POLITIKAI BANDĖ UŽČIAUPTI KAMPANIJĄ APIE SMURTĄ PRIEŠ MOTERIS

„Ar kada susimąstei, kokie svarbūs tavo žodžiai pagalbos ieškančiai draugei?“ – klausė socialinė reklama, „Facebook“ ir „YouTube“ peržiūrėta beveik 900 tūkstančių kartų. Joje vaizduojama moteris, kurią dėl patirto smurto kaltina vis kiti personažai: mama, draugė, policininkas, vaiko teisių apsaugos specialistė, kunigas, mediaciją siūlantis teisėjas.

Padiktavo asmeninė patirtis

Reklamą internete lydėjo plakatai mieste, reklaminiai klipai kino teatruose, garsinė reklama radijuje ir diskusijos televizijos bei radijo laidose, kuriose dalis smurtautojus palikusių moterų išdrįso kalbėti garsiai, nors ir anonimiškai.

Kampanija, pavadinta „Palaikyk“, siekė atkreipti dėmesį, kad pagalbos ieškančios moterys vis dar susiduria su abejingumu ir kaltinimu net iš kai kurių specialistų, turinčių teikti pagalbą. Žmogaus teisių stebėjimo instituto atlikto tyrimo „Intymaus partnerio smurtavimo apraiškos Lietuvoje – moterų perspektyva“ dalyvės remdamosi savo asmeninėmis patirtimis papasakojo, kokiais žodžiais jos buvo sutinkamos skirtingose institucijose.

„Susiieškok vyrą, kad tave apsaugotų“, – nukentėjusiai moteriai patarė atvykęs policijos pareigūnas; „Tu turi klausyti vyro“, – sakė išpažinties metu kunigas; „Ponia, tai kodėl negalit su vyru susitarti?“, – teismo posėdyje klausė teisėjas; „Jei neužtikrinsit vaikų saugumo – mes paimsim tą vaiką“, – gąsdino vaiko teisių apsaugos specialistė.

Bandė užčiaupti

Trys institucijos, užuot įsiklausiusios į moterų žodžius, juos kvestionavo ir teigė, kad kampanija pakenks jų įvaizdžiui. Dalis politikų kreipėsi į lygių galimybių kontrolierę bei Nacionalinio radijo ir televizijos generalinę direktorę, kad nutrauktų reklamos sklaidą iki kampanijos pabaigos – reklamą jie laikė diskredituojančia valstybės institucijas.

Kampanijos metu Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba nuolat bendravo su smurtą patyrusiomis moterimis, kurios kreipėsi norėdamos palaikyti kampaniją. Tarnyba sulaukė žinučių, laiškų ir skambučių, kuriais moterys reiškė palaikymą ir tikino susidūrusios su identiškais kaltinimais iš įvairių institucijų atstovų tuo metu, kai joms labiausiai reikėjo pagalbos ir palaikymo.

„Sulaukėme daugybės komentarų socialiniuose tinkluose, kurie patvirtino, koks paplitęs mūsų visuomenėje yra smurtą patyrusių moterų kaltinimas. Labai norėčiau tikėti, kad atidžiau klausysime, ką pasakoja pagalbos ieškančios moterys ir nedvejodami jas palaikysime“, – sakė lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė.

Smurtauja daugiausia vyrai

Reakcija į kampaniją atskleidė tendenciją – moterų klausimus pakeisti vyrų teisių klausimais, kai moterų patiriamo smurto mastą stengiamasi sumenkinti, akcentuojant vyrų patiriamą smurtą. Tarnyba pabrėžia, kad smurtas prieš bet kurios lyties žmones yra netoleruotinas, bet nepaminėti lyties aspekto, ekspertų teigimu, būtų klaida.

Kaip rodo Lietuvos policijos statistika, iš 5-ių smurto namuose atvejų 4-ios nukentėjusios yra moterys. Tarp įtariamųjų dėl smurto artimoje aplinkoje 91 proc. yra vyrai. Šie duomenys atskleidžia, kad skirtingų lyčių žmonės smurtą patiria nevienodai. Ekspertų teigimu, prieš moteris naudojama prievarta turi ir kitokias priežastis: ji kyla dėl nelygiaverčių vaidmenų šeimoje ir nelygiaverčių

partnerių santykių, kai vyras moterį laiko mažiau vertingu žmogumi, prieš kurį galima smurtauti, kurį galima kontroliuoti ir kuriuo patogu naudotis. Dėl to smurtas prieš moteris yra laikomas smurtu lyties pagrindu.