KADA SKIRIAMA KOMPENSACIJA UŽ CENTRINĮ BŪSTO ŠILDYMĄ?

Skiriant kompensacijas už būsto šildymą, karštą bei geriamąjį vandenį, asmuo turi parašyti prašymą savivaldybės administracijai, sako Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos piniginės paramos skyriaus vyriausioji specialistė Aldona Dobrovolskienė. Kompensacija skiriama įvertinus asmens nuosavybės teise turimą turtą ir pinigines lėšas.

LRT RADIJO klausytoja iš Kauno teiraujasi, kada yra skiriama kompensacija už centrinį būsto šildymą.

„Seniūnijoje mums pasakė, kad svarbus yra uždarbis, bet taip pat, jeigu piniginės pajamos, gryni pinigai, bankuose esantys indėliai ir kit., sudaro daugiau kaip 1550 eurų, tai kompensacija nepriklauso. Ar mus teisingai informavo?“ – domisi klausytoja.

A. Dobrovolskienė teigia, kad, norėdamas gauti kompensaciją už būsto šildymą, karštą bei geriamąjį vandenį, asmuo pirmiausiai turi parašyti prašymą savivaldybės administracijai. Prašyme reikia nurodyti gaunamas pajamas, taip pat turimą turtą, nes, priimant sprendimą dėl kompensacijų skyrimo, yra vertinamas ir asmens nuosavybės teise turimas turtas.

„Nustatant kiekvienai šeimai turto vertės normatyvą, yra įskaitomos ir piniginės lėšos. Jei asmuo gyvena vienas, įskaitoma piniginių lėšų suma yra 1530 eurų. Jeigu gyvena du šeimos nariai – papildomai 1020 eurų ir kiekvienam vaikui po 510 eurų. Taigi, pildydamas prašymą, asmuo turi pateikti informaciją, ar jis turi piniginių lėšų. Jeigu piniginių lėšų sąskaitose jis turi daugiau kaip 580 eurų, šie pinigai bus įskaitomi į turtą“, – kalba A. Dobrovolskienė.

Nekilnojamo turto vertės yra apskaičiuojamos vadovaujantis Registrų centro pateiktais duomenimis.

Klausytojai specialistė patarė kreiptis į savivaldybę ir pateikti turimą informaciją. Jei turto vertės normatyvas viršys turimo turto vertę, bendra įstatymo nustatyta tvarka kompensacijos tokiems asmenims nėra skiriamos.

Tačiau įstatymas numato ir išimtis. Savivaldybė, patikrinusi asmens gyvenimo sąlygas, surašiusi buities tyrimo aktą, gali skirti kompensacijas išimties tvarka ir tuomet, kai šeimos arba vieno gyvenančio asmens turtas neženkliai viršija įstatymų nustatytą normatyvą.

„Suprantu, kad klausytoja galimai klausia apie tai, kad, pavyzdžiui, jei ji prašyme parašys turinti 3000 eurų sąskaitoje, tai savivaldybė turi teisę neskirti kompensacijų, neva, gali papriekaištauti, kad yra turtinga ir kompensacijos jai neskirtinos. Tačiau savivaldybė turi teisę išsiaiškinti, jeigu tai yra pensinio amžiaus žmogus, jis gyvena sąžiningai ir, gaudamas nedidelę pensiją, susitaupė pinigus, tarkime, ligos ar kitiems atvejams panaudoti, tikrai savivaldybė drastiškų priemonių nesiima ir tos nuostatos netaiko“, – pažymi A. Dobrovolskienė.

Apskaičiuojant gyventojų turtą yra įvertinamas nekilnojamas ir kilnojamas turtas, vekseliai ir piniginės lėšos, turima žemė, gyvuliai, paukščiai.

Nekilnojamo ir kilnojamo turto vertes skelbia registrai. Teikdamas prašymą žmogus nurodo, ką turi: būstą, žemės sklypą, automobilį. Priimdami prašymą savivaldybių administracijos darbuotojai per žinybinius registrus išsiaiškina ir apskaičiuoja šeimos turimą turtą.

„Normatyvai įvairūs. Vilniaus mieste normatyvai šeimoms didesni, Akmenės rajone – mažesni. Nekilnojamo turto vertės yra apskaičiuojamos vadovaujantis Registrų centro pateiktais duomenimis“, – teigia A. Dobrovolskienė.