Priklausomybės nuo lošimų slibinas – tik burbulas? | Diena.lt

PRIKLAUSOMYBĖS NUO LOŠIMŲ SLIBINAS – TIK BURBULAS?

Lošimų priežiūros tarnybos (LPT) duomenimis, Lietuvoje per 4 tūkst. asmenų yra pareiškę savanorišką valią būti neįleidžiamiems į azartinių lošimų namus. Ar šis skaičius atskleidžia tikrąsias lošimų problemas? Psichoterapeutas, profesorius Gediminas Navaitis įsitikinęs, kad akcentus dedame visai ne toje vietoje.

Skaičiai ir sistema

G.Navaitis pastebi, kad šiuolaikinėje visuomenėje azartiniai lošimai sparčiai plinta, atsiranda nauji lošimų būdai, kurie taip pat netrunka užkariauti lošti mėgstančiųjų širdis. Tačiau Lietuvoje vis dar trūksta azartinių lošimų tyrimų, neatskleistas lošimų paplitimo ir priklausomybės nuo jų mastas.

Pasak G.Navaičio, LPT skelbia registrą, tačiau visiškai jo neanalizuoja. Ką reiškia tie 4 tūkst. asmenų, pareiškusių norą būti neįleistais į lošimo namus? "Čia reikėtų patikslinti, kad azartiniai lošimai Lietuvoje legalizuoti nuo 2004 m., todėl šis skaičius turėtų būti aiškinamas kaip nuo tų metų susikaupęs", – pabrėžė profesorius.

Siekiant įvertinti priklausomybės lošimams situaciją, nereikėtų remtis vien šiuo skaičiumi ir skambinti pavojaus varpais, esą jau tiek žmonių turi bėdų. Netgi priešingai, parašiusius prašymą neįleisti jų į lošimų namus, galima vertinti kaip sąmoningai priėmusius juos drausminantį sprendimą.

LPT duomenimis, asmuo, norintis pateikti prašymą neleisti lošti, gali atlikti tai dviem būdais. Pirma – pateikti prašymą neleisti lošti prisijungus prie Elektroninių valdžios vartų sistemos ir patvirtinus savo tapatybę, antra – asmuo gali atvykti į LPT su asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu.

"Žinių ar nusiskundimų, kad prašymas buvo pateiktas prieš asmens valią ar jam nežinant, neturime", – tvirtina LPT Teisėkūros, personalo ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėjas Arnoldas Dilba.

Prasilošęs nereikalingas

Profesorius G.Navaitis sako, kad apibendrinimus dėl lošimų situacijos Lietuvoje galima daryti tik remiantis tyrimais. Vienas jų – atliktas "Vilmorus".

G.Navaičio teigimu, šis tyrimas svarbus, nes atliktas pagal tą pačią metodiką, kokią naudoja ir Jungtinės Karalystės lošimų komisija. Pasak profesoriaus, viena labiausiai pažengusių lošimų srityje ir yra Jungtinė Karalystė.

"Ten prieinamumas lošimams yra daug didesnis negu Lietuvoje. Mūsų šalyje yra tik lošimų automatų salonai, ten tokie automatai gali stovėti kavinėse, baruose. Jei aš jus kviečiu palošti, vadinasi, kviečiu į kazino arba į lošimų automatų saloną. Anglijoje aš galiu jus pakviesti puodelio kavos ir kartu galėsime palošti", – pastebėjo G.Navaitis.

Koks rezultatas, lyginant Angliją su Lietuva? "Jungtinėje Karalystėje lošėjų populiacija, pagal tyrimus, yra 0,5 proc., o Lietuvoje – 0,6 proc. Sakyčiau, kad tai tas pats dydis. Ir jie nekelia problemos dėl lošimų ar priklausomybių. Iš šito skaičiaus daryčiau išvadą, kad tiek valstybinis reguliavimas, tiek ir lošimų organizatorių savireguliacija Lietuvoje yra gana veiksminga", – teigė G.Navaitis.

Pasak profesoriaus, sugretinus skaičius – kiek iš viso lošia ir kiek užsiregistravo registre, akivaizdu, kad skiriasi šimtais kartų.

"Lošimų organizatoriams nėra prasmės vilioti turintį priklausomybę ir prasilošusį asmenį. Čia kaip su alkoholiu. Alkoholio gamintojui bei pardavėjui alkoholikas nereikalingas, jam reikalingas klientas, kuris ateina nuolat ir išgeria. Alkoholikas nei pinigų turi, nei išgerti sugeba", – dėstė G.Navaitis.

Psichoterapeutas ragina teisingai suvokti situaciją – lošimų organizatoriui taip pat nereikalingas turintis priklausomybę, jam reikalingas toks klientas, kuris laisvalaikiu nuolat ateina, išlošia, pralošia ir leidžia laiką lošimo vietoje.

Loterijos populiariausios

Pernai atlikta apklausa parodė, kad mūsų šalyje loterijose lošė net 53,9 proc. žmonių, kazino – 2,7 proc., kazino patalpose esančiais lošimo automatais – 1,5 proc., lažinosi lažybų punktuose – 3,1 proc., lošė ar pirko loterijos bilietus internete – 6,9 proc., lošė lošimų automatų salonuose, kuriuose eksploatuojami B kategorijos automatai – 1 proc.

"Šio tyrimo duomenų pakanka, kad matytume, kur slypi didžiausios grėsmės. Galima išskirti gausiausią (virš pusės visų respondentų) lošėjų grupę, kuri lošė loterijose, antroji pagal gausumą būtų lošiančių (perkančių loterijos bilietus) internete respondentų, trečioji – lošiančių kazino ir kazino patalpose esančiais A kategorijos lošimo automatais", – tikslino G.Navaitis.

Palyginti su Jungtine Karalyste, Lietuvoje kazino stalo žaidimus lošė vos 2 proc. respondentų, o Anglijoje – 24 proc. Panašios tik lošėjų paskatos. Tarp jų vyrauja finansinės. "Tyrime dalyvavusių respondentų atsakymai ir Lietuvoje, ir Jungtinėje Karalystėje rodo, kad svarbiausia azartinių lošimų priežastis yra siekimas pagerinti finansinę padėtį, laimėti pinigų.

Tai gali lemti probleminių ir patologinių lošėjų skaičiaus didėjimą, nes kaip tik šio tipo lošėjams labiau būdingi iracionalūs įsitikinimai, klaidingas išlošimo tikimybes vertinimas", – analizę tęsė psichoterapeutas.

Tai gali lemti probleminių ir patologinių lošėjų skaičiaus didėjimą, nes kaip tik šio tipo lošėjams labiau būdingi iracionalūs įsitikinimai, klaidingas išlošimo tikimybes vertinimas.

Vis dėlto kritinė masė lošėjų yra loterijų gerbėjai. Be kita ko, G.Navaitis pabrėžė, kad tarp šių lošėjų daugiausia – namų šeimininkių, moterų, esančių motinystės atostogose, ir bedarbių.

G.Navaitis rekomenduoja lošėjus skirstyti į tris kategorijas: laisvalaikio lošėjai, kurie lošia savo malonumui ir nekelia problemų, probleminiai – pasiekusieji ribą, kai rizikuojama vis didesnėmis sumomis, siekia atsilošti, tęsia lošimus ignoruodami galimus padarinius, ir patologiniai lošėjai. Pastaroji kategorija problemiškiausia – tai sergantieji priklausomybe nuo azartinių lošimų.

Registro misija iškreipta

Nepaisant specialistų pastebėjimų, LPT viską vertina gana tiesmukai. Esą registro tikslas nėra registruoti sergančiuosius. Prašymus neleisti lošti teikia asmenys, manantys, kad turi problemų dėl lošimų ir negebantys savarankiškai suvaldyti savo potraukio lošti.

"Suprantama, kad lošimuose nedalyvaujančiam asmeniui ar asmeniui, kuriam lošimas yra tik pramoga, nėra jokio tikslo riboti savo galimybę lošti. Pirmu atveju – jis tiesiog nesilanko lošimo įstaigose, antru – pramogaujantys lošėjai visuomet kontroliuoja pramogai skiriamas lėšas bei laiką, dėl to jie ir neturi problemų", – aiškino LPT atstovas A.Dilba.

LPT duomenimis, yra pasitaikę atvejų, kai tarp lošiančių buvo ir prašymus neįleisti į lošimo namus pateikusių asmenų. Nuo 2017 m. gegužės 1 d. LPT atliko 29 patikrinimus dėl galimų šios nuostatos pažeidimų. Atlikus patikrinimus, atsakingiems asmenims buvo surašyti aštuoni administracinių nusižengimų protokolai. Keturiems asmenims teismai skyrė baudas arba įspėjimus, keturios bylos šiuo metu nagrinėjamos. Net nereikia išvadų – registre 4 tūkst., pažeidėjų – aštuoni.

Apribojimas – ne pagalba

Dar viena sunkiai kontroliuojama sritis – internetiniai lošimai. "Visaip rūpinamasi lošimų automatais, kazino ir nepastebima, kaip sparčiai plečiasi internetas. Ir tai nėra Lietuvos išskirtinumas. Visoje Europoje lošimai internete plečiasi gerokai sparčiau nei kitos sritys. Kiek auga ekonomika, tiek ir ši sritis. Žmogus visada turi atliekamų pinigų. Lošimai internetu pralenkia savo augimu ir yra blogai kontroliuojami", – aiškino profesorius. Psichoterapeutas sutiko, kad tam tikra apribojimų sistema veikia.

Tinklalapiai, kuriuose organizuojami lošimai, skirti tik pilnamečiams asmenims, taip pat bet kuris norintis dalyvauti tokiose lošimuose asmuo privalo identifikuoti save saugiu elektroniniu parašu arba tiesioginės vaizdo transliacijos metu ir tik paskui jam suteikiama galimybė sudaryti nuotolinio lošimo sutartį bei pradėti lošti. Asmenys, kurie yra parašę prašymus neleisti jiems lošti, neturi jokių galimybių atlikti minėtus veiksmus ir pradėti lošti nuotolinius lošimus, kadangi įtraukus juos į savo galimybę lošti apsiribojusių asmenų registrą tokių asmenų prisijungimas prie nuotolinių lošimų organizavimo sistemų automatiškai blokuojamas.

G.Navaitis pažėrė kritikos LPT atžvilgiu. Esą kontroliuoti siekiama visus, užuot teikus pagalbą turintiesiems priklausomybę. Apribojimas – ne pagalba. "Sistemos bendroji filosofija kelia abejonių. Registre turėtų būti parašyta, kad 4 tūkst. žmonių suteikta pagalba, o ne uždrausta kažkur įeiti", – pagalbos trūkumą kelia G.Navaitis.

"Labai menkai dirbama su nepilnamečiais. Dviejų trijų pamokų pakaktų paaiškinti šiuos rizikingus dalykus. Tačiau dėl tiek pamokų niekas neis dirbti į mokyklą, o prijungti juos prie kitų dalykų Švietimo ir mokslo ministerija nesugeba. Kur turėtų būti nepilnamečių įsitraukimo prevencija – tuštuma, o kai žmogus jau įsitraukė, juos matome, bet pagalbos neužtikriname", – problemą kėlė G.Navaitis.

Labai menkai dirbama su nepilnamečiais. Dviejų trijų pamokų pakaktų paaiškinti šiuos rizikingus dalykus. Tačiau dėl tiek pamokų niekas neis dirbti į mokyklą, o prijungti juos prie kitų dalykų Švietimo ir mokslo ministerija nesugeba.

Padėti ar sudaryti galimybę?

LPT atstovai bando teisintis, esą priimant prašymą neįleisti į lošimų namus pačioje tarnyboje, asmeniui visuomet sudaroma galimybė privačiai pasikalbėti su psichologais.

"Lietuvoje tiek mokamai, tiek nemokamai yra prieinama psichologų, psichoterapeutų pagalba, galima kreiptis į psichikos sveikatos centrus, Anoniminių lošėjų bendruomenę. Vien tik Vilniuje pagalba teikiama daugiau nei 20 įstaigų ir organizacijų", – pasirinkimus žeria LTP.

Lietuvoje veikiančiuose priklausomybės ligų centruose taip pat teikiama pagalba. Tik statistika šalia 4 tūkst. apribojusiųjų savo galimybes patekti į lošimų namus šokiruoja. Ambulatoriniuose respublikiniuose priklausomybės ligų centro skyriuose Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose 2017 m. apsilankiusių pacientų, kuriems diagnozuota priklausomybė lošimams skaičius tesiekia 72.

Specialistai pastebi, jog sistemos trūkumas tas, kad nėra jokio atgalinio ryšio su parašiusiuoju prašymą. Susidaro įspūdis, kad LPT atstovai iki galo nesuvokia, kokias pagrindines funkcijas turi atlikti savo galimybę apsiribojusių lošti asmenų registras.

G.Navaitis pastebi, kad vien įsirašyti į registrą nepakanka. "Svarbu ne tai, kad kalbi apie problemą, o kokias išvadas padarai", – teigė jis.

Profesorius taip pat atkreipė dėmesį, kad šiuo registru turėtų rūpintis ne LPT, o Sveikatos apsaugos ministerija. Tuomet žmonės galėtų tikėtis realios pagalbos.

O dabar kyla aibė nesusipratimų. Nebandoma su į registrą įsirašiusiais žmonėmis susisiekti, kviesti jų į priklausomybės ligų centrus, siūlyti psichologo pagalbos, nėra jokios tolesnių žingsnių programos.


Komentarai

Dainius Gulbinas,

Bendrovės "Top sport" direktorius

Turime daugiau nei 100 lošimų organizavimo vietų, todėl yra gana didelis kasdienis lankytojų srautas ir natūralu, kad tame sraute pasitaiko asmenų, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių yra patekimą į lošimo vietas ribojančiame registre.

Mes turime griežtą sistemą, tad manau, kad didžiąją dalį tokių žmonių sugebame identifikuoti ir jų neįleisti.

Prašymus yra parašę 4 tūkst. žmonių, tačiau palyginti su bendru lankytojų srautu į antžemines lošimų organizavimo vietas bandančių patekti tokių asmenų skaičius yra nykstamai mažas.

Nuotoliniu būdu iš viso nėra galimybės lošti parašius prašymą, nes sistema blokuoja tą asmens kodą. Jei toks klientas pasitaiko, prašome palikti lošimo vietą, bet dažnai susiduriame su problema, kad nenori to daryti.

Mes turime tokių atvejų, kai be asmens žinios jis buvo įrašytas į registrą. Prašymą galima pateikti per valdžios vartus, turint elektroninės bankininkystės duomenis. Ateina žmogus nežinodamas esantis tame registre. Būna, kad žmogus tik atėjęs pas mus sužino, kad esą pateikė tokį prašymą.

Mus, kaip organizatorius, labai piktina, kad realiai žmonės, kuriems buvo skirta ši programa, nesulaukia pagalbos. O mes turime bėdą: labai nedidelė dalis lošiančiųjų yra įsirašę į registrą, o tikrinti privalome visus bandančius patekti į lošimų organizavimo vietas. Keliame šią problemą, tačiau LTP nenori jos girdėti, kaip ir Finansų ministerija bei visos valdžios institucijos.

Visa našta užkrauta lošimų organizatoriams ir mes esame kalčiausi.

Mūsų bendrovė per metus buvo du kartus pripažinta kalta dėl registre esančio asmens patekimo į lošimo vietą, tačiau tik vienu atveju teismas skyrė baudą, o kitu – dėl pažeidimo mažareikšmiškumo apsiribojo įspėjimu.

Abiem atvejais asmenys, bandę patekti į lošimų organizavimo vietas, buvo iš anksto pasirengę provokacijoms, telefonais filmavo savo veiksmus, kvietė policijos pareigūnus, tad nemanome, kad minėtais atvejais į lošimų organizavimo vietas bandė patekti iš tikrųjų sergantys asmenys.

Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad didžioji dalis tarnybos atliktų tyrimų dėl galimų pažeidimų įleidžiant savo galimybę lošti apsiribojusius asmenis į lošimų organizavimo vietas, prasidėjo tada, kai tokie asmenys bandė nesėkmingai šantažuoti bendrovę, reikalaudami grąžinti neva praloštus pinigus ir už tai siūlydami atsiimti (neteikti) savo skundus, pateiktus (ketinamus pateikti) priežiūros tarnybai.

Olegas Smirnovas,

Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos vadovas

Vien parašius prašymą neįleisti į lošimo vietą, problema tam žmogui neišsisprendžia. Jeigu jis turi nevaldomą aistrą, ieškos to produkto ir gaus. Internete pilna nelegalios pasiūlos.

Organizatoriai priversti tikrinti kiekvieną ateinantį į lošimo vietą. Tai perteklinis reikalavimas. Ieškant techninės galimybės, kaip įgyvendinti šią kontrolę, nepažeidžiant daugumos teisių, nerasta jokių sprendimų.

Iš pradžių sakyta, kad totalios kontrolės nereikia, kad kažkokiu mistiniu būdu turi būti identifikuoti šie asmenys, o ilgainiui imta reikalauti griežtos kontrolės. Didelis nepatogumas, nes daugelis lošėjų neturi tokių problemų. Valstybė visiškai nusišalino nesuteikdama papildomų techninių galimybių ir nuėjo lengviausiu keliu – draudimų.

Esmė ta, kad įstatymų leidėjas, o LPT kaip viena iš valstybės priežiūros institucijų grandis, kuriai pavesta užtikrinti šios nuostatos vykdymą, nėra ta institucija, kuri turėtų tai atlikti. Mes kalbame apie asmenis, kurių sprendimas susijęs su priklausomybe lošimams, o tai jau yra sveikata. Tai tiesioginis Sveikatos ministerijos ar jai pavaldžių institucijų darbas. Jeigu žmogus turi priklausomybę arba jaučia, kad tampa priklausomas nuo lošimų, jam turi padėti specialistai. LPT atlieka visai kitas funkcijas – lošimų organizatorių priežiūrą ir kontrolę. Su šiuo registru jie prisiėmė sau atsakomybę užtikrinti asmenų sveikatos klausimą.

Lošimų organizatoriai niekada nesiginčijo, kad dalis visuomenės turi šių problemų. Bet negalima apsiriboti registru. Jei norime padėti žmogui, tai ir reikia daryti. Mes siūlėme, kad šis registras būtų priklausomybės ligų centruose, kur dirba specialistai, galintys padėti priklausomybę turintiems žmonėms. Tuomet žmogui tikrai būtų ištiesta pagalbos ranka. Deja, į siūlymą nebuvo atsižvelgta.

LTP yra administracinė sistema, kuri negali padėti žmogui, tegali priimti prašymą ir įrašyti tą žmogų į registrą. LPT teigia teikianti pagalbą žmogui? Kokiu pagrindu, nes jos nuostatose šios paslaugos paprasčiausiai nėra. Kam institucijai, kurios visai kita paskirtis, atiduoti pareigą dirbti su žmonėmis, turinčiais priklausomybę? Kodėl LPT užsiima tuo, ko negali padaryti nuo A iki Z. Jei žmogus ateitų į priklausomybės ligų centrą, ten galėtų būti ne tik įtrauktas į registrą, bet jam būtų iš karto suteikta konsultacija.

Nėra sisteminio požiūrio ir išeina iškreiptas, tariamas rūpinimasis, nes neaišku, kokia pagalba bus teikiama, tačiau LPT labai patogu kaltinti lošimų organizatorius dėl priklausomų žmonių.

Danutis Balbonis,

"Novagaming Vilnius" direktorius

Registro atsiradimas būtų vertinamas teigiamai, tačiau nueita labai primityviais žingsniais. Iš pradžių kalbėta, kad žmonės, kurie turi problemą, gaus normalią medicinos specialistų pagalbą. Dažniausiai problema viena nevaikšto. Priklausomybę lošimams lydi ir priklausomybė alkoholiui, narkotikams ir dar daug visokių dalykų. Kai su tokiu žmogumi ima rūpintis jo šeimos nariai, draugai, bendradarbiai, profesionalūs specialistai, kas nors ir išeina. O kai pradėjo veikti šis registras, asmuo, turintis problemą, liko už durų – pagalbos jam niekas nesiūlo. Toks žmogus ieško kitų išeičių ir be abejonės jų randa.

Yra pasitaikę, kad tokie asmenys paperka lošimų organizatorių darbuotojus, paskui grasina, šantažuoja. Atsiradus registrui turime tokio beprasmio, šlykštaus darbo, kurio net nesitikėjome. Nemanėme, kad valstybės tarnautojai tokiu primityviu keliu gali nueiti.

Mes dabar priversti tikrinti kiekvieną žmogų. Vykdydami registro reikalavimą, tikriname ir tuos, kurių nėra registre, taip pažeidžiame jų teises. Dėl to mes praradome daug klientų ir pajamų.

Likus savaitei iki įstatymo įsigaliojimo pasakė, kad registras turi veikti ir mes už viską atsakingi. Patekome į labai nepatogią padėtį.

Latvijoje, Estijoje yra panašių dalykų, bet tarnybos sėda su organizatoriais prie stalo ir ieško sprendimų, kurie duotų rezultatus, o ne sukeltų problemas.

Be to, registruodamasis žmogus neprisiima jokių įsipareigojimų, kad pasižada neiti, ko nors nedaryti, nepapirkti. Juridiškai niekaip negalima įrodyti, kad kažką pažeidė. Lošimų organizatoriai lieka kalti, o tie registre esantys asmenys bet ką gali daryti ir jokios atsakomybės už tai nėra.

Gediminas Norvilas,

Respublikinio priklausomybės ligų centro Klaipėdos filialo "Minesotos" programos socialinis darbuotojas

Pirminei konsultacijai dažniausiai priklausomybe sergantys asmenys ateina lydimi artimųjų, o gydytis pasiryžta tik tada, kai artimi žmonės ima reikalauti. Nereti atvejai, kai žmogus kreipiasi gydytis tik tam, kad išpildytų artimųjų norą arba laikinai pasislėptų nuo kreditorių. Čia reikia pastebėti, kad gydymosi motyvacija nėra labai svarbi, nes pradėjęs dalyvauti programoje pacientas turi šansą keisti savo mąstymą ir požiūrį į destruktyvią elgseną.

Nereti atvejai, kai žmogus kreipiasi gydytis tik tam, kad išpildytų artimųjų norą arba laikinai pasislėptų nuo kreditorių.

Atvykus pacientui gydytis pagal "Minesotos" programą, per pirminį pokalbį aptariamos gydymosi sąlygos ir būtinai išsiaiškinama, ar pacientas yra parašęs prašymą neįleisti į lošimus organizuojančias įstaigas.

Vien priklausomybės nuo azartinių lošimų problemą įvardija mažesnė dalis pacientų ir pastebėtina tai, kad tai jauni žmonės. Dauguma pacientų, ypač vyresni, atvykę gydytis dėl priklausomybės nuo azartinių lošimų, būna priklausomi ir nuo alkoholio. Priklausomybės nuo alkoholio nesuvokimas dažniausiai kyla iš to, kad žmogus sutelkia dėmesį į priklausomybę nuo lošimo, nes tai labiausiai griauna jo gyvenimą, o kitos priklausomybės yra sumažinamos ir manoma, kad tai ne problema.

Pavieniais atvejais buvo pacientų, kurie šalia priklausomybės nuo azartinių lošimų, įvardijo ir alkoholio, narkotikų, taip pat vaistų, vartojimo problemas. Absoliuti dauguma besikreipiančiųjų pagalbos yra vyrai.

Rašyti komentarą
Komentarai (3)

rimta problema

ne burbulas

Nedaleiskime to ,zmones protingieji.

Teisingai per Rusijos zinias pasisake viena ruse.Pasaulis kraustodi is proto.Pasauli uzvaldo blogis.Atsigreskime i save,seima ,vaikus.Auginkime juos normaliais zmonemis,o ne losejais,narkomanais.Visus tuoas blogybes panaikinti.Nes stonas,blogis baigia sunaikinti geri.

Anonimas

Losiau ir losiu

SUSIJUSIOS NAUJIENOS