Oficialiais Ukrainos duomenimis, per pastaruosius dvejus metus Rusija deportavo daugiau nei 19 tūkst. ukrainiečių vaikų, teigia Aukščiausiosios Rados vicepirmininkė Olena Kondratiuk.

Dėl šių deportacijų Ukraina tikisi iš Rusijos reparacijų nukentėjusioms šeimoms, tarptautinio tribunolo ir bausmių organizatoriams.

Taip O. Kondratiuk kalbėjo Seime pirmadienį rengiamuose Rusijos okupaciją ir trėmimus išgyvenusių ukrainiečių klausymuose „Tragedijos aidai: civilių ir vaikų liudijimai apie Rusijos karą prieš Ukrainą“.

Iš 19 tūkst. vaikų sugrąžinti 388

„Vien per pastaruosius dvejus metus, remiantis atvirų šaltinių vertinimais, Rusija deportavo nuo 3 iki 5 mln. ukrainiečių iš laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų“, – įrašytame kreipimesi į renginio dalyvius nurodė O. Kondratiuk.

„Oficialiais Ukrainos duomenimis, buvo deportuota 19,5 tūkst. vaikų. (...) Per visą šį laikotarpį Ukrainai pavyko iš Rusijos sugrąžinti tik 388 vaikus“, – pridūrė Rados vicepirmininkė, pažymėjusi, kad neoficialūs deportuotų vaikų skaičiai yra „kur kas didesni“.

Ji teigė tikinti, kad toliau seks kiti žingsniai – reparacijos aukoms, tribunolas ir bausmės.

O. Kondratiuk taip pat apeliavo į 1941 metais Baltijos šalyse ir Lietuvoje sovietų vykdytų masinių trėmimų istorinę atmintį, pabrėždama, kad „Rusija gerai įsisavino šį metodą“.

Moksleivė: rusai viliojo persikelti gyventi, dėstė pseudoistoriją

Kaip klausymuose liudijo paauglė Valerija iš Naujosios Kachovkos Chersono srityje, į šį miestą Rusijos kariuomenė su tankais, šarvuočiais, sunkvežimiais, ginkluotais kariškiais įžengė 2022 metų vasario 24 dieną.

„Nežinojome, kad tai buvo Rusijos technika, bet vidurdienį pamatėme Rusijos trispalvę virš Kachovkos hidroelektrinės ir supratome, kad tai yra okupacija, kad esame apsupti“, – pasakojo mergina.

Anot jos, ukrainietiška mokykla atsisakė bendradarbiauti su okupantais, todėl moksleivės dokumentai buvo perkelti į kitą mokyklą, kuri „palaikė agresorių ir vėliau organizavo vaikų deportaciją į Krymą“.

Valerijos teigimu, 2022 metų spalio 8 dieną daugiau nei 500 vaikų buvo surinkti pagrindinėje miesto aikštėje, susodinti į 14 autobusų ir lydint ginkluotiems kareiviams išvežti į stovyklą Kryme.

Ten ryte ėjome klausytis Rusijos himno, būdavo iškeliama Rusijos vėliava švenčių metu.  Buvo rusų mokykla ir būreliai, ateidavo istorijos mokytojai, kurie pasakojo pseudoistoriją.

„Ten ryte ėjome klausytis Rusijos himno, būdavo iškeliama Rusijos vėliava švenčių metu. (…) Buvo rusų mokykla ir būreliai, ateidavo istorijos mokytojai, kurie pasakojo pseudoistoriją. Kad Černobylio tragedijos nebuvo, Holodomoro nebuvo, kad Rusija yra stipriausia tauta, nes nugalėjo Napoleoną“, – kalbėjo ukrainietė.

Pasak jos, taip pat atvažiuodavo Rostovo ir Krasnodaro universitetų atstovai, pasakodavę apie galimybes mokytis Rusijoje įtikinus vaikų tėvus palikti Ukrainą.

„Tada mums įteiks butą, mokės pinigines išmokas ir labai mus mylės, nes mes esame Rusijos dalis. Svarbiausia sąlyga buvo Rusijos paso gavimas“, – sakė Valerija.

Anot paauglės, po dviejų mėnesių močiutei buvo leista ją pasiimti su sąlyga, kad vėliau grįš į Rusiją, ji pati sako grįžusi į Ukrainą per humanitarinį Rusijos-Ukrainos koridorių.

Moksleivė pridūrė norinti, kad vaikai susigrąžintų savo namus, o deportacijų organizatoriai sulauktų atsakomybės.

Viena tragiškiausių karo pasekmių, mano nuomone, yra ta, apie kurią per mažai kalbama – priverstinė Ukrainos vaikų deportacija.

Viena tragiškiausių karo pasekmių

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sakė, kad daugiau nei dvejus metus trunkant Rusijos plataus masto invazijai į Ukrainą, „naujienos taip nešokiruoja mūsų, kaip tai darė pirmomis karo dienomis, nepaisant to, kad vykstantys žiaurumai šiuo metu yra ne mažiau skaudūs“.

„Viena tragiškiausių karo pasekmių, mano nuomone, yra ta, apie kurią per mažai kalbama – priverstinė Ukrainos vaikų deportacija. Iš susitikimų su kolegomis iš valstybių, (...) kurios neturi tokios istorinės patirties, kokią turime mes, matau, kad joms labai sunku suvokti, kad kažkas tokio gali vykti XXI amžiuje“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.

Anot jos, Rusijos karo nusikaltimai Ukrainoje daromi kasdien, tačiau artėjama prie teisingumo, nors tai vyksta pamažu.

Deportaciją išgyvenusiųjų klausymus Seime organizuoja pilietinis tinklas „Opora“, tarptautinis Ukrainos pergalės centras ir Atviros Lietuvos fondo iniciatyva „Ukreate Hub“.

Pernai kovą teismas paskelbė Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir jo vaikų teisių kontrolierės arešto orderį dėl karo nusikaltimų, kaltindamas juos asmenine atsakomybe už vaikų grobimą iš Ukrainos.

Rusija plataus masto invaziją į Ukrainą surengė 2022-ųjų vasario 24 dieną. Per daugiau nei dvejus karo metus žuvo ar buvo sužeisti dešimtys tūkstančių Ukrainos gyventojų.

Tarptautinis baudžiamasis teismas dėl įtarimų atakavus civilinius objektus ir nusikaltus žmoniškumui šių metų kovą taip pat išdavė arešto orderius Rusijos armijos generolui ir laivyno admirolui Sergejui Kobylašui bei Viktorui Sokolovui.

Jų įtariami nusikaltimai buvo įvykdyti nuo 2022 metų spalio iki 2023 metų kovo.