Daugės valstybės finansuojamų vietų, ypač kolegijose | Diena.lt

DAUGĖS VALSTYBĖS FINANSUOJAMŲ VIETŲ, YPAČ KOLEGIJOSE

Švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas penktadienį pristatė priėmimo į profesines ir aukštąsias mokyklas naujoves.

Svarbiausia žinia, kad daugės valstybės finansuojamų vietų, ypač kolegijose. Jos šiemet priims 36 proc. daugiau stojančiųjų nei praėjusiais metais.

Šiemet į kolegijas bus priimta 8790 studentų, pernai buvo priimta 6482.

Į universitetus šiemet galės pretenduoti 2 proc. daugiau abiturientų ir ankstesnių laidų absolventų - 7616. Pernai studijuoti universitetuose buvo priimti 7472 studentai.

Kaip pabrėžė viceministras G. Viliūnas, valstybė sudaro geresnes sąlygas studijuoti moksleiviams, didindama valstybės finansuojamų vietų skaičių. Finansavimas didinamas pagal valstybės poreikius.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė pavasarį vadino ypatingu metu abiturientams. „Daug metų stebėdami stojančiųjų pokyčius, pastebime, kad jaunieji kliaunasi ne tik savo pasiekimais, žiniomis, įgytomis mokyklose, bet aktyviai stebi perspektyvas, kiek galėtų uždirbti po studijų, ar gaus darbą pagal įgytą išsilavinimą“, - sakė ministrė.

Priėmimas į profesines mokyklas planuojamas, atsižvelgiant į specialistų prognozę. Daugiausia studentų planuojama priimti į inžineriją ir inžinerines studijų programas, paslaugas asmenims, verslą ir administravimą, architektūrą ir statybą, gamybą ir perdirbimą, informacijos ir ryšio technologijas, socialinę gerovę, sveikatos priežiūrą, transporto paslaugas ir žemės ūkį.

Specialistų poreikio prognozė rodo, kad 2020 metais bus didžiausias profesines mokyklas baigusių verslo ir administravimo specialistų poreikis, transporto paslaugų, inžinerijos ir inžinerinių krypčių specialistų.

Universitetuose valstybės finansuojamų studijų mažės socialinių mokslų, teisės, verslo, viešosios vadybos studijų programose, žemės ūkio, sporto srityse, nesikeis informatikos moksluose.

Universitetuose valstybės finansuojamų vietų daugės toms studijų programoms, kurių absolventų trūksta: inžinerijos, technologijų, matematikos, fiziniams mokslams.

Kolegijose 50 proc. išaugs priėmimas į inžineriją, technologijas, informatiką bei fizinius mokslus. 36 proc. didinamas priėmimas į žemės ūkio ir veterinarijos studijas, 31 proc. - į humanitarinių mokslų studijas, 22 proc. - į socialinių mokslų studijas, 19 proc. didės į sveikatos mokslų studijas, į menus nesikeis.

34 proc. kolegijose mažėja priėmimas į ugdymo mokslų studijas.

Valstybė nebemokės už visas profesines studijas

Šiemet pirmą kartą bus vykdomas priėmimas į mokamas profesinės studijas.

Iki šiol mokslas profesinėse mokyklose buvo nemokamas. Galimybę neribotai nemokamai studijuoti profesinėse mokyklose panaikino prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotos ir pernai gruodį Seime priimtos pataisos.

„Iki šiol mokamų studijų nebūdavo, jos atsiranda. Bet nemanau, kad ta naujovė bus populiari šiais metais, daugiau gal reikėtų žiūrėti į ateitį. Šiais metais kol kas tik nedidelis portfelis bus pasiūlytas intensyvių tęstinio mokymo programų, kurios trunka šešis ar devynis mėnesius“, – BNS penktadienį sakė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) prezidentas Pranas Žiliukas.

Per LAMA BPO šiemet jau antrus metus vyks priėmimas ir į profesines mokyklas, anksčiau jis nebuvo centralizuotas.

Pasak P. Žiliuko, mokamos profesinės studijos turėtų būti populiarios tarp persikvalifikuojančių asmenų.

„Jos tikriausiai bus populiarios ne dėl pirminio mokymo, o dėl tęstinio mokymo. Manau, kad perspektyvoje, 2019 metais, jų tikrai daugės ir daugės dėl naujos kvalifikacijos įgijimo, ypač kai į kokį nors regioną ateina investicijos. Pagal naują įstatymą už valstybės lėšas žmogus negali įgyti daugybės kvalifikacijų, gali tik dvi, tai tas ir padaryta“, – aiškino P. Žiliukas.

Anot Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) pranešimo, galimybe mokytis valstybės nefinansuojamoje vietoje galės pasinaudoti tie mokiniai, kurie norės patekti į itin populiarias programas, į kurias stojančiųjų kasmet susirenka daug daugiau, negu yra vietų, pavyzdžiui, į fotografo mokymo programą, taip pat tie asmenys, kurie valstybės lėšomis jau yra įgiję pirmą ir antrą profesinę kvalifikaciją.

Ministerija penktadienį taip pat pranešė, kad priėmimas į profesinio mokymo įstaigas planuojamas, atsižvelgiant į specialistų poreikio prognozes ir į šalies regionų prioritetines plėtros sritis.

„Tokiu būdu siekiama subalansuoti ateityje prognozuojamą specialistų paklausą rinkoje ir šiemet planuojamą pasiūlą“, – sakoma pranešime.

Šiemet numatoma daugiausia mokinių priimti į tas sritis, kur specialistų poreikis didžiausias. Tai gamyba ir perdirbimas, inžinerinė pramonė, verslas ir administravimas, statyba, socialinė gerovė. Šiemet profesinio mokymo įstaigose numatoma finansuoti šiek tiek daugiau nei 20 tūkst. vietų.

„Antai Kauno apskrityje pastaruoju metu įsteigta nemažai naujų gamybos įmonių, dėl to Kauno ir kaimyninių rajonų profesinio mokymo įstaigos priims daugiau mokinių į inžinerijos, gamybos, verslo ir administravimo paslaugų specialybes, o mažiau – saugos paslaugų, menų programas. Vilniaus regiono profesinio mokymo įstaigos bus pasirengusios priimti daugiau mokinių į inžinerijos, verslo ir administravimo, informacijos ir ryšio technologijų, gamybos, architektūros ir statybos programas. O, tarkime, Klaipėdos regione daugiausia vietų bus pasiūlyta inžinerijai ir paslaugoms asmenims“, – aiškina ministerija.

Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS