AKIBROKŠTAS NERINGOJE: DARBUOTOJUS SEKĖ VALDŽIA

Neringoje lapų šlavėjai, tualetų valytojai ir aplinkos tvarkytojai tikina du mėnesius buvę sekami darbdavių. Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją sudomino, kam iš biudžeto išlaikoma įmonė "Neringos komunalininkas" pirko dešimtis mobiliųjų telefonų su specialia sekimo programa.

Kiekvieno žingsnio kontrolė

Kelios dešimtys įmonės "Neringos komunalininkas" darbuotojų į miškus ir pėsčiųjų takus, kapines šį pavasarį traukė nešini ne tik šluotomis, bet ir išmaniaisiais telefonais su programine įranga, kuri ištisą dieną privalėjo būti įjungta.

"Vos tik peržengę namų slenkstį turėjome aktyvuoti šią programėlę. Ji įmonės vadovybei rodė, kur einame, ką veikiame. Programėlę buvo galima išjungti tik darbo dienos pabaigoje. Aiškinta, jog to reikia įsitikinimui, kiek žmogus dirbo valandų", – pasakojo įmonės darbuotojai.

Ne sezono metu Neringos savivaldybei priklausančioje įmonėje dirba per 100 darbuotojų. Vasarą pasamdoma dar 100.

Įmonė "Neringos komunalininkas" užsiima viešųjų erdvių ir teritorijų valymu, priežiūra, atliekų tvarkymu, viešųjų tualetų priežiūra, paplūdimių valymu ir kitais ūkiniais darbais.

Papildomai įmonė teikia pramoginių laivų uosto paslaugas.

Išmaniaisiais telefonais aprūpintus šlavėjus neringiškiai traukė per dantį, jog Neringos valdžiai belieka pripirkti išmaniųjų šluotų su GPS (vietos nustatymo)  programa.

Daliai šios įmonės darbininkų, gavusių išmaniuosius telefonus, kilo klausimas, kokiu tikslu įmonė nusprendė juos sekti?

"Telefonus įteikė ne visiems. Beje, buvo prašoma pasirašyti tik telefono priėmimo–perdavimo aktą. Jokio darbuotojo sutikimo, jog jis neprieštarauja tam, kad darbdavys jį sektų, nebuvo pateikta. Mano galva, tai yra nusižengimas. Ar tokiais veiksmais nėra pažeistas asmens duomenų apsaugos reglamentas?" – klausimus bėrė vienas darbuotojų.

Filtravo netinkamus?

Netrukus paaiškėjo, kodėl buvo griebtasi tokių veiksmų.

Argi tai negali tapti puikiu būdu atsikratyti neparankiais žmonėmis?

"Tuos telefonus nešiojome apie du mėnesius. Tik vėliau paaiškėjo, kam to reikėjo. Žmonės ėmė gauti pranešimus iš įmonės "Neringos komunalininkas" administracijos dėl esą nevykdytų pareigų. Tada supratome, kur glūdi visos šaknys. Argi tai negali tapti puikiu būdu atsikratyti neparankiais žmonėmis? Kai kurie yra priešpensinio amžiaus, kitų darbo stažas labai didelis, o norint tokius darbuotojus atleisti, tektų išmokėti solidžias kompensacijas. Todėl ir dabar neaišku, ar šie sekimo duomenys nebus vieną dieną ištraukti kaip koziris?" – svarstymais dalijosi žmonės.

Realią situaciją neringiškiai tikino suvokę tik po dienraščio "Klaipėda" straipsnio "Dėl pinigų – politikų planas" (2018 09 28).

"Mes tik dabar sužinojome, kas realiai vyksta. Dirbame ne vienerius metus įmonėje "Neringos komunalininkas", tačiau tik iš laikraščių sužinome, jog darbo galbūt turėsime tik iki kitų metų birželio. Sutartis su Neringos savivaldybe nebus pratęsiama, vadinasi, tiek etatų įmonei nereikės. Klausimas – kur visus mus dės?" – nuogąstavo pašnekovai.

Baugina nežinia

Dienraštis rašė, jog Neringos savivaldybė komunalinėms paslaugoms teikti nebegalės samdyti savo pačios įmonės "Neringos komunalininkas".

Pernai pavasarį buvo įsteigta biudžetinė įstaiga "Paslaugos Neringai", kuri, tikėtina, perims dalį komunalininkų bei jų atliekamus darbus.

"Tačiau su žmonėmis niekas nesikalba. Kurie bus perkelti į biudžetinę įstaigą, nėra aišku. Spėjame, jog dėl to gimė mintis atsisveikinti su neva prasčiau dirbančiais ar nelojaliaisiais? Laimė, kai kurie darbuotojai yra raštingi, moka skaityti įstatymus, išmano Darbo kodeksą ir žino savo teises. Beje, nebuvo jokio susirinkimo, žmonės nebuvo informuoti, jog jie bus sekami. Buvo pasirinktinai atrenkami žmonės ir savotiškai bauginami", – įtarė neringiškiai.

Esą įtakingų neringiškių šeimos nariai nebuvo liečiami, griežtesnės kontrolės prireikė tik tiems, kurie įtakingų pažinčių neturėjo.

"Ne paslaptis, visi čia – giminės, šeimų nariai. Kai kur esą etatai įsteigti, o niekas realiai ten nevalo. Pavyzdžiui, kada buvo valytas Raganų kalnas? O etatas jo valymui esą yra. Niekas ten tų pakrūmių nevalė ir darbuotojų akyse nematė, tik giriamasi, kaip čia viskas tvarkoma. Įmonės "Neringos komunalininkas" administracijos giminėms, šeimų nariams, sugyventiniams šie telefonai su sekimo įranga nebuvo išdalyti. Ar tuo nėra viskas pasakoma?" – intrigavo neringiškiai.

Dalis vietinių tikino tyliai kentę valdžios užmojus kontroliuoti jų judėjimą.

"Ai, darbo vietų Neringoje ne tiek jau daug. Kur rasti darbo, pavyzdžiui, Juodkrantėje žiemą? Ką čia veikti? Tačiau kiti nenutylėjo šio fakto, ėmė domėtis, dėl ko čia ta sekimo programėlė su telefonais atsirado. Juk nebuvo jokio tiesioginio ryšio tarp to, ką žmogus konkrečiai dirba, ir to, jog valdžia privalo kontroliuoti kiekvieną žingsnį. Kyla ir kitas klausimas – kur ta informacija su žmonių sekimo duomenimis nugulė?" – retoriškai klausė neringiškiai.

Jie tikino, jog visa ši darbuotojų sekimo istorija tikrąsias užmačias parodys tada, kai paaiškės kurių tiksliai darbuotojų įmonė "Neringos komunalininkas" galbūt atsisakys nutraukus sutartį su savivaldybe.

"Kai žinosime, kurie iš mūsų gavo atleidimo lapelius, tuomet viskas taps aišku ir, manome, vieša", – svarstė darbuotojai.

Komentaras

Danguolė Seselskytė,

Neringos savivaldybės įmonės "Neringos komunalininkas" direktorė

Atsakant į pateiktą paklausimą, informuojame, kad, atsižvelgiant į įmonės veiklos specifiką ir siekiant gerinti darbo organizavimą bei mažinti darbuotojų atliekamo darbo priežiūros išlaidas, buvo nuspręsta išmėginti mobiliojo telefono programėlę, kuri darbo metu fiksuoja darbuotojo buvimo vietą, darbuotojo darbo pradžią ir pabaigą. Šiais tikslais teritorijų priežiūrą bei valymą vykdantiems darbuotojams Juodkrantėje ir Preiloje, darbuotojus iš anksto apie tai informavus ir jiems išaiškinus programos veikimo principus (tai atliko paskirtas specialistas) bei pateikus naudojimo instrukcijas, buvo išdalyti mobilieji telefonai su įdiegta programa, kurią įjungia / išjungia pats darbuotojas, ir kuri fiksuoja tik darbuotojo darbo pradžią bei pabaigą. Taip pat tai, kurioje vietoje darbuotojas, atlikdamas savo tiesiogines darbo pareigas, juda, bei sudaryta galimybė nuotraukomis fiksuoti aplinkybes (pvz.: nuvirtęs medis, sulūžęs suoliukas ir pan.) ir apie jas atitinkamai informuoti darbdavį ar įgaliotą asmenį. Jokių kitų duomenų ši programa nefiksuoja. Be to, pats darbuotojas ją valdo, todėl jam išjungus programą ne darbo metu ar nustatytų poilsio pertraukų darbo metu, jo buvimo vieta nėra fiksuojama. Mūsų pagrįsta nuomone, tokios priemonės atitinka bendruosius darbo teisės principus bei niekaip nepažeidžia darbuotojų asmens duomenų ir/ar jų teisės į privatų gyvenimą apsaugos.

Komentaras

Raminta Sinkevičiūtė-Šečkuvienė

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Teisės skyriaus vyriausioji specialistė

Pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą, buvimo vietos duomenys yra priskirtini asmens duomenims.

Pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą, buvimo vietos duomenys yra priskirtini asmens duomenims. Šiuo atveju nėra reikšmės, ar renkami darbuotojo, ar kito asmens buvimo vietos duomenys. Atskiras tokių asmens duomenų tvarkymo reguliavimas nėra įtvirtintas nei Bendrajame duomenų apsaugos reglamente, nei Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme, taigi taikomi tokie patys reikalavimai, kaip ir bet kuriam kitam asmens duomenų tvarkymui. Tai reiškia, kad siekiant užtikrinti, jog buvimo vietos duomenų tvarkymas būtų teisėtas, toks tvarkymas turi būti užtikrintas bent viena asmens duomenų tvarkymo sąlyga, pavyzdžiui, duomenų valdytojo teisėtu interesu, bei laikomasi asmens duomenų tvarkymo principų, įtvirtintų Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 5 straipsnio 1 dalyje (asmens duomenys turi būti tvarkomi teisėtai, sąžiningai, skaidriu būdu; apibrėžtais bei teisėtais tikslais; turi būti tik tokie duomenys, kurių reikia tikslui pasiekti ir kt.). Čia reikėtų ypač įsidėmėti, kad asmens duomenų tvarkymas turi būti proporcingas siekiamam tikslui, ir jeigu to tikslo galima pasiekti mažiau privatumą ribojančiomis priemonėmis, tuomet nereikėtų taikyti tokių drastiškų priemonių kaip GPS ar kitų panašių priemonių. Svarbu atkreipti dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės duomenų apsaugos įstatymo 5 straipsnio 3 dalį, renkant darbuotojų buvimo vietos duomenis, darbuotojai apie tai turi būti informuojami pasirašytinai ar kitu informavimo faktą įrodančiu būdu, pateikiant tokią informaciją kaip duomenų valdytojo tapatybė ir kontaktiniai duomenys, asmens duomenų tvarkymo tikslas, teisinis asmens duomenų tvarkymo pagrindas, jeigu asmens duomenų tvarkymas grindžiamas teisėtu interesu, jis turi būti konkrečiai įvardijamas, taip pat turėtų būti pateikta informacija, kam tie duomenys bus teikiami, jeigu bus teikiami ir kt.

Komentaras

Marija Čereškevičiūtė

Valstybinės darbo inspekcijos Komunikacijos skyriaus vedėja

Darbdavys, siekdamas gerinti darbo organizavimo kokybę, galėtų fiksuoti darbuotojų buvimo vietą jų darbo metu. Svarbu yra tai, kad darbuotojai būtų susipažinę (raštu) su darbuotojų stebėsenos ir kontrolės darbo vietoje tvarka. Tokia tvarka galėtų būti numatyta darbdavio vidaus darbo tvarkos taisyklėse, suderinus su darbuotojų atstovais, su kuriomis darbuotojai turėtų būti supažindinti pasirašytinai.

Darbuotojo buvimo vietos fiksavimas jo darbo metu nelaikytinas darbuotojo teisės į privatumą pažeidimu, jeigu fiksavimas atliekamas darbuotojo darbo metu ir darbuotojas su numatyta tvarka yra susipažinęs.

VDI specialistų nuomone, darbuotojų sutikimai su darbdavio nustatyta darbuotojų buvimo vietos fiksavimo tvarka nėra privalomi, o darbuotojui manant, kad darbdavys, fiksuodamas jo buvimo vietą darbo metu, pažeidžia jo teises, gali kreiptis su rašytiniu skundu į VDI teritorinį skyrių konkrečiai situacijai išsiaiškinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 51 straipsnio 5 dalimi, apie būsimą verslo ar jo dalies perdavimą darbuotojui verslo perdavėjas turi pranešti iš anksto raštu ne vėliau kaip prieš dešimt darbo dienų iki perdavimo, nurodydamas verslo ar jo dalies perdavimo datą, teisinį pagrindą, tokio perdavimo ekonominius ir socialinius padarinius darbuotojui ir priimtas priemones. Jeigu darbuotojas per penkias darbo dienas nuo pranešimo gavimo raštu nesutinka su darbo santykių tęstinumu, verslo perdavėjas nutraukia darbo sutartį su darbuotoju darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės DK 57 straipsnyje nustatyta tvarka.

Pažymėtina, kad darbo sutartis pagal DK 57 straipsnį nutraukiama įspėjus darbuotoją prieš vieną mėnesį, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – prieš dvi savaites. Šie įspėjimo terminai dvigubinami darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus likę mažiau kaip penkeri metai, ir trigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką (įvaikį) iki keturiolikos metų, ir darbuotojams, kurie augina neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, taip pat neįgaliems darbuotojams ir darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus liko mažiau kaip dveji metai (DK 57 straipsnio 7 dalis). Atleidžiamam pagal DK 57 straipsnį darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (DK 57 straipsnio 8 dalis), bei papildomai išmokama ilgalaikio darbo išmoka, atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamą darbo stažą toje darbovietėje (DK 57 straipsnio 9 dalis).

Dėl galimų darbo teisės normų pažeidimų darbuotojas gali kreiptis į VDI teritorinį skyrių, kurio teritorijoje yra/buvo jo darbovietė.