K. Vanago / BFL nuotr.

LIETUVIS PRIEŠ 100 METŲ IR DABAR: RADO NEMAŽAI PANAŠUMŲ

2018-03-09 06:00
Rūta Grigolytė, ELTA

Prieš šimtą metų prasidėjo didysis proveržis Lietuvos atsinaujinime. Naujovės, kurios dabar atrodo savaime suprantamos, XX pradžioje visiškai pakeitė visuomenės gyvenimą, inovacijų konferencijoje pasakojo istorikas, Muitinės kriminalinės tarnybos atstovas ryšiams su visuomene Gediminas Kulikauskas.

Pasak istoriko, XIX a. - XX a. pradžios lietuvių bruožai istorikų apibūdinami taip: įtarumas, niūrumas ir pomėgis bylinėtis, kraštutinis individualizmas.

„Lietuviai nenoriai eidavo į bendrus projektus, ką gaudavo, tučtuojau išsidalindavo, susiginčydavo. Sakoma, kad XX a. pradžioje lietuviai gyveno kaip žirniai maiše: gyveno vienas prie kito, bet kiekvienas kas sau, atidarius maišą pabirdavo kaip žirniai“, - pasakojo G. Kulikauskas.

Anot istoriko, lietuviui buvo būdinga, kad gavęs sklypą būtinai apsitvers tvora, atsiskirs.

„Tas pats išlikę ir dabar. Noras gyventi kas sau būdingas lietuviui“, - komentavo G. Kulikauskas.

Lietuviams, istoriko teigimu, buvo būdingas žemės kultas, meilė - nors ir savininkiška - miškui. Žemė garantavo išgyvenimą, miškas - išteklius statyboms.

Sakoma, kad XX a. pradžioje lietuviai gyveno kaip žirniai maiše: gyveno vienas prie kito, bet kiekvienas kas sau, atidarius maišą pabirdavo kaip žirniai.

„Jeigu su ūkiu viskas gerai, nėra skolų - vadinasi, gyvenama laimingai. Buvo labai būdinga paniška skolų baimė, nes negalėjimas sumokėti skolų reikšdavo išvarymą iš žemės, nusavinimą“, - kalbėjo G. Kulikauskas.

Vis dėlto net taip apibūdinami lietuviai priėmė naujoves. Tiesa, bet kokioms naujovėms priešinosi vyresnė karta, bet jaunimas, dažnu atveju - pamatęs pasaulio, grįžęs iš emigracijos, - skatino inovacijos krašte, pasakojo G. Kulikauskas.

Istoriko teigimu, XIX a. lietuviui pakako maldaknygės, kalendoriaus, kai kuriems - laikraščio. XIX a. pab. laikraščius prenumeravo buvę emigrantai, pasaulio matę žmonės. Tarpukario Lietuvoje tai jau buvo įprastas dalykas.

Pasak istoriko, XX a. pradžioje į Lietuvą atėjo plūgai, kurie pakeitė žagres. Tai taip pat vienas ryškių pokyčių. Po plūgų 1925 m. jau atsiradę akėčios. Žagrės jau laikytos atsilikimo simboliu. Techninį progresą rodė, kai žmogus nusipirkdavo kuliamąją.

„Ūkiuose trūko darbo rankų, nes buvo ne ką mažesnė emigracija nei yra dabar. Dėl to kuliamosios buvo didelė pagalba“, - sakė G. Kulikauskas.

XIX a. kaimai buvo gatviniai, užsidegus vienai trobai, dažnai supleškėdavo visos. XX a. kaimai išskirstyti į viensėdijas.

Ūkiuose trūko darbo rankų, nes buvo ne ką mažesnė emigracija nei yra dabar.

„Didelė naujovė buvo - „nedegamosios trobos“. Jos tiesiog plytinės, bet buvo laikomos didele naujove, nes manyta, kad jos apsaugotos nuo gaisro“, - pasakojo G. Kulikauskas.

XIX a. smerktinas dalykas buvo prekyba, nes ši veikla buvo per arti pinigų, dėl to nederama. XX a. pradžioje pradėjo daugėti vadinamųjų vartotojų parduotuvių. Atsirado pirmas saldainių fabrikas „Birutė“.

„Aktyviausi ieškotojai buvo jaunimas. Jie norėjo gyventi geriau, gyventi kitaip. Jie turėjo didesnius kultūros reikalavimus, norėjo daugiau pinigų. Jaunimas vykdavo į Ameriką, jeigu negaudavo žemės, kad galėtų išgyventi. Iš išvykusių jaunuolių, kai sugrįždavo, būdavo vieni aktyviausių visuomenėje. Jie laužė stereotipus, parvežė į Lietuvą teigiamą požiūrį į amatus“, - sakė istorikas.

Pasak G. Kulikausko, iš blogos vidinės situacijos, nevilties emigravę ir grįžę jauni žmonės padarė vieną didžiausių poveikį, kad pasaulyje vykstantys pokyčiai ateitų ir į Lietuvą.

Švietimo ir mokslo ministrės patarėjas Eugenijus Butkus inovacijų konferencijoje sakė, kad Lietuvoje kartais neįvertinamos inovacijos, kurios nėra technologinės. „Tačiau jos visuomenės gyvenimui ne mažiau svarbios. Socialinio modelio įgyvendinimas irgi buvo inovacija“, - pažymėjo ministrės patarėjas.

Pasak E. Butkaus, Lietuva, nors ir ne taip sparčiai, kaip norisi, kopia į viršų reitinguose - mokslo, švietimo, verslo indėlio į inovacijų kūrimą.

„Jaunimas tiesiog dega patekę į aplinką žmonių, kurie yra inovacijų lyderiai. Juos „veža“ tos idėjos, prie kurių įgyvendinimo jie gali prisidėti. Linkiu, kad ši tendencija tik stiprėtų“, - sakė E. Butkus.

Gairės: kaimas, istorija, konferencija

Rašyti komentarą

Komentarai (1)