Psichologė: privalomai mokyti penkerių metų vaikus – per anksti | Diena.lt

PSICHOLOGĖ: PRIVALOMAI MOKYTI PENKERIŲ METŲ VAIKUS – PER ANKSTI

Leisti tėvams pasirinkti, nuo 5 ar 6 metų jų vaikui pradėti lankyti priešmokyklinio ugdymo klases - geras siūlymas, tačiau privalomai ankstinti priešmokyklinį ugdymą, nustatant, kad priešmokyklines klases lankys visi 5 metų sulaukę vaikai, būtų klaida.

Taip Eltai teigė psichologijos mokslų daktarė, Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) dėstytoja Monika Skerytė-Kazlauskienė.

Vyriausybės programos įgyvendinimo plane numatyta iki 2020 m. ankstinti priešmokyklinį ugdymą - jis taptų privalomas vaikams nuo 5 metų, o pradinis ugdymas vaikams nuo 6 metų.

Pasak Švietimo ir mokslo ministerijos, galimi ugdymo ankstinimo modeliai aptariami ir derinami su švietimo bendruomene, įtraukiant pedagogus, tėvus bei savivaldybių švietimo specialistus.

Jei Seimo nariai pritartų liberalesnei priešmokyklinio ugdymo pasirinkimo tvarkai, galbūt nereikėtų jo ankstinti visiems.

Daug diskutuojama apie mokyklų pritaikymą ankstyvajam ugdymui - kokia turi būti aplinka, programos, dienos režimas.

M. Skerytės-Kazlauskienės nuomone, tai tas pats darželis, tik mokykloje. „Ir kam griauti tai, ką turime gero? Teko lankytis Londono mokyklose, į kurias vaikai pradeda eiti nuo 3 metų. Tai tas pats darželis, tik vaikai nemiega pogulio, todėl pervargsta arba būna mokykloje trumpai. Ir jiems kyla labai daug problemų dėl to, kad vaikai pradeda anksti eiti į mokyklas“, - sakė psichologė.

Pasak specialistės, ugdymo programos vaikų darželiuose - Lietuvos stiprybė. „Ne visos valstybės tokias turi. Mūsų darželiuose galbūt reikėtų skirti daugiau individualaus dėmesio kiekvienam vaikui, tačiau ugdymas juose tikrai stiprus. Imti tai ir sugriauti, nes Europa vietą, kur pradedami ugdyti vaikai, vadina mokykla, o mes - darželiu, nematau prasmės“, - sakė ji.

Lietuviai mėgsta remtis suomiais, tačiau kai kalbama apie ankstyvą ugdymą - nebe. „Kiek žinau, kaip ir Lietuvoje, suomiai į priešmokyklines klases lydi šešiamečius, mokyklą dauguma vaikų pradeda lankyti septynerių. Priešmokyklinėse klasėse suomių vaikai, kaip ir Lietuvoje, daug žaidžia, ir tikrai nėra taip, kad vyktų akademinės pamokos“, - sakė Vaiko psichologijos centro atstovė.

Vaikai pradeda mokytis vos gimę: išmoksta vaikščioti, kalbėti, bendrauti su kitais. Tačiau jų mokymasis - ne akademinis. Pasak M. Skerytės-Kazlauskienės, pagrindinė vaikų iki 7 metų amžiaus veikla - mokymasis žaidžiant.

Idėja ankstinti pradinį ugdymą - ne nauja. Kartą tai jau buvo bandoma 6 metų vaikus pasodinti į mokyklos suolą. „Kodėl neprigijo šešiamečiai pirmaklasiai pasakyti sunku, - pas mus nemėgstama remtis moksliniais tyrimais, - komentavo M. Skerytė-Kazlauskienė. - Iš to, ką stebėjau, galėčiau minėti kelias priežastis: reformai buvo nepasiruošę nei tėvai, nei mokytojai - kaip čia šešiamečiai ateis į mokyklą, jie per maži, per daug triukšmauja, gal geriau nevesti šešiamečių į mokyklą. Todėl savaime buvo pereita prie įprastos tvarkos, juolab nebuvo griežtos nuostatos, kad sukako šešeri ir vaikas trūks-plyš turi pradėti mokytis.„

Užuot grįžus prie to paties, dėstytoja siūlytų stiprinti darželį, daugiau investuoti į ugdymo priemones, sudaryti sąlygas su grupe dirbti porai auklėtojų, vesti mokymus apie ankstyvąjį ugdymą žaidimų metu.

„Tėvai - ne specialistai. Jiems atrodo, kad pakanka darželinuką pamokyti anglų kalbos. Tačiau ne apie tai yra vaiko ankstyvasis ugdymas - anglų kalbos šiais laikais visi išmoks, o štai draugauti, bendrauti, žaidimo metu palaikyti ryšius, spręsti konfliktus - nebūtinai. Šito svarbiausia išmokti darželyje. Jeigu būtų mišrios grupės, vaikai dar išmoktų rūpintis mažesniais, o šiems būtų pavyzdys vyresni ir tikrai visi ateitų pasiruošę mokyklai, galbūt iki 12 klasės išlaikytų norą mokytis, nes dabar jį praranda kažkur ketvirtoje klasėje“, - konstatavo LEU lektorė.

Dažnai žaidimas priešinamas darbui, rimtiems užsiėmimas: „Ai, čia vaikų žaidimai“. Psichologė atkreipia dėmesį, kad tai - iš paties vaiko, jo iniciatyvos kylantis veiksmas, tai, ką jis daro savanoriškai ir nuoširdžiai.

„Galime pastebėti, kad vaikai, kurie žaidžia nenurodinėjant suaugusiems būna labai įsitraukę į tai, ką daro, žino, kaip prisiimti įvairius vaidmenis, kaip spręsti konfliktus ne tik realybėje, bet ir apsimestiniame pasaulyje, vaizduotės lygmeniu. Žaidimai mums padeda suprasti pasaulį. Žiūrėdami, kaip rieda kamuoliukai, keldami daiktus, apčiuopdami, kas minkšta, kas kieta, sužinome apie fizikinį pasaulį“, - vardijo specialistė.

Kad žaidimas tęstųsi, vaikams reikia išmokti susitarti, nes jeigu nesusitars, žaidimas nevyks. „Ir jeigu mes neleidžiame vaikams žaisti, vėliau tenka kurti įvairias programas - kad vaikai išmoktų bendradarbiauti, kad vaikai išmoktų socialinių įgūdžių, kad vaikai išmoktų kūrybiškumo. Tai galbūt imkim ir leiskim jiems žaisti?“ - klausė Vaiko psichologijos centro vadovė.

Reziumuodama M. Skerytė-Kazlauskienė siūlė, užuot ankstinus privalomą priešmokyklinį ir pradinį ugdymą, stiprinti ugdymą darželyje: sudaryti geresnes sąlygas auklėtojoms, kad jos geriau matytų kiekvieną vaiką.

„Ugdymo programos darželiuose geros, auklėtojos nestokoja išmanymo, supranta, koks svarbus žaidimas ugdymo procese. Tačiau joms derėtų suteikti daugiau stiprybės ir pasitikėjimo savimi. Tobulinti esamą sistemą yra efektyviau ir pigiau, nei griauti ir kurti naują“, - pakartojo psichologė.

Psichologijos mokslų daktarės nuomone, apie visuotinį pradinio ugdymo ankstinimą būtų tikslinga pradėti galvoti atlikus ilgalaikius tyrimus, kaip vaikams, kurie priešmokyklinį ugdymą pradėjo lankyti šešerių, o mokyklą penkerių, sekėsi mokytis, studijuoti, įsidarbinti. „Ankstinti vien dėl to, kad Europa taip daro - per silpnas argumentas“, - įsitikinusi M.Skerytė-Kazlauskienė.

ELTA primena, kad šią savaitę Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša registravo Švietimo įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūloma nustatyti, kad nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. tėvai (globėjai) patys nuspręstų 5 ar 6 metų vaikas pradės lankyti priešmokyklinę grupę.

„Tokiu būdu jau nuo 2018 m. rugsėjo mėn. būtų pradėtas ugdymo ankstinimo procesas, tačiau ne privalomai, o suteikiant teisę tėvams patiems nuspręsti dėl jų vaiko leidimo į priešmokyklinę grupę metais anksčiau“, - sakė E. Jovaiša.

Parlamentaro teigimu, tarptautiniai tyrimai rodo, kad vaikų, dalyvaujančių kokybiškai įgyvendinamose ankstyvojo ugdymo programose, pasiekimai yra aukštesni.

„Vaikus įtraukus į institucinį ugdymą metais anksčiau, tai yra nuo penkerių metų, ir jiems suteikus kokybišką ugdymą, būtų pradėta anksčiau mažinti regioninius skirtumus. Kartu vaikui anksčiau pradėjus institucinį ugdymą, galima anksčiau pastebėti vaiko socialinį, ekonominį, kultūrinį kontekstą ir rizikas, raidos sutrikimus ir suteikti reikiamą kompleksinę pagalbą“, - argumentavo E. Jovaiša.

Pasak Seimo nario, atsisakius privalomo vaiko brandumo vertinimo, tėvų (globėjų) sprendimu priešmokyklinis ugdymas galės būti teikiamas anksčiau, bet ne anksčiau, negu vaikui sueis 5 metai.

„Atsisakius vaiko brandumo vertinimo, kaip galimybės anksčiau pradėti institucinį ugdymą, ateityje naudingiausia būtų vaiko brandumo mokyklai vertinimą atlikti tik vaiko psichologinio konsultavimo tikslais, teikiant rekomendacijas tėvams ir pedagogams“, - mano E. Jovaiša.

Pasak Vaiko psichologijos centro vadovės M. Skerytės-Kazluaskienės, visada buvo tėvų, kurie pageidaudavo, kad jų vaikai anksčiau eitų į mokyklą ir kai susidurdavo su trukdžiais, kildavo nepasitenkinimo. „Jei Seimo nariai pritartų liberalesnei priešmokyklinio ugdymo pasirinkimo tvarkai, galbūt nereikėtų jo ankstinti visiems“, - viliasi psichologė.

Šeimos - labai skirtingos. M. Skerytės-Kazlauskienės įsitikinimu, svarbiausia būtų pasiekti, kad ankstyvasis ugdymas būtų prieinamas vaikams, kuriems gresia socialinė atskirtis, nepriežiūra, ugdymo trūkumas. 

Rašyti komentarą
Komentarai (4)

Nora

Doroteja, pasikelimas auksciausiam lygi! Skamba nuostabei, bet paklausk savo sunaus ar atsimena vaikyste? Ne darbo tituluose ir diplomuose laime, taip jie gali padet turi stabilia finansine padeti, bet kiekvienas vaikas skirtingas ir savaip laime randa. o girtis jo pasiekimais tai ne jusu nuopelnas, o jo. Kiek atveju kai tevelei spaudima vaikam daro toki, kad jie paluzta ir pradeda depresuoti.

Dorotejai

Neturėjote, kam pasigirti? O mano vaikas ėjo į mokyklą nuo 7,5. Bet kalbėti prad4jo nuo 9 mėn., ir 1,5 jau mintinai žinojo kalną knygučių. Taip pat užbaigė universitetą anglų kalba...

Doroteja

AS SAVO SUNU LEIDAU I MOKYKLA NUO 5 METU. MOKYKLOJE BUVO PIRMUNAS. mokesi tris kalbas nuo pirmos klases. Baiges vidurine istojo i medicinos Instituta Kaune. Baiges tris kursus medicinos instituto isvyko mokytis I JAV. TEN GAVO BAKALAURO DIPLOMA, O PO TO MASTER - Magistro diploma ir dar baige TEISE IR gavo teisininko -LAW SCHOOL DIPLOMA, O DABAR LABAI SEKMINGAI DIRBA JAV ADVOKATU IR TURI SAVO KOMPANIJA GERBIAMI PSICHOLOGAI, NETAIKYKIT VISIEMS VAIKAMS VIENA TAISYKLE -MOKSLAS NUO 6 METU - PER VELAI.Mano anukas JAUNESNIO SUNAUS 10 metu daro mokslinius isradimus ir nori buti gydytoju. LANKO BUSIMU GYDYTOJU VASAROS STOVYKLAS IR LABAI PATENKINTAS, NORS YRA IR GERAS SPORTININKAS -MEGSTA ZAISTI FUTBOLA. TRENERIS JAM PROGNOZUOJA GERA KARJERA SPORTE.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS