KALINIAMS PAVYKO IŠSIREIKALAUTI TOKIŲ SĄLYGŲ, KOKIAS DRAUDŽIA ĮSTATYMAS

Įsigalėjus naujai kalėjimų reformai, kyla tik dar daugiau nesklandumų. Kaliniai siekia nuolaidų įvairiais žiauriais būdais – bado akcijomis, savęs žalojimu, o pareigūnams belieka tik nusileisti. Kalėjimų darbuotojai sako, kad nuolaidžiavimas prie gero neprives, praneša LNK.

Virdulys kalėjime praverčia – jame ir kiaušinį gali išsivirti, ir košę užpilti, tačiau, priklausomai nuo elgesio, kai kuriems nuteistiesiems leidžiama pirkti tam tikrus produktus, kurių kiti negali įsigyti, pavyzdžiui, kiaušinius, makaronus. Tačiau kadangi anksčiau skirtinguose kalėjimuose galiojo skirtingos tvarkos, net ir po reformos kai kurie nuteistieji, nors įstatymas draudė, skanesnį maistą pirkti galėjo. Kai tai buvo galutinai uždrausta, ėmė įvairiais būdais – bado akcijomis, grasindami savižudybe, žalodami save – to reikalauti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Aštuoniems Marijampolės kalėjime iki gyvos galvos kalintiems nuteistiesiems prieš savaitę valdžia nusileido ir leido įsigyti tai, ko jie pageidauja.

„Tie savęs žalojimo atvejai niekur neveda, bet kai yra nuolaidžiaujama, tai sudaro precedentą. Tai gali sukelti ir masinių neramumų visose įstaigose. Kodėl gali badauti aštuoni, o negali 5 tūkst.?“ – retoriškai klausė Vilniaus kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus viršininkas Darius Čekavičius.

Kol kas daugiau neramumų nekilo. Kalėjimo valdžia tikisi, kad ir nekils.

„Tam kiekviename kalėjime veikia nuteistųjų tarybos, kurios būtent ir yra nuteistųjų balsas ir tą racionalumą ir adekvatumą ir turėtų išsaugoti ir išlaikyti“ , – mano Lietuvos kalėjimų tarnybos direktorius Virginijus Kulikauskas. Jis nesutinka, kad nuteistiesiems buvo nusileista. „Pasitarę su kalėjimo administracija priėmėme sprendimą padaryti savotišką pauzę. Tai nėra joks atsitraukimas ar nuolaidžiavimas, kaip dabar girdisi spaudoje, o tiesiog pauzė įsivertinti teisės akto esmę ir tobulumą“, – teigė jis.

Keli žmonės sugalvojo ir tiesiog pasiekė savo. Aš manau, kad tai labai negeras ženklas, duotas visai pareigūnų bendruomenei.

Tačiau pareigūnų profesinės sąjungos kitaip situacijos neįsivaizduoja ir sako, kad dėl tokio nuolaidžiavimo nukenčia kalėjimo darbuotojai.

„Keli žmonės sugalvojo ir tiesiog pasiekė savo. Aš manau, kad tai labai negeras ženklas, duotas visai pareigūnų bendruomenei. Labai gaila, kad Teisingumo ministerijos dėmesys krypsta ne į pareigūnus, bet turbūt prioritetas yra nuteistieji“, – savo nuomonę išsakė Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė Loreta Soščekienė.

Anot L. Soščekienės, nors šiemet priimta kalėjimų reforma, Teisingumo ministerija ne iki galo sureguliavo įstatymus ir nesugebėjo nustatyti, kas tikrai galima, o kas ne. „Pareigūnai yra pastatyti į tokią padėti, kad jeigu neduosi nuteistajam, tai jie imasi visokių priemonių, žaloja save ir t. t., o realiai įstatymas to neleidžia ir pareigūnas, jeigu leis, tai gali būti nubaustas“, – aiškino situaciją ji.

Tačiau teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska mano kitaip. „Sprendimą priima Lietuvos kalėjimų tarnyba, ne Teisingumo ministerija, reguliavimą įgyvendina Lietuvos kalėjimų tarnyba ir jos pareigūnai, jeigu, Tarnybos nuomone, reikia įsivertinti, ar visuose kalėjimuose vienodai taikoma tvarka, tai, esu tikra, kad Kalėjimų tarnyba tai atliks.“

Lietuvos kalėjimų tarnyba siūlymus, kas kaliniams galima, o kas ne, žada pateikti per kelias savaites.

Savo ruožtu Seimo opozicija piktinasi, kad Laisvės partija, kuriai atstovauja ir teisingumo ministrė, per daug gina kalinių interesus. Agnė Širinskienė pateikia kalinių feisbuko grupėje darytą laisvietės Morganos

Danielės įrašą, „kur jinai labai aktyviai kalba apie tai, kaip išvengti antstolių ir kaip sulaukti senaties, kad tiesiog kaliniai nesusimokėtų administracinių baudų. Matyt, yra dirbama su elektoratu ir tikimasi, kad bent jau kaliniai balsuos.“

„Siaubinga, kad opozicija taip nusišneka. Tai yra piliečių informavimas apie pasikeitusius teisės aktus. Dėl antstolių daugiausia klausimų turi pažeidžiamos grupės, jiems tikrai labai svarbu suprasti ir įstatymus, ir jų kanceliarinį surašymą“, – gynė savo poziciją M. Danielė

Kol politikai ginčijasi, pasak profesinių sąjungų, Kalėjimų tarnyboje, kurioje turėtų būti 3,5 tūkst. darbuotojų, trūksta net 700.