BEGLOBIAI GYVŪNAI: VIENI – ATSIKRATO, KITI JAIS PASIRŪPINA

Šuo surištomis kojomis šiukšlių konteineryje, tvenkinyje nuskandinti vos gimę kačiukai, apleisti ir ligoti šunyčiai nelegalioje daugykloje, kurios savininkai deklaruoja „meilę“ gyvūnams, dėžė ūgtelėjusių miaukiančių rainiukų prie gyvūnų prieglaudos durų – kone kasdien girdime tokių ar panašių elgesio su gyvūnais atvejų, o gyvūnų prieglaudos sausakimšos tų, kurie niekam nebereikalingi.

Palikti likimo valiai

Suprantama, kad vien griežtesnės bausmės neatgrasys nuo žiauraus elgesio su gyvūnais ir neišspręs beglobių gyvūnų problemų. Pasak specialistų, privalomas augintinių ženklinimas ir registravimas, gyvūnų sterilizavimo ir kastracijos programų plėtra, aktyvesnis savivaldybių įsitraukimas, gyventojų švietimas – priemonės, kurios gali padėti šioje situacijoje.

„Augintiniai tampa beglobiais tuomet, kai juos likimo valiai palieka jų savininkai. Todėl už kiekvieno šuns, katino ar kito naminio gyvūno, kuris klaidžioja be priežiūros, kenčia badą, šaltį ir kitaip kankinasi, kažkur yra žmogus, kuris jį tokiose sąlygose paliko. Žinoma, pasitaiko, kad gyvūnai ir pasiklysta, tačiau didžiausia bėda tokiu atveju – neženklintas gyvūnas: net ir suradus jį maža tikimybė, kad pavyks sužinoti, kas jo šeimininkas, ir grąžinti namo“, – pastebėjimais ir patirtimi iš praktikos dalijasi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus pavaduotojas Paulius Bušauskas.

Požiūris: pasak P. Bušausko, augintinių savininkai vis dar labai dažnai atsikrato nepageidaujamu prieaugliu, nes nepasirūpina savo gyvūnais, kad šie nesidaugintų nekontroliuojamai. (VMVT nuotr.)

Kita problema, anot pašnekovo, – augintinių savininkai vis dar labai dažnai atsikrato nepageidaujamu prieaugliu, nes nepasirūpina savo gyvūnais, kad šie nesidaugintų nekontroliuojamai. „Neretai nebereikalingais tampa ir tie gyvūnai, kurie buvo neatsakingai padovanoti, prieš tai neįsitikinus, ar naujasis jų šeimininkas tikrai yra pasiruošęs turėti ir prižiūrėti gyvūną bei gali jam suteikti reikiamas sąlygas“, – dar vieną opią problemą įvardija VMVT direktoriaus pavaduotojas.

Pasak P. Bušausko, beglobių gyvūnų bei kitoms gyvūnų gerovės problemoms spręsti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu buvo apibrėžtos aiškios valstybės institucijų, savivaldos įstaigų, gyvūnų globa užsiimančių ūkio subjektų, kitų fizinių bei juridinių asmenų pareigos, atsakomybės ir funkcijos.

„Svarbu pabrėžti, kad šiuo įstatymu savivaldybių administracijoms pavesta organizuoti bešeimininkių gyvūnų augintinių skaičiaus mažinimo savivaldybės teritorijoje veiklą, bepriežiūrių ir bešeimininkių gyvūnų laikinąją globą, bepriežiūrių gyvūnų grąžinimą savininkams, – primena P.Bušauskas. – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba – gyvūnų globėjus ir globos namus kontroliuojanti institucija“.

Jei jam neskauda dėl gyvūno, galbūt jam skaudės paploninti savo piniginę ar turėti reikalų su teisėsauga.

Suradus bešeimininkį gyvūną, į savivaldybės administraciją ar seniūniją ir informuoti apie surastą ar užklydusį gyvūną. Atkreiptinas dėmesys, kad pastebėjus, jog gyvūnų gerovė yra pažeidžiama – gyvūnas skriaudžiamas, jam neužtikrinama veterinarinė priežiūra, jis yra kankinamas ar kitaip žalojamas, reikia pranešti VMVT telefono numeriu 1879, arba policijai

Griežtai – tik išimtiniais atvejais

Augant beglobių gyvūnų skaičiui, neabejingų žmonių pastangomis imtos steigtis globos įstaigos ir organizacijos.

Ši veikla, kaip ir kitos su gyvūnų laikymu ir priežiūra susijusios veiklos, P. Bušausko teigimu, yra reglamentuotos. Veterinarijos reikalavimuose gyvūnų globėjams ir globos namams, kuriuose nustatytos gyvūnams privalomai skiriamo ploto normos, priežiūros ypatumai, globėjų pareigos, aprašyta, kaip turi būti suprojektuotos ir įrengtos gyvūnų globai skirtos patalpos, įtvirtinta gyvūnų apskaitos tvarka.

VMVT duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 85 registruoti gyvūnų globėjai, iš kurių 47 globėjai turi gyvūnų globos vietas, o likusieji gyvūnus globoja gyvenamosiose vietose. „Globojamų gyvūnų skaičių įvardyti būtų sudėtinga, nes labai skiriasi globojamų gyvūnų išlaikymo laikotarpiai – vieni gyvūnai gana greitai suranda naujus namus, kiti globėjų priežiūroje išgyvename ir kelis metus, tad laikomų gyvūnų skaičius nuolat kinta“, – paaiškina VMVT direktoriaus pavaduotojas.

Gyvūnų globėjų veiklos tikslas – namų netekusiems, bešeimininkiams, bepriežiūriams gyvūnams suteikti prieglobstį, jais tinkamai pasirūpinti, jeigu prireikia, suteikti veterinarinę pagalbą, išgydyti ir surasti naujus savininkus. „Globėjai taip pat turi pareigą viešinti ankstesniųjų metų veiklos duomenis apie priimtus, perduotus naujiems savininkams gyvūnus – veiklos ataskaitos skelbiamas globėjų socialiniuose tinkluose, svetainėse, tad galima susipažinti su kiekvieno konkretaus globėjo veikla“, – sako pašnekovas.

Pasak P. Bušausko, VMVT atsakingi pareigūnai atlieka patikrinimus, kadangi privalu laikytis galiojančių reikalavimų ir užtikrinti gyvūnų gerovę vykdant globėjišką veiklą.

Būdas reguliuoti populiaciją

Vilniaus gyvūnų globos namų vadovė, veterinarijos gydytoja Agnė Žėbienė įsitikinusi, kad būtent nekontroliuojamas gyvūnų populiacijos augimas yra didžiausia beglobių gyvūnų atsiradimo priežastis.

„Jį suvaldyti galima keliais būdais: administraciniu, įpareigojančiu ženklinti visus augintinius – šunis, kates, šeškus, ir numatančiu griežtesnę atsakomybę augintinių savininkams, bei veterinariniu, kuris leidžia kontroliuoti gimstamumą“, – įvardija veterinarijos gydytoja.

Vienas iš gerųjų šios praktikos pavyzdžių – bendrovės „Grinda“ jau beveik dešimtmetį kartu su nevyriausybinėmis gyvūnų globos organizacijomis vykdoma Vakarų šalyse pradėta puslaukinių kačių populiacijos reguliavimo programą „Pagauk-Sterilizuok-Paleisk“, dar žinoma trumpiniu PSP.

„Ši programa ne tik užkerta kelią nekontroliuojamam kačių dauginimuisi, bet ir ligų, ypač pasiutligės, plitimui. 2021 m. vien Vilniuje sterilizuotos 666 katės, 2022 m. – 669 katės, – paaiškina A. Žėbienė. – Šios programos esmė – sugautos puslaukinės katės sterilizuojamos ir grąžinamos į sugavimo vietą. Katės yra gentiniai gyvūnai, todėl saugo savo teritoriją nuo atklystančių rujojančių katinų, taip ženkliai sumažėja vaikingų kačių ir nepageidaujamų nėštumų, ir vos per kelis apsivaikavimo ciklus kačių populiacija pasiekia optimalų dydį – tokį, kuris leidžia toje teritorijoje gyvenančioms katėms išsimaitinti“.

Veterinarijos gydytojos teigimu, tokia programa sykiu efektyviai valdo ir toje teritorijoje gyvenančių graužikų, kurie platina pavojingas ligas, populiaciją. „Todėl netgi puslaukinių kačių būvimas kiemuose ir gyvenamuosiuose rajonuose yra naudingas miesto gyventojams“, – priduria pašnekovė.

Draugystė su senjorais

Paklausta, kas turėtų prisiimti daugiau atsakomybės sprendžiant beglobių gyvūnų problemas, veterinarijos gydytoja A. Žėbienė primena, kad už kiekvieną gyvūną pirmiausia atsakingas jo savininkas.

„Deja, nors įpareigojimas ženklinti naminius gyvūnus įsigaliojo prieš beveik 14 mėnesių, tik 10 proc. į Vilniaus gyvūnų globos namus patenkančių keturkojų yra tinkamai paženklinti“, – apgailestauja Vilniaus gyvūnų globos namų vadovė.

Naujovė: augintinis senjorų globos namuose yra sprendimas, idealiai tinkantis abiem pusėms – prieglaudos gyvūnai randa taip trokštamus mylinčius šeimininkus, o globos namuose gyvenantys senjorai gali dovanoti savo meilę augintiniui, net jei neturi galimybių savarankiškai juo rūpintis. („Grindos“ nuotr.)

Pasak jos, gyvūnų globos organizacijos ar viešosios tvarkos palaikymo atstovai pagal gyvūno ženklinimą gali nustatyti gyvūno savininkus ir grąžinti jiems pasiklydusius augintinius, tačiau tokių atvejų tėra mažuma. „Galima spėti, kad žmonės pasiima meilučius jauniklius jau žinodami, kad jų nė neaugins, ir vos paaugę, jau nebe tokie meilūs, daugiau įsipareigojimų reikalaujantys ar tiesiog ne vietoje reikalus atlikę gyvūnai būna išmetami į gatvę, – liūdną, bet gana dažną tikrovę konstatuoja A.Žėbienė. – Būtent todėl Vilniaus gyvūnų globos namai itin daug dėmesio skiria mažųjų edukacijai apie atsakingą gyvūnų priežiūrą: pasakoja, iš kur atsiranda beglobiai gyvūnai, kad augintinis namuose nėra užgaidos tenkinimas, o rimtas įsipareigojimas visiems šeimos nariams, apie tai, kad gyvūnu reikia rūpintis ne tik tada, kai jis mažas ir pūkuotas, bet ir tada, kai užauga, o ypač tada, kai suserga ar patenka į nelaimę“.

„Grinda“ visuomenėje stereotipiškai dažnai laikoma gyvūnus utilizuojančia įmone, ar iš tiesų taip yra? Veterinarijos gydytojos A. Žėbienės teigimu, „Grinda“ daugiau kaip 15 metų nevykdo gyvūnų utilizavimo. „Priešingai, Vilniaus gatvėse rasti gyvūnai čia gauna kvalifikuotą veterinarinę pagalbą ir nuolatinę priežiūrą. Pavyzdžiui, neseniai šiukšlių dėžėje rastas šuniukas, apkibęs erkėmis. Juo mūsų globos namų veterinarijos gydytojai pasirūpino, išrinko erkes, išvalė kailiuką. Šiuo metu šuniukas neatsitraukia nuo jo prižiūrinčio veterinarijos gydytojo“, – priduria pašnekovė.

A. Žėbienės vadovaujamoje gyvūnų globos įstaigoje po trumpo karantinavimo laikotarpio gyvūnams ieškoma naujų namų. Tiesa, anot jos, rasti naujus globėjus pasiseka ne visiems: jauni, meilūs, madingai veislei būdingų bruožų turintys gyvūnai gana paklausūs, tačiau likimo sužaloti ar garbaus amžiaus keturkojai lieka gyventi gyvūnų globos namuose tol, kol iškeliauja į amžinosios medžioklės plotus.

„Beje, pastebėjome, kad vyresnio amžiaus, nebe tokie aktyvūs, nebe tokie greiti augintiniai idealiai sutaria su senjorais. Pradėjome naują miesto beglobių gyvūnų priežiūros modelį – vieną augintinį įkurdinome Vilniaus senjorų socialinės globos namuose. Be kita ko, augintinis senjorų globos namuose yra sprendimas, idealiai tinkantis abiem pusėms – prieglaudos gyvūnai randa taip trokštamus naujus namus ir mylinčius šeimininkus, o globos namuose gyvenantys senjorai gali dovanoti savo meilę augintiniui, net jei neturi galimybių savarankiškai juo rūpintis“, – apie naujovę pasakoja Vilniaus gyvūnų globos namų vadovė.

Pasak jos, jau iš pirmųjų šunelio, vardu Guzikas, susitikimų su socialinės globos namų gyventojais akivaizdu, kad jis gali suteikti pozityvių emocijų senjorams ir visiškai pakeisti nusistovėjusią dienos rutiną: augintinis didina socialinį aktyvumą, tampa pokalbių pretekstu. Be to, rūpinimasis augintiniu gali sumažinti stresą ir nerimą, padėti spręsti vienatvės ar depresijos problemas.

Akmuo į savivaldybių daržą

Beglobių gyvūnų problemoms neabejinga Seimo narė, vadovaujanti Seimo Aplinkos apsaugos komitetui, Aistė Gedvilienė sako, kad požiūris į benamių gyvūnų problemą kiekvienoje savivaldybėje yra labai skirtingas. „Tikrai ne visos savivaldybės siekia rūpintis benamiais gyvūnais ar bent jau užtikrinti, kad tokie gyvūnai nesidaugintų, todėl prieglaudos ir kitos nevyriausybinės organizacijos paliekamos dorotis vienos. Savivaldybės neįsitraukia, finansiškai nevyriausybininkams padeda menkai arba nepadeda visai“, – konstatuoja politikė. Jos manymu, tai viena didžiausių problemų.

Anot A.Gedvilienės, apie tai ne kartą diskutuota Seimo Aplinkos apsaugos komitete su savivaldybių, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Aplinkos ministerijos ir gyvūnų prieglaudų atstovais. „Išryškėjo vienas iš galimų sprendimų – kiekvienas į prieglaudas patekęs gyvūnas turėtų būtų sterilizuotas. Paprašėme Aplinkos ministerijos paieškoti galimybių tai užtikrinti“, – teigia Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė.

Pasak politikės, norint, kad benamių gyvūnų problema būtų sprendžiama iš esmės, ypač daug dėmesio reikia skirti benamėms katėms, nes būtent jų Lietuvoje yra daugiausiai.

Seimo narės įsitikinimu, programa „Pagauk-sterilizuok-paleisk“, apie kurią pasakojo veterinarijos gydytoja A. Žėbienė, šiuo metu yra vienas pagrindinių įrankių, kovojant su benamių kačių populiacijos augimu. „Kiek daugiau negu pusė visų savivaldybių jau įgyvendina arba planuoja įgyvendinti šią programą, tačiau likusios savivaldybės to daryti šiais metais net neplanuoja“, – apgailestauja A. Gedvilienė.

Augintiniai tampa beglobiais tuomet, kai juos likimo valiai palieka jų savininkai.

Anot jos, Aplinkos ministerijai pavesta paieškoti būdų, leidžiančių benamių kačių sterilizaciją padaryti privaloma, programos vykdymui skirti didesnį finansavimą, suvienodinti programos taikymo praktikas skirtingose savivaldybėse, sukurti kontrolės mechanizmą, kuris užtikrintų, kad apsiimantieji sterilizuoti gyvūnus iš tikro tai darytų.

Tik gyvūnų naudai

Kaip turėtų vykti visuomenės švietimas, kad žmonių sąmonėje pasikeistų požiūris į augintinį, kad gyvūnas būtų laikomas ne daiktu, o gyva būtybe, ir nebūtų išmetamas kaip šiukšlė?

„Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme aiškiai įvardyta, kad gyvūnai yra juslios būtybės, jaučiančios skausmą, baimę, kančią. Galima pasidžiaugti, kad keičiasi ir visuomenės požiūris į gyvūnus, nuolat keičiasi teisinis reglamentavimas, tad vyksta teigiami procesai ir tik gyvūnų naudai“ – iš darbo praktikos pastebi VMVT direktoriaus pavaduotojas P. Bušauskas.

Anot jo, gyvūnų gerovės ir jų apsaugos reikalavimai reglamentuojami keliais lygiais: pasaulio mastu, ES institucijų priimta teise, nacionaliniu ir savivaldos institucijų nustatyta tvarka. „Europos Komisija šiemet numačiusi peržiūrėti ES institucijų priimtus su ūkinių gyvūnų laikymu, vežimu ir skerdimu ar žudymu susijusius teisės aktus, taip pat svarstoma ir apie iki šiol nereglamentuotų sričių, pavyzdžiui, melžiamų karvių, triušių, kalakutų laikymo reglamentavimą. Pažymėtina ir tai, kad visuose gyvūnų gerovę ir jų apsaugą reglamentuojančiuose teisės aktuose atkreipiamas dėmesys į gyvūną kaip į juslią būtybę“, – pokytį pastebi P. Bušauskas.

Laimingi: jau iš pirmųjų šunelio, vardu Guzikas, susitikimų su socialinės globos namų gyventojais akivaizdu, kad jis gali suteikti pozityvių emocijų senjorams. („Grindos“. nuotr.)

„Manau, kad dauguma žmonių puikiai supranta, jog gyvūnas nėra šiukšlė, kurią galima tiesiog išmesti. Vis dėlto, socialiniuose tinkluose bei žiniasklaidoje nuskambantys aplaidumo ar žiauraus elgesio su gyvūnais atvejai rodo, kad dalis visuomenės šiuo požiūriu vis dar nėra subrendusi“, – pastebi Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė A. Gedvilienė.

Ji kelia klausimą, ar šių žmonių supratimą apie gyvūnus galima pakeisti jiems pasakojant apie tokių veiksmų pasekmes? „Kai kuriais momentais kliautis vien švietimu tampa nebeefektyvu. Ir nors nevyriausybinės organizacijos atlieka svarbų ir sunkų darbą, nepailstamai kovoja su benamių gyvūnų ar žiauraus elgesio problemomis, valstybės institucijos privalo imtis proaktyvių veiksmų, – teigia politikė. – Tais atvejais, kai žmogui jo paties gyvūnas prilygsta šiukšlei, svarbų vaidmenį atlieka privalomas gyvūnų ženklinimas bei administracinės ir baudžiamosios nuobaudos už gyvūnų nepriežiūrą ar žiaurų elgesį. Jei jam neskauda dėl gyvūno, galbūt jam skaudės paploninti savo piniginę ar turėti reikalų su teisėsauga“.