PANEVĖŽYJE MITINGĄ SURENGĘ GYVŪNŲ MYLĖTOJAI LIEJO PYKTĮ

Daugelyje šalies miestų surengti mitingai bei eisenos, kovojant už gyvūnų teises. Idėja kilo tuomet, kai per visą Lietuvą nuaidėjo kraupiai nuskambėjusios istorijos apie šunų daugintojus ir netinkamomis sąlygomis laikomus gyvūnus.  

Mitingas vyko ir Panevėžyje

Panevėžyje ši akcija taip pat neliko užmiršta. Panevėžio gyvūnų mylėtojų bendruomenė kartu su dar keliais savanoriais, penktadienį suorganizavo mitingą šalia kunigaikščio Aleksandro paminklo.

Dar prieš renginį socialiniame tinkle „Facebook“ platintame skelbime miesto gyventojai buvo raginami atvykti ir palaikyti teises tų, kurie patys negali kalbėti. Taip pat visų mitinguotojų buvo prašoma laikytis saugaus dviejų metrų atstumo bei dėvėti apsaugines kaukes.

Tikslų yra daug, tačiau svarbiausia, kad norime kovoti už gyvūnų teises.

Pasak Panevėžio gyvūnų mylėtojų bendruomenės, šio mitingo tikslas padaryti taip, kad gyvūnų laikymo sąlygos būtų reglamentuotos pagal augintinio dydį, griežtinti bausmes tiems, kurie pažeidžia gyvūnų gerovės įstatymą. Taip siekiama stabdyti bedokumenčių gyvūnų prekybą ir dažninti įvairius patikrinimus.

Viena iš mitingo Panevėžyje organizatorė, savanorė Vaiva Sereikienė teigė, kad šio renginio tikslas – šviesti žmones.

„Norime parodyti, kad ir panevėžiečiams rūpi ši problema, kuri skambėjo Lietuvoje pastarąją savaitę. Todėl darome, organizuojame, buriame žmones, šviečiame juos. Tikslų yra daug, tačiau svarbiausia, kad norime kovoti už gyvūnų teises“, – naujienų portalui JP sakė V. Sereikienė.

Paklausta, ar tikisi, kad Seimo nariai ir kiti aukštuose postuose sėdintys asmenys išgirs jų prašymus, V. Sereikienė teigė, jog taip. „Manau, kad švietimas yra tas dalykas, kuris tikrai gali padėti kažką pakeisti. Todėl organizuojame mitingus, šviečiame susirinkusius žmones ir tikimės, kad mus išgirs“, – tvirtino ji.

R. Ančerevičiaus/jp.lt nuotr.

Artima problema

Dalis susirinkusių mitinguotojų patys artimai pažįsta šią gyvūnų skriaudos problemą. Štai ir keli pakalbinti keturkojų šeimininkai tvirtino, jog patys augina išmestus, atrastus gyvūnėlius, kurie dabar tikrų tikriausi šeimos nariai.

„Atėjome į mitingą siekdami, kad nebebūtų žiauriai elgiamasi su gyvūnais. Patys turime mišrūnę, kurią radome gatvėje, neprižiūrėtą, pilną blusų. Atsirado jos šeimininkai, kurie pasirodo yra socialinės rizikos asmenys, tad sučipavome ją ir pasilikome. Dabar ji – tikra šeimos narė“, – pasakojo 4-metės Mailos šeimininkai.

„Atėjau todėl, kad pati turiu gyvūną, kurį be proto myliu. Nesuprantu, kaip galima taip beširdiškai elgtis su gyvūnais. Jie tikrai to nenusipelnė“, – atviravo vos emocijas tvardanti mišrūno Makso šeimininkė, kuri pati taip pat tvirtino savo keturkojį draugą radusi išmestą lauke“.