Keičiasi kyšių medikams forma, bet ne mastas: kyšį duotų kas trečias | Diena.lt

KEIČIASI KYŠIŲ MEDIKAMS FORMA, BET NE MASTAS: KYŠĮ DUOTŲ KAS TREČIAS

Keičiasi kyšių medikams forma, bet patys nelegalūs mokėjimai, korupciniai viešieji pirkimai Lietuvos sveikatos sistemoje išlieka itin aktuali problema.

Taip spaudos konferencijoje teigė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja, Seimo laikinosios grupės „Už Lietuvą be korupcijos“ pirmininkė Agnė Bilotaitė.

Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentas Martynas Gedminas korupciją vadino broku, kuris darko Lietuvos sveikatos sistemą, gydytojo santykį su pacientu, mažina jaunųjų medikų pasitenkinimą savo pasirinkimu.

Pirmadienį Seime vykstančios konferencijos „Idėja Lietuvai: sveikatos priežiūra be korupcijos“ dalyvių nuomone, be skaidrumo, korupcijos išgyvendinimo iš sveikatos priežiūros sistemos, negalėsime kalbėti apie proveržį Lietuvoje.

M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

„Didžiulę problemą atskleidžia pastarojo meto skandalai: Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose įvykęs garsus atvejis, kai viena iš vadovų kaltinamas korupcija, taip pat Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) nuo 2007 metų atliekamų tyrimų duomenys, kurie rodo, kad kas trečias asmuo Lietuvoje yra pasiruošęs duoti kyšį gydytojui“, - sakė Seimo narė.

Sveikatos priežiūros institucijos įvardijamos kaip vienos korumpuočiausių Lietuvoje ir situacija daug metų nesikeičia.

Atsiduri neaiškių taisyklių sistemoje, kaip pelkėje. Tas jausmas nėra geras. Korupcija - lyg iškraipantis veidrodis.

„Norėtųsi kalbėti apie tai, kad kyšiai ar kitos korupcijos formos tobulėja. Prieš konferenciją gavau informacijos, kad neoficialiems mokėjimams naudojamos bankų sistemos, medikams galima pervesti kyšius be tiesioginio kontakto. Sveikatos priežiūros įstaigose egzistuoja tam tikri stalčiukai, į kuriuos gali įdėti vokelį, užrašius mediko vardą ir pavardę. Nedžiugina, kad tokie dalykai egzistuoja“, - sakė Seimo narė.

Kaip pastebi A. Bilotaitė, dažnai siūloma nekalbėti apie smulkiąją korupciją sveikatos sistemoje, bet akcentuoti viešuosius pirkimus, nors smulkioji korupcija taip pat didžiulė problema.

„Lietuvos banko ekspertų nuomone, apie 50 proc. visos sveikatos sistemoje esančios pinigų apyvartos yra šešėlyje, suma siekia apie milijardą eurų. Ar tai - smulkūs pinigai? Manau, ne“, - sakė Seimo laikinosios grupės „Už Lietuvą be korupcijos“ pirmininkė.

Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentas M. Gedminas klabėjo apie tai, kaip jaučiasi jaunas gydytojas, išėjęs iš medicinos studijų izoliatoriaus į realybę ir susidūręs su pacientais, jų tikromis socialinėmis problemomis, sveikatos sektoriaus vadybinėmis problemomis, kurios jauniems gydytojams neleidžia visiškai savęs realizuoti.

„Atsiduri neaiškių taisyklių sistemoje, kaip pelkėje. Tas jausmas nėra geras. Korupcija - lyg iškraipantis veidrodis. Jie pacientai nepasitiki sveikatos sistema, duoda kyšį, kad gautų geresnes sveikatos priežiūros paslaugas, tai labai trukdo gydytojams rezidentams, nes sutrikdo jų santykį ne tik į pacientą, bet ir į mokytoją“, - pabrėžė M. Gedminas.

Pasak jo, nė vienas jaunas gydytojas neatėjo į sveikatos sistemą susirinkti arbatpinigių tam, kad išgyventų. Tai pakerta mediko prestižą.

„Kas yra korupcija? Mes galime kovoti su rezultatais, įvesti draudimų, kad žmogus neduotų kyšio. Bet kodėl žmonės duoda, o gydytojai ima vokelius? Kaip rodo moksliniai tyrimai, prie to prisideda ir maži sveikatos priežiūros specialistų atlyginimai“, - akcentavo Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentas.

M. Gedmino teigimu, apie tai kalbama daug metų, tad pagaliau reikia aiškiai pasakyti, kiek ir kokių gydytojų bei slaugytojų mums reikia.

„Dabar gi mes net neturime bazinio mediko atlygio. Turime žmonių, kurie po 11 metų studijų dirba licencijuotą darbą licencijuotose sveikatos priežiūros įstaigose, jų klaidos kaina gali būti žmogaus gyvybė, bet nėra jokių taisyklių, kiek jie turi uždirbti. Yra atvejų, kai žmogus uždirba pusantros minimalios algos. Kokius mes galime kelti kokybės reikalavimus tokiam žmogui? Bazinių medikų atlyginimų „pririšimas“ prie vidutinės algos bent jau pastatytų mediką į tam tikrą vietą sociume“, - sakė jaunųjų gydytojų atstovas.

Kalbėdamas apie korupciją M. Gedminas akcentavo procesų vadybos problemas.

„Korupcija išliks tol, kol bus patogi norint gauti paslaugą greičiau, saugiau. Ar galit nueiti į bet kokios ligoninės puslapį ir pasižiūrėti, kokia eilė atlikti kompiuterinės tomografijos ar skrandžio zondavimo tyrimui? Jei visiškai veiktų išankstinės pacientų registracijos portalas, e. sveikatos sistema, ir niekaip kitaip negalėtum užsiregistruoti gauti paslaugą, kaip visiems matomu būdu, prielaidos korupcijai sumažėtų“, - įsitikinęs Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentas.

Siekis gerai valdyti pinigus, M. Gedmino žodžiais, labai susijęs su viešaisiais pirkimais. „Jei pasižiūrėtume, už kiek medicininę įrangą perka privačios ir valstybinės sveikatos priežiūros įstaigos, kainų skirtumai mus nustebintų. Už jų slypintys milijonai galėtų būti paverčiami į medikų atlygius, kurie panaikintų prielaidas korupcijai“, - akcentavo jis.

Lietuvos medicinos studentų asociacijos atstovė Eglė Vaičiulytė apžvelgė požiūrio į korupciją tyrimą, kuriame dalyvavo 313 medicinos studentų.

Jai pačiai netikėtas ir liūdnas faktas, kad, patys susidūrę su korupcija, ne visi studentai praneštų apie tokius atvejus. Dažniausiai minėta priežastis - pasekmių baimė, kad tai turės įtakos jų profesiniam ar asmeniniam gyvenimui.

Ne mažiau svarbi problema, kad ne visi studentai žinotų, kur kreiptis.

„Dauguma medicinos studentų tikino patys neduosiantys kyšio gydytojui, bet buvo ir tokių, kurie sakė, kad duotų su sąlyga, jei paslauga būtų kokybiškesnė. Tokių studentų buvo mažuma, bet norėtųsi, kad visai nebūtų“, - sakė E. Vaičiulytė.

Kaip parodė studentų apklausa, absoliuti dauguma jų pasirengę pokyčiams, jaučia, kad gali prisidėti prie korupcijos mažinimo sveikatos priežiūros sistemoje, save laiko karta, kuri gali keisti sistemą.

„Per 90 proc. studentų sutiktų, kad universitetuose būtų vykdomas švietimas, ką daryti susidūrus su korupcija ir kaip elgtis gydytojui, kai pacientas nori neoficialiai“, - sakė E. Vaičiulytė.

Seimo narės A. Bilotaitės įsitikinimu, tam, kad korupcija sveikatos priežiūros įstaigose mažėtų, reikia esminių pokyčių, nebeužtenka kosmetinių pakeitimų, nors daugumai sistemoje veikiančių asmenų patogu nieko nedaryti ir nekeisti.

„Procesų išskaidrinimas ir adekvatus atlyginimas už darbą medikams“ - vieni veiksmingiausių vaistų“, - sakė Seimo narė.

Rašyti komentarą
Komentarai (8)

Jurga

Pritariu SAMUI stojantieji tikrai žino algas, o konkursas didelis. Aš nelinkusi primokėti, todėl galėčiau papasakoti tokių situacijų. Manau, kad tai turi baigtis kažkada, beje mane tas pinigų davimas tiesiog žemina, kaip žmogų. Aš tiesiog netikiu, kad padidinus atlyginimus gydytojams, ligoniams bus suteikiamos reikalingos, operatyvios gydytojo paslaugos neprimokėjus, netikiu tuo. Manau, kad didinti atlyginimus pirmiausiai reikia slaugytojoms jų darbas sunkus ir prastai apmokamas. Sergančiųjų yra, vien komentarus paskaičius galima spręsti, kiek proto ligonių.

samas

Atspėkit kokią dalį stojančiųjų į mediciną sudaro skatina pašaukimas ir kokią noras pasipelnyti. Apie algas stojantieji žino.

AS

Pakelkit algas ir neemigruos ir dibs medikai.Antra doras gydytojas myli savo darba tas neziuri ar davei ar ne jis vienodai atlieka savo pareiga.O manau jeingaliu atsidekoti uz nuosirduma rupestinguma tai kas man gali uzdrausti.Jei ne padeka ligoniu tai greit reiketu uzdarineti ligonines,poliklinikas.Juk musun pagalba dar medikai lieka Lietuvoj.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS