KAIP ĮKALBĖTI SPECIALISTĄ IŠ MIESTO VAŽIUOTI MOKYTI VAIKŲ Į RAJONĄ?

Mokyklų vadovams vis garsiau kalbant apie tai, kad mokyklose masiškai trūksta mokytojų ir jų nebėra iš kur paimti, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM)  atstovai išlieka ramūs. „Dėl mokytojų trūkumo yra priimti esminiai sprendimai“, – LNK reportaže tikina viceministras Ramūnas Skaudžius.

„Ar tiesa, kad mokytojų, išėjusių į pensiją, maldaujama grįžti į mokyklas ir gelbėti?“ – teiravosi žurnalistas

„Šnekantis su mokyklų vadovais, jie akcentuoja, kad šiandien pagrindinė problema mokyklose yra mokytojų paieška. Jie dieną pradeda nuo to, jiems tai yra didžiausias galvos skausmas, jie neberanda vis daugiau disciplinų mokytojų. Ką tik šnekėjau su Kelmės pagrindinės gimnazijos direktoriumi. Jis sakė, kad per dešimt metų pas jį į kabinetą neatėjo nė vienas mokytojas ieškodamas darbo. Direktoriai jau ir akcentuoja, kad jei ateina vienas, tai iš vieno ir renkasi ir džiaugiasi, kad iš viso yra kuo dengti. O ministerija į tai žiūri gana bravūriškai“, – teigė žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Mokytojų trūkumas yra ne tik Lietuvos problema. Tai Europos ir netgi pasaulio problema. Dėl mokytojų trūkumo yra priimti esminiai sprendimai. Visų pirma – skatinamosios, tikslinės stipendijos tų dalykų mokytojų, kurių šiai dienai trūksta labiausiai. Kalbant apie atlyginimų kėlimą, vyriausybė yra priėmusi nuoseklų įsipareigojimą, kurį vykdo: kelti mokytojų atlyginimus“, – žurnalo redaktoriui oponavo  švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius.

Stojimas į pedagogiką yra juokingai menkas: į fizikos pedagogiką pernai įstojo du, į chemijos pedagogiką – vienas, į IT pedagogiką pernai niekas neįstojo, matematikos pedagogiką – aštuoni.

„Jie ( ŠMSM – red. past.) teigia, kad Lietuvoje stinga 70–80 mokytojų. Tai jeigu jie neigia pačią problemą, vadinasi nelabai jos ir sprendžia. O mokyklų vadovai sako, kad tai – dilema, tragedija, šeimos jau irgi pradeda justi tą didžiulį mokytojų trūkumą. Ir su ugdymu... Stojimas į pedagogiką yra juokingai menkas: į fizikos pedagogiką pernai įstojo du, į chemijos pedagogiką – vienas, į IT pedagogiką pernai niekas neįstojo, matematikos pedagogiką – aštuoni. Matome, kad kaitos nėra. O jei ministerija dar neigia, kad tai problema, vadinasi nelabai tam ruošiasi“, –  sakė G. Sarafinas.

„Mokytojai, kurie jau yra išėję į pensiją, į kai kurias ugdymo įstaigas vėl sugrįžta, nes nėra kito pasirinkimo. Iš kur gauti mokytoją?“ – ministerijos atstovė klausė žurnalistas.

„Tam tikrus faktus tenka girdėti, tenka matyti, kaip didėja vidutinis mokytojo krūvis. Matyt, mokytojas prisiima ir daugiau krūvio dirbdamas per kelias mokyklas. Mes tą problemą irgi matome ir girdime“, – sakė R. Skaudžius. 

„8,5 proc. visų mokytojų jau išėję į pensiją. Vadinasi juos pakvietė, nes reikėjo kažkaip gelbėtis. Mes gal nelabai pajutome, bet jau nuo šių metų rudens prasideda naujas keblus etapas, kai startuos naujos mokymo programos. Jos yra neparengtos, suveltos, nėra parengta vadovėlių, lydinčių tas programas. Vyresnio amžiaus mokytojai sako, kad nepradės studijuoti naujų mokymo programų, juolab, kad tai neparengta, nėra medžiagos, su kuo dirbti. Jie sako, kad pasuoja ir po vasaros atsisveikina. Direktoriai paliekami vieni „ant ledo“, – įsitikinęs G. Sarafinas. 

„Kur gali būti rastas tas chemijos ar fizikos mokytojas?“ – klausė žurnalistas.

„Dabar jau jų ieškant – nerandi, nes iš viso Lietuvoje yra 420 chemijos mokytojų. Žinant, kad Vilniuje – trečdalis visų mokinių, mokytojai spiečiasi daugiausiai Vilniuje. Fizikos mokytojų irgi labai mažai – 550 per visą Lietuvą“, – pasakojo G. Sarafinas. 

„Tai – didmiesčių burbulai, jie toliau plečiasi, žmonės nori kurti gyvenimus ir nelabai mato laiko ar siekiamybės dar vykti gelbėti regionų?“ – teiravosi žurnalistas. 

„Taip, o tie, kurie gyvena regionuose, jie važinėja per tris vietas. Pavyzdžiui, fizikos asociacijos direktorė sako jau žino mokytojų, kurie važinėja per keturias mokyklas. Įsivaizduokite, koks tai yra darbas: vieną savaitę aplankyti keturių mokyklų mokinius“, – samprotavo G. Sarafinas. 

„Chemijos, matematikos ar fizikos mokytojas yra „keliaujantis mokytojas“, kuris neturi jokių socialinių stipresnių ryšių nei su klase, nei su bendruomene. Tai – žmogus, kuris atvažiuoja ribotam laikui?“ – ministerijos atstovo teiravosi žurnalistas. 

„Visų pirma savivaldybės turi nemažai įrankių ieškoti preventyviai, t.y. prognozuojant situaciją, tarkim: tam tikrų mokytojų trūksta nuo rudens ir jau ieškoti iš anksto“, – kalbėjo viceministras. 

„O  kur ieškoti?“ – pašnekovą pertraukė žurnalistas. 

„Ministerija yra sukūrusi tam tikrą puslapį, kur mokyklos registruoja mokytojų trūkumą. Šiandien mačiau, kad šiai dienai Lietuvoje (dauguma – nuo rugsėjo mėn.) ieškoma 120 mokytojų. Išsifiltravus, tarkim, chemijos mokytojų, trūksta keturių“, – tikino R. Skaudžius.

 Arba jie nemato, arba jie nežino, arba manipuliuoja, stengiasi išvengti šitos temos, nes ji nemaloni.

„Ministerija sako – nestinga. O aš šiandien atsidariau svetainę „dirba.lt“ ir matau, kad stinga apie 800 mokytojų. Tai arba jie nemato, arba jie nežino, arba manipuliuoja, stengiasi išvengti šitos temos, nes ji nemaloni“, – įtarimais dalijosi G. Sarafinas. 

„Matyt situacija yra kintanti. Tie skaičiai gali būti vieną dieną didesni, kitą – mažesni. Tikrai norime, kad būtų ieškoma. Čia, matyt, labai svarbu patraukli darbo vieta: visų pirma – atlyginimas, antra – užtikrintas pilnas krūvis, trečia – mokyklos bendruomenės atmosfera“, – vardino R. Skaudžius.

„Jie skambinasi į aplinkines savivaldybes, maldauja, prašo. Pavyksta įkalbėti, jei savivaldybė kompensuoja atvažiavimo išlaidas, tai mokytojas sutinka atvažiuoti kartą ar du per savaitę. Bet tas mokytojas nėra tos mokyklos bendruomenės narys. Jis nejaučia konteksto, kultūros. Tai tėra gelbėjimaisi. Mokyklų vadovai neturi kitų išeičių. Išeitis – nuotoliu – nelabai pasiteisina. Ieškoti jaunų žmonių, kurie dar nebaigę studijų – tai pažeidimas, bet tą daro mokyklų vadovai ir sako: „mes esame pažeidėjai“. Matau, kad mokyklose niekas net nebando skelbti mokytojo profesijos perspektyvų jauniems žmonėms. Tai daro jau baigusiems mokyklas: siūlo stipendijas. Bet jei žmogus nesimokė fizikos ar chemijos 11-12 klasėse, jis negali tapti fizikos ar chemijos mokytoju. Reikia anksčiau pradėti dirbti su mokiniais. Turiu galvoje devintokus – dešimtokus. Aiškinti jiems, kad tai – perspektyvi profesija ir labai prasminga. Ir netrukus bus geri atlyginimai. Sakyti, kol jie baigs mokyklą, mokytojų labi stigs ir jie pateks „ant bangos“.