Partijų ženklai – niekiniai? | Diena.lt

PARTIJŲ ŽENKLAI – NIEKINIAI?

Paukščiai ir gėlės – šie ženklai dominuoja lietuviškų politinių partijų simbolikoje. Ekspertų teigimu, daugumos jų prasmė bevertė, šitie simboliai neturi reikšmės lauko. Ir patiems politikams nė nenutuokiant, jų pasirinktos emblemos byloja, jog nė viena partija Lietuvoje neatstovauja nacionaliniams interesams.

Paukščiai ir gėlės – šie ženklai dominuoja lietuviškų politinių partijų simbolikoje. Ekspertų teigimu, daugumos jų prasmė bevertė, šitie simboliai neturi reikšmės lauko. Ir patiems politikams nė nenutuokiant, jų pasirinktos emblemos byloja, jog nė viena partija Lietuvoje neatstovauja nacionaliniams interesams.

Kad būtų linksmiau

Erelis, gandras, kregždutė, rožė ir dobilas – tik maža dalis lietuviškų politinių partijų ženklų, siejamų su gamtiniais elementais.

Pasak Vytauto Landsbergio, kaip emblemai buvo pasirinkta kregždutė, jis jau neatsimena, o pradžioje konservatorių partijos ženklas buvo kitas.

"Mūsų partijos simbolis buvo ąžuolo lapai ir Gedimino stulpai. O paskui buvo pasiūlyta kregždutė, nes ji – patrauklesnė, linksmesnė. Nors oficialiai galioja abu simboliai. Kodėl šalies politikams patinka paukščių simboliai, sunku pasakyti. Tačiau pastebėjau, kad kitiems patinka plėšrūs paukščiai, mums – ne", – pabrėžė V.Landsbergis.

Jo manymu, kregždutė yra labai simpatiškas paukštelis, pavasario, vilties pranašas, dėl to esą konservatoriams ir tinka.

Pasiskolino kolegų palikimą

Socialdemokratų partijos ideologu įvardijamas politikas Gediminas Kirkilas pabrėžė, jog rožės simbolį jo partija pasirinko neatsitiktinai, nes šios gėlės žiedas yra Europos socialistų partijos ženklas.

"Mes naudojame raudoną rožę baltame fone arba baltą raudoname, taip pat – stilizuotą rožę. Šį simbolį pasirinkome kaip visų Europos socialistų bendrą ženklą, ir kitų variantų nesvarstėme. Jokių diskusijų dėl to nekilo, iš karto buvo nutarta, kad perimame šią emblemą", – prisiminė G.Kirkilas.

Partijos simbolis yra ne tik pačių politikų emblema, bet ir tam tikra žinutė rinkėjams, kas šita politinė jėga yra ir ką ji reiškia.

"Pastebėjome, kad per rinkimus žmonės labiau kreipia dėmesį ir orientuojasi į ilgesnį laiką naudojamus jiems pažįstamus simbolius. Keičiasi lozungai, bet simboliai išlieka tie patys", – tvirtino G.Kirkilas.

Įtikėjo švaria gamta

Baltojo gandro emblemą savo partijai pasirinko ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.

Jos atstovas Kęstutis Mažeika dienraščiui teigė, kad gandras – nacionalinis Lietuvos paukštis, todėl ir pasirinktas partijos simboliu.

Štai Liberalų sąjūdis savo simbolį nusikopijavo tiesiog iš interneto. Tokių partinių simbolių yra ir daugiau.

"Be to, gandras – ir švarios aplinkos simbolis. Gandrai gyvena tik ten, kur yra įvairių mažų gyvių, kuriais jie minta, o tie gyviai gyvena tik švarioje aplinkoje. Pavyzdžiui, Danija, kuri yra graži ir švari šalis, bet ten gandrų gyvena gal tik kelios poros, nes intensyvus žemės ūkis ir chemijos naudojimas tuos gandrus iš ten išvijo", – dėstė K.Mažeika.

Anot K.Mažeikos, nemažai lietuviškų politinių partijų savo simboliais pasirinko paukščius, nes jie simbolizuoja laisvę, polėkį, atitrūkimą nuo žemės.

Neliko ideologinio pagrindo

Psichologo Gedimino Navaičio teigimu, valstybiniai ir politiniai simboliai atsirado labai seniai.

Žinodami jų ištakas, lengviau galėsime suprasti ir politinius ženklus.

"Pavyzdžiui, jei Didžiosios Prancūzijos revoliucijos metu viena pusė iškėlė baltą vėliavą su lelijomis, o kita – trispalvę, simbolizuojančią naciją, tai nebereikia ir aiškinti, kas į ką turi šaudyti, nebekyla abejonių, kokie žmonės renkasi po viena ar kita vėliava", – iliustravo G.Navaitis.

Anot jo, tai leidžia daug aiškiau pažvelgti ir į dabartinės Lietuvos politinę simboliką, kurioje esą aiškiai matyti, jog lietuviškos partijos vargu ar turi ideologinį pagrindą.

"Štai Liberalų sąjūdis savo simbolį nusikopijavo tiesiog iš interneto. Tokių partinių simbolių yra ir daugiau. Tai liudija politinio verslo grupes, kurios išties neturi kaip prisistatyti visuomenei ir ne per daug rūpinasi tuo prisistatymu. Priminsiu Atgimimo Sąjūdžio ir to meto komunistinės nomenklatūros ženklus. Niekam nekildavo abejonių, kad pjautuvas ir kūjis bei Gedimino stulpai yra ideologinės priešpriešos, kurios buvo aiškiai apibrėžtos ir suprantamos. O šiandien partijos yra pavirtusios į politinio verslo grupes, todėl nebėra skirtumo, kuris paukštis pasirenkamas jų simboliu", – teigė G.Navaitis.

Tušti ir beverčiai?

G.Navaičio teigimu, paukščiai, gėlės ar kitokie ženklai jau nebeatstovauja politinei ideologijai ir su ja susieti tuos ženklus labai sunku.

Todėl esą Lietuvoje politinių partijų ženklai menkai žinomi ir palyginti retai naudojami kaip komunikacijos priemonė su visuomene.

Esą negalima teigti, kad simbolio ar ženklo funkcija visai išnykusi, bet ji labai smarkiai sumenko, ir tai akivaizdu.

G.Navaitis pašmaikštavo, jog žmogus, kuris save sieja su kuria nors partija, pavyzdžiui, konservatoriais, ne itin nusimintų, kad kregždutė būtų pakeista žuvėdra.

"Šie ženklai yra praradę savo simbolinę vertę, neturi semantinio lauko. Simbolis turėtų atitikti tų žmonių, kurie vienijasi aplink tą simbolį, pasaulėžiūrą, jų nuostatas. Išskyrus tik tautininkus, visos partijos savo ženklus kuria ne lietuviškų simbolių pagrindu. Juk bet kuri latvių ar estų partija savo ženklu irgi gali pasirinkti gandrą, kregždutę, erelį, tačiau Gedimino stulpų kaimyninių šalių politikai tikrai nepasirinktų. Lietuvoje bent simbolių lygyje nėra partijų, atstovaujančių nacionaliniams interesams. Štai jums ir atsakymas, kam atstovauja mūsų partijos", – pabrėžė G.Navaitis.


Komentaras

Lauras Bielinis

Politologas

Simbolikos pasirinkimą paprastai nulemia tam tikri tradiciniai, istoriškai susiformavę dalykai. Tai – paukščių, žvėrių, kažkokių įrankių ar įnagių simboliai, kurie istoriškai ilgainiui įgijo gilesnes prasmes, ir yra solidūs. Kita vertus, neretai tų emblemų pasirinkimą nulemia kai kurių partinių lyderių estetinis skonis. Lietuvoje buvo tokia Centro sąjunga, jų ženklas – dobiliukas. Tai štai šis ženklas – jų lyderio požiūrio estetinė pasekmė, kvintesencija. Geriausias atvejis, kai partijų simbolių variantus parenka profesionalai, dizaineriai, heraldikos specialistai, kurie rekomenduoja vieną ar kitą emblemą. Lietuvoje tokių analogijų matome. Pradžioje sukuriamas partijos ženklas, o po to jau auginamos įvairios potekstės, nors turėtų būti atvirkščiai. Ten, kur pasirinkta Vyties imitacija ar kitų istorinių simbolių atkartojimas, akivaizdus tradicijų pajautimas ir suvokimas. Rinkėjams tie simboliai turi poveikį tik tada, jei jie siejasi su kažkokiais bendrais kultūriniais ženklais.

GALERIJA

  • Pakeitė: ilgametis konservatorių lyderis V.Landsbergis teigė, jog pradžioje jų partijos simbolis buvo Gedimino stulpai su ąžuolo lapais, vėliau jį pakeitė kregždutė.
  • Pasirinko: anot socialdemokratų ideologo G.Kirkilo, jo atstovaujama partija, laikydamasi tradicijų, savo ženklu pasiskyrė Europos socialistų simbolį – rožę.
  • Interpretacija: anot „valstiečių“ atstovo K.Mažeikos, jo partija savo simboliu parinko gandrą, nes tai – nacionalinis Lietuvos paukštis.
  • Gediminas Navaitis
  • Partijų ženklai – niekiniai?
  • Šifras: paukščių ir augalų simbolika politinių partijų ženkluose, anot ekspertų, atskleidžia, kad nė viena politinė jėga mūsų šalyje neatstovauja valstybei ir jos piliečiams.
  • Pakeitė: ilgametis konservatorių lyderis V.Landsbergis teigė, jog pradžioje jų partijos simbolis buvo Gedimino stulpai su ąžuolo lapais, vėliau jį pakeitė kregždutė.
Rašyti komentarą
Komentarai (3)

Markas

Greitai atsiras dar viena, mūsų, socialliberalų, vėliava su, kaip straipsnyje rašoma, dizainerių rengtu logotipu, prasmės išaiškinimais ir komentarais, kodėl nėra aliuzijų į senuosius (tradicinius) simbolius.

pauksciukas>katukas

KLYSTI

pauksciukas

Na, tikrai ne niekiniai.. Kas galetu paneigti, kad simbolika prasminga, nes LT zmoniu niekas taip ir neatovauja (atrodo, kad neklystu, ar klystu?)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS