Korespondentė Vokietijoje siūlo idėją: ji padėtų besirenkantiems profesiją | Diena.lt

KORESPONDENTĖ VOKIETIJOJE SIŪLO IDĖJĄ: JI PADĖTŲ BESIRENKANTIEMS PROFESIJĄ

„Mano idėja Lietuvai – reikėtų labiau suartinti švietimo sistemą ir darbo rinką. Man patinkanti idėja Vokietijoje, kur gyvenu jau 17 metų, yra tai, kad maždaug nuo 9 klasės mokiniai turi atlikti praktikas įvairiose įmonėse. [...] Manau, kad tai galėtų prigyti ir būti naudinga Lietuvai“, – sako LRT korespondentė Vokietijoje Vida Kaluza.

Praktika įmonėje – privaloma mokymosi dalis

V. Kaluza pasakoja, kad tokios mokinių praktikos ruošiamos atsakingai. Pasirengti stažuotei skiriami beveik visi mokslo metai. Ieškoma tinkamų įmonių, kur mokiniai galėtų atlikti praktikas, kur būtų prižiūrimi, supažindinti su praktikos metu atliekamais darbais. Besipraktikuojančius mokinius aplanko ir mokytojai. Pasibaigus praktikai rašoma ataskaita.

„Mano nuomone, tai yra geriausias pasiruošimas mokiniams rinktis profesiją. Tokio amžiaus jaunuoliai gali ir nežinoti, ką ir kokioje sferoje norėtų dirbti. Praktika yra labai geras būdas tai išmėginti“, – mano V. Kaluza.

LRT korespondentės pasakojimu, penktoje ar šeštoje klasėje mokiniai gali atlikti trumpą vienos ar dviejų dienų praktiką. Pavyzdžiui, veterinarais svajojantys būti vaikai gali dieną praleisti veterinarijos klinikoje. Devintoje–dešimtoje klasėje beveik visose Vokietijos mokyklose atliekama privaloma dviejų ar trijų savaičių praktika. Dažniausiai mokyklose privaloma tik viena praktika, bet yra mokymo įstaigų, kurios suteikia vyresniems mokiniams galimybę stažuotis kasmet.

„Beveik visose Vokietijos mokyklose ši praktika yra įtraukta į mokymo planą. Mokomasi tokių dalykų kaip „Profesinis pasirinkimas“ arba „Darbo rinkos pažinimas“, „Darbo technika“, kurių metu taip pat vyksta pasiruošimas praktikai, kalbama apie tai, kas yra profesija, į ką reikėtų atkreipti dėmesį ją besirenkant, mokomasi susidaryti praktikos planą, pasidomėti įmone, kurioje bus stažuojamasi“, – pasakoja V. Kaluza.

Anot korespondentės, praktika naudinga ne tik mokiniams, kurie gali išmėginti juos dominančią darbo sferą, bet ir darbdaviams.

Jie turi galimybę pažvelgti, kokie yra jaunimo norai, kas jaunimą domina ir galbūt netgi surasti būsimus gerus darbuotojus, kuriuos vėliau pakvies įgyti tikrą profesinį mokymą.

„Jie turi galimybę pažvelgti, kokie yra jaunimo norai, kas jaunimą domina ir galbūt netgi surasti būsimus gerus darbuotojus, kuriuos vėliau pakvies įgyti tikrą profesinį mokymą“, – sako V. Kaluza.

Įmonės taip pat ruošiasi priimti praktikantus, skiria personalą, kuris dirba su mokiniais, atsako į moksleivių klausimus.

Pasitaiko įvairių patirčių

Tiesa, ne visada pavyksta gauti stažuotę, kurią, teikdami dokumentus dėl praktikos, mokiniai įrašė pirmuoju numeriu. Kai kurios įmonės gali pateikti papildomų reikalavimų.

„Kaip tik šiandien apsilankiau Berlyno policijos internetiniame puslapyje. Jame rašoma, kad, norint atlikti profesinę praktiką policijoje, reikia atlikti testą“, – pastebi V. Kaluza.

LRT korespondentė sako pažįstanti mokinių, kurie turi atlikti privalomas praktikas. Taip pat mokytojų, prižiūrinčių praktikantus. Anot jos, pasitaiko įvairios patirties.

„Pažįstu merginą, atlikusią praktiką Berlyno kino festivalyje. Nors atėjo į festivalį galvodama, kad tai bus nuostabus darbas, kurį norėtų dirbti visą gyvenimą, pamatė, kad ši sritis ne jai: labai ilgos darbo valandos, darbas trunka tik kelis mėnesius per metus. Kita vertus, taip pat pažįstu vaikiną, kuris dirbo veterinarijos klinikoje ir pasakė, kad šis darbas tikrai yra jo tikslas ir jis nori stoti į veterinarijos mokslus“, – pasakoja V. Kaluza.

Galėtų būti naudinga ir Lietuvai

Moteris mano, kad idėja labiau suartinti švietimo sistemą ir darbo rinką galėtų prigyti ir būti naudinga Lietuvai. V. Kaluza sako susidariusi įspūdį, kad Lietuvoje iki šiol labai svarbu, jog baigę mokyklą mokiniai būtinai stotų studijuoti. Nesvarbu, ką studijuoti, svarbiausia, kad baigtų aukštąją mokyklą, o tuomet galės ieškoti darbo.

„Vokietijoje pamačiau, kad darbo ir profesijos pasirinkimas gali veikti nebūtinai pagal tokią schemą. Jau mokykloje galima pradėti žiūrėti, ką norėčiau dirbti. Gal tam net nereikia aukštojo mokslo, gal reikia įgyti visai kitų žinių. Praktikos metu mokiniams būtų galima parodyti, kaip žinios, įgytos mokykloje, gali būti panaudotos darbo pasaulyje, o darbdaviams duoti paskatą pradėti anksčiau rūpintis savo darbuotojais. Manau, kad darbo ieškoma ne vien dėl to, kad būtų galima uždirbti gerą atlyginimą, tai yra ir savęs įprasminimas, gyvenimo veikla, kuri turėtų teikti pasitenkinimą“, – teigia V. Kaluza.

Korespondentės manymu, norint įgyvendinti tokią idėją, pirmiausia šalyje turėtų būti sukurta įstatyminė bazė. Pavyzdžiui, Vokietijoje laikomasi įstatymo, kad praktikas atliekantys mokiniai yra apdraudžiami. Įmonės, kviečiančios mokinius atlikti praktikas, taip pat gauna paramą iš profesinių sąjungų, organizacijų, patariančių, kaip elgtis su mokiniais, organizuojančių mokymus darbuotojams, kurie globos praktikantus.

Rašyti komentarą
Komentarai (1)

Vytautas L.

Štai kur puikus pavyzdys Lietuvos besmegeniams.Kaimo žmonės visada buvo praktiškesni sakydami:,,Vėsė tik į muokslus...Vo kas tas karvės bemėlš..."

SUSIJUSIOS NAUJIENOS