SEIMO PIRMININKĖ: NUŽUDYTŲ ŽYDŲ ATMINIMAS DABARTINĮ GYVENIMĄ GALI PADARYTI JAUTRESNIU

Atmintis nebesugrąžins nužudytų žydų, bet dabartinį gyvenimą gali padaryti jautresnį ir teisingesnį, Seime minint Vilniaus geto likvidavimo 80-ąsias metines sakė parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Atmintis nepadės sugrąžinti ano gyvenimo, pilno energijos, vitališkumo, svajonių, idealų, tačiau ji gali padaryti šį gyvenimą jautresniu, prasmingesniu ir teisingesniu. Todėl prisiminkime, kad niekada nepasikartotų“ – per minėjimą ketvirtadienį sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Kalbėdama apie Vilniaus geto likvidavimą ji priminė ir kitą datą – šiemet minimas Vilniaus įkūrimo 700-ąsias metines, ir teigė, kad jos abi susijusios, kaip istorijos pradžia ir pabaiga.

„1323 metais Lietuvos valdovas Gediminas laišku kreipėsi į nagingus Vakarų Europos žmones – amatininkus, žemdirbius, prekiautojus. Siūlė palankias sąlygas, kvietė atvykti, prisidėti prie šalies gerovės. Neabejotinai gandas apie tolerantišką kraštą pasiekė ir Europos žydų bendruomenes – taip Gedimino laiškas, kuriame pirmą kartą paminėtas Vilnius, tapo realia prielaida prasidėti žydų istorijai Lietuvoje“, – teigė Seimo pirmininkė.

Ji pažymėjo, kad kiek daugiau nei po pusšimčio metų Vytauto ir jo įpėdinių suteiktos privilegijos įtvirtino žydų autonomiją, užtikrino teisinę valstybės apsaugą, nustatė palankias galimybes dalyvauti ekonominiame gyvenime, tad žydų bendruomenių skaičius augo, jos stiprėjo.

Seimo pirmininkė prisiminė Eliją ben Saliamoną Zalmaną, pasaulyje žinomą Vilniaus Gaono vardu, kuris tapo judaizmo lietuviškosios arba litvakiškos krypties pradininku, didino žydų vaidmenį politikoje ir visuomeniniame gyvenime 1918 metais Lietuvai atkūrus valstybingumą.

Pasak jos, naciams įžengus į Lietuvą tai buvo „skaudi, be galo tragiška įspūdingos istorijos, po kruopelytę kurtos kone septynis amžius, pabaiga“.

„Tai pabaiga be pabaigos, tarsi pakibusi klausimu, kaip gi vis dėlto galėjo nutikti, kad per tokį istoriškai nereikšmingą laikotarpį, vos porą metų, buvo nubrauktos beveik trisdešimties kartų pastangos. Tai pabaiga, davusi pradžią naujai – atminties – istorijai, kuri reikalauja susikaupimo ir pagarbos, empatijos ir supratimo“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.

1941 metų rugsėjo 6 dieną įkurtas žydų getas buvo sunaikintas 1943 metų rugsėjo 23 dieną. Iš 57 tūkst. Vilniaus žydų, pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, gyvi liko apie du tūkstančiai.

Rugsėjo 23-ioji yra paskelbta Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena, skirta pagerbti Vilniaus geto likvidavimo 1943 metais aukas.

Antrojo pasaulinio karo metais naciai ir jų vietos kolaborantai nužudė maždaug 94 proc. iš daugiau kaip 200 tūkstančių žydų tautybės Lietuvos piliečių.