MELAGINGI PRANEŠIMAI APIE SPROGMENIS: KO PASIMOKĖME?

Nors ketvirtadienį ryte masiniai grasinimai susprogdinti ugdymo įstaigas aprimo, tačiau tai gali būti tik trumpa pauzė. Nors ši kibernetinė ataka tiek Lietuvoje, tiek kitose Baltijos šalyse tebuvo tušti grasinimai, tačiau specialiųjų tarnybų darbas sujauktas kaip reikiant. Kokias pamokas išmokome iš pastarųjų įvykių ir kiek dar namų darbų nepadaryta, siekiant apsaugoti gyventojus?

Plačiau apie tai LNK reportaže papasakojo Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

– Kiek parašytumėte mūsų specialiosioms tarnyboms po grasinimų bombomis darželiams ir mokykloms?

– Parašyčiau septynis balus. Be jokios abejonės, tai yra naujas išbandymas. Tai buvo labai pigi kibernetinė ataka. Tai reiškia, kad nebuvo sudėtinga ją suorganizuoti, tačiau atsekti, kas tai padarė – labai sudėtinga. Nors tokių atakų jau buvo Lenkijoje, tačiau kiekviena šalis ir bendruomenė mokosi. Manau, kad pagrindinė pamoka yra ta, kad mes turime priprasti, kad tokios atakos gali būti nuolatinė būsena. Mes įprastai mėgstame žiūrėti į viršų ir klausti, koks tas algoritmas? Aišku, algoritmas turi būti. Žinoma, jis galėjo būti pateiktas kiek anksčiau. Pirmiausiai reaguojame ramiai, o tada informuojame policiją.  Po to apsižiūrime savo mokyklą arba darželį ir jei nebuvo pastebėta nieko neįprasto, reikia tęsti ugdymo procesą ir lauki policijos. Labai paprastas algoritmas, bet tam reikėjo pirmiausiai išsiaiškinti, kad tai buvo melagienos. Kai tai jau paaiškėjo, mes tą ir ištransliavome. Galbūt reikėjo aiškiau ir stipriau tą iškomunikuoti. Turime suprasti, kad kiekviena bendruomenė turi turėti savyje civilinę saugą ir suvokimą, kad gyvename sudėtingomis aplinkybėmis. Bendruomenės turi pasikalbėti tarpusavyje, kas gali būti atsakingas už tą, kas atsakingas už kitą, pasidalinti tam tikromis funkcijomis. Saugumas prasideda nuo mūsų.

– Kiek reikėtų laiko, kad sistema funkcionuotų dešimtukui?

–  Dažnai mokomės iš klaidų. Tikiu, kad kitais atvejais būsime geresni.

Parašyčiau septynis balus. Be jokios abejonės, tai yra naujas išbandymas.

– Ar įsivaizduojate, kiek tai mums kainavo? Juk ant kojų buvo sukeltos visos tarnybos.

– Svarbiausia, kad per tą laiką nieko tragiško neįvyko, kad tai buvo melagingi pranešimai. Mes patikrinome faktus. Dabar vyksta tyrimas, iš kur tai galėjo ateiti, kas su tuo susijęs. Akivaizdu, kad tai gali būti ir Kremliaus ranka. Nekalbėsiu apie kažkokius skaičius.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Tada pakalbėkime apie krašto gynybą ir kariuomenę. Žadama nauja divizija. Trečiadienį paaiškėjo, kad pagal dokumentus mes ją kuriame, tačiau pinigų neturime.

– Divizijos kūrimas yra dešimtmečio reikalas. Divizija kol kas nėra įtvirtinta dokumentuose. Tik trečiadienį atkeliavo į Seimą. Natūralu, kad turime apsispręsti, ar diviziją kuriame sunkesnę, lengvesnę. Turime apsispręsti, ar mums reikia tankų bataliono, ar mums labiau riekia oro gynybos. Nesutikčiau, kad tik formaliai kuriame. Čia turbūt labiau turėta omenyje apie tankų batalioną, apie kurį šiais metais kalbėjome. Šiai minutei nėra tam pinigų, bet tai ilgas procesas. Negalime daryti greitų sprendimų. Tankai atvažiuos tik po kelių metų, o gal ir dar vėliau. Reikia kalbėti apie tai, ko riekės vokiečių brigadai. Laukiame labai konkrečių detalumų iš vokiečių pusės, ko jiems reikia, kad jie pas mus atvažiuotų visam laikui. Tada paskaičiuosime, kiek dar pinigų reikės ir ieškosime.

– Kitais metais skolintis nebegalime, tai reiškia, kad jei reikės tų pinigų, mes turėsime juos nuimti nuo kažko. Ar buvo svarstyta, nuo ko nuimtų pinigus?

– Nemanau, kad bus planuojama nuimti pinigus nuo ko nors. Yra dar vienas variantas, apie kurį aš vis pakalbu. Reikia realiai pagalvoti apie krašto gynybos mokestį. Aišku, jis apsaugotų mūsų jautriausius asmenis, kad jie nenukentėtų. Aš manau, kad tai yra labai įdomus dalykas, kai visuomenė pati prisideda prie savo valstybės gynybos. Manau, kad nuo nuolatinių kalbų apie skolinimąsi reikia pereiti prie tokios idėjos aptarimo. Nenoriu dabar įvardinti jokių konkrečių sumų ir kriterijų.

– Pinigų reikės ne tik tankams ar divizijai. Dar vienas labai opus klausimas – priedangos. Nuo kitų metų visi statomi visuomeninės paskirties objektai turės turėti priedangas. Prezidento patarėjas Kęstutis Budrys kritikavo Aplinkos ministeriją, kuri jau metus laiko nesugeba parengti taisyklių, kaip turėtų tos priedangos. Ar jūs darote ką nors dėl to? Ar spaudžiate Aplinkos ministeriją?

– Mes nuolat kalbame, kad saugumas yra ne tik Aplinkos ministerijos reikalas, bet ir visų kitų ministerijų. Rugsėjį buvau surengęs komitetų posėdį, buvome pasikvietę ir statybininkus. Iš jų ir sužinojome, kad nors įstatymas priimtas praeitų metų gruodį, iki šiol nėra aišku, kokie standartai turi būti. Žadama, kad gruodį turėsime. Suprantu, kad to reikėjo jau pavasarį. Tačiau ta mūsų biurokratija kartais tokia. Specialistų truko. Daug svarbiau, ką mes pradėjome daryti. Mes inventorizavome tas priedangas, kurios jau dabar yra. Pagal dabartinius mūsų skaičiavimus, 30 proc. Lietuvos visuomenės jau galėtų rasti priedangą. Suomija ėmė ruoštis karui nuo 1945 m., todėl turi požemines slėptuves. Mes pradėjome prieš metus. Jei kalbame apie slėptuves tikrąja to žodžio prasme, kurios apsaugotų nuo tikslinio smūgio, tai kainuotų milijardus. Mums reikia apsispręsti.