individualių namų rajonuose, kurie neprijungti prie miesto centrinio šildymo sistemos,  šildymui naudojamas kietasis kuras, o neretai ir visa, kas dega ir skleidžia šilumą, t. y. įvairios atliekos, baldų plokščių gamybos liekanos. Pavojingiausios žmonių sveikatai yra smulkios, nematomos kietosios dalelės, kurios nesulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose ir prasiskverbia į žmogaus organizmą, skelbia Aplinkos ministerija.

Nors šiuo metu oro kokybės tyrimai rodo, kad oro užterštumo lygis šalyje yra žemas arba labai žemas, aplinkosaugininkai pastarosiomis dienomis sulaukia vis daugiau pranešimų apie nemalonius kvapus ir deginamas atliekas, tačiau kol kas tik keletas iš jų pasitvirtino.

Primenama, kad esant žemam oro slėgiui, dūmai iš kaminų paprastai slenka žemai, todėl normalu, kad gali būti jaučiamas ne kiekvienam malonus kvapas. Tenka pripažinti, kad kūrenant drėgnomis malkomis ar durpių briketais dūmai įkūrimo metu būna aitroki ir tamsesni, bet dėl to gyventojams nereikėtų kaltinti kaimynų dėl teršiamo oro.

Aplinkos oro apsaugos įstatymas draudžia deginti atliekas ne jų deginimui skirtuose įrenginiuose. Deginant krosnyse įvairias buities atliekas, plastikines pakuotes, gumą, užterštą (impregnuotą, padengtą dažais, laku ar klijais) medieną, senus baldus, langų rėmus, dėvėtus drabužius, atidirbtą alyvą draudžiama, toks kuras išskiria daug pavojingesnių medžiagų, nei degant įprastam kietajam kurui, todėl už draudimų nepaisymą gresia baudos.

Aplinkos ministerija parengė rekomendacijas gyventojams, kaip paprasčiausiais būdais mažiau kenkti sau ir aplinkos orui, kurias rasite čia

Rašyti komentarą
Komentarai (9)

Kęstas

Gyvenimas prie didelių kelių padidina silpnaprotystės riziką. Galų gale suradome paaiškinimą, kodėl miestų gyventojai dažniau balsuoja už liberalus, atimančius iš jų paskutinį duonos kasnį. Silpnaprotystė. Gyvenimas 50 metrų atstume nuo intensyvaus eismo duoda 107 silpnaprotystės atvejus kiekvienam 100-tui silpnaprotystės atvejų tarp gyvenančių 300 metrų atstume nuo intensyvaus eismo (aprašyta čia). Norite dar pasidžiaugti gyvenimu? Važiuokite į tuos miestus, kur įvažiavimas kainuoja brangiai. Tikėsimės, kad mūsų brangusis Vilnius greitai bus tarp šių miestų.Daugiau apie tai, guglinant žodžius: mokslas-studijos- ekonomika.

Darius

Briketai ir granulės labai sėkmingai gaminami iš baldų plokščių pjuvenų.va čia tai ekologiškas kuras.

Uždrausti prastą kurą!

Baisu tikrai, o baisiausia, kad legalu yra kūrenti anglis ir kitą kietą kurą, ir nieks nebaudžia...Galvas skauda, vėžys ,,iš niekur'', kvėpavimo ligos, širdies veiklos sutrikimai.... nuodijamės, o gaila
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS