Statybų pajūryje koziris – eksviceministro pažymos | Diena.lt

STATYBŲ PAJŪRYJE KOZIRIS – EKSVICEMINISTRO PAŽYMOS

Išskirtinėse pajūrio žemėse statyti namus pasišovusiems veikėjams talkina ne tik pagarsėjusi archeologinių tyrimų įmonė, bet ir buvęs kultūros viceministras Romas Jarockis. Šio mokslų daktaro ekspertinėmis išvadomis statytojai mėgina gintis teismuose, o pats jis aiškina esąs puikus ekspertas ir kitaminčius įtaria įtakos paieškomis siekiant pinigų.

Generalinio prokuroro akiratyje

Skandalas dėl valstybės saugomose teritorijose kylančių sodybų kilo po to, kai gindamas viešąjį interesą į teismą kreipėsi generalinis prokuroras Evaldas Pašilis.

Lietuvos prokuratūros vadovas paprašė atnaujinti procesą dėl sodybos Pajūrio regioninio parko teritorijoje atkūrimo fakto.

Šiuo metu pajūrio teisėsaugininkai narplioja du ikiteisminius tyrimus ir aiškinasi, ar tiesą teismams liudijo archeologai.

"Iš viso nagrinėjamos keturios bylos. Be šių teisminių procesų, dar pradėti du ikiteisminiai tyrimai. Vienas jų – dėl sodybos atstatymo Karklėje, kitas – dėl dviejų žemės sklypų, kuriuose norima statyti namus Šaipių kraštovaizdžio draustinyje, prie Plazės ežero", – teismų verpetus, dėl kurių tenka sukti galvas aplinkosaugininkams, vardijo Pajūrio regioninio parko direkcijos vadovas Darius Nicius.

Iš šių keturių teismuose nagrinėjamų bylų plačiausiai nuskambėjo įmonės "Bostora" užmojis 10 ha sklype pastatyti net kelis statinius.

Tiesa, kol kas pajūrio žemėje stovi tik vienas gyvenamasis namas.

Verslininkai jį pastatė, remdamiesi teismo sprendimu, kuris patvirtino čia buvusios sodybos faktą.

"Tačiau Generalinė prokuratūra kreipėsi į teismą dėl bylos nagrinėjimo iš naujo. Šiuo metu vyksta procesas", – paaiškino D.Nicius.

Kitame teismo procese dėl greta esančio sklypo teismas taip pat yra patenkinęs savininkų prašymą tvirtinti sodybos buvimo faktą.

Šis sprendimas yra apskųstas aukštesnės instancijos teismui.

"Likusieji du procesai dėl kitų dviejų žemės sklypų nagrinėjami pirmos instancijos teisme. Tačiau mums kelia nerimą vienas bendras vardiklis, kuris jungia visas šias bylas. Visose bylose sodybų egzistavimo faktai įrodinėjami remiantis archeologų įžvalgomis ir tyrimais, kurie apima 100 metų laikotarpį. Sodybų buvimas įrodinėjamas remiantis tik keliais radiniais, o iš jų daroma prielaida, jog čia stovėjo gyvenamieji namai", – situaciją apibūdino D.Nicius.

"Akmens nepaneigsi"

Dienraštis "Klaipėda" rašė apie skandalingą situaciją, kuri paaiškėjo tik po to, kai Kultūros paveldo departamento Mokslinė archeologijos komisija įvertino archeologų išvadą dėl vieno Šaipių draustinyje jau iškilusio namo ("Į draustinius veržiasi buldozeriu" 2018 10 02) .

Ekspertai įtarė, jog archeologų įmonė sąmoningai pateikė netikslius kartografinius duomenis, siekiant įteisinti sodybų atstatymą ten, kur jų niekada nebuvo.

Tiesa, vėliau teisme buvo paaiškinta, jog archeologai esą suklydo netyčia.

"Sunku pasakyti, jog suklastota, jie tikina, kad netiksli kartografinė medžiaga buvo teikiama. Paprastai tariant, buvo pažymėta, jog sodyba buvo, nors žemėlapis byloja – jos būta visai kitoje vietoje", – pasakojo D.Nicius.

Pajūrio regioninio parko direkcija teismams pateikė Jungtinių Amerikos Valstijų valstybės archyvo Lietuvai perduotas aeronuotraukas, kuriose matyti, jog 1945 m. jokios sodybos ginčijame sklype nebuvo.

Tuomet sklypo šeimininkai ėmė aiškinti, esą sodyba gal galėjo būti iki karo. O vėliau jau prabilta, neva sodyba buvo XIX a.

Akmens nepaneigsi. Vienur kažkas randa šukių, kitur – akmenų krūvelę, ir jau teigiama, jog čia buvo sodyba.

"Istorinių ir kartografinių dokumentų, kurie įrodytų, jog vienoje ar kitoje vietoje buvo sodybos, kurias dabar norima įteisinti, nėra. Tačiau direkcija susiduria su tokia problema: norint paneigti, švelniai tariant, klastotę, praktiškai to padaryti neįmanoma. Akmens nepaneigsi. Vienur kažkas randa šukių, kitur – akmenų krūvelę, ir jau teigiama, jog čia buvo sodyba. Kitur aptinkama plytų, nors net neaišku, iš kur jos ten atsirado, tačiau tvirtinama, kad tai namo kolona", – dūsavo D.Nicius.

Deklaracijoje nurodyti pamiršo?

"Mes matome, jog susibūrė tam tikra asmenų grupė, kuri pasitelkia ekspertus, archeologus ir, mano galva, elgiasi nesąžiningai. Užsakovas užsako darbus, kurių tikslas – surasti sodybos pamatus. Tikruoju mokslu ir objektyvia archeologija čia nedvelkia. Šiuo metu galiojančią tvarką reikėtų tobulinti. Archeologinius tyrimus turėtų užsakinėti Kultūros paveldo departamentas arba jo teritorinis padalinys. Sutapimas ar ne, bet visas šias teismuose besisukančias bylas jungia vienas ir tas pats dalykas – įmonė "Statybų archeologija", kuri užsakovų prašymu ir teikia išvadas, atlieka tyrinėjimus", – sutapimus akcentavo D.Nicius.

Tačiau visoje šioje istorijoje yra dar vienas įsidėmėtinas dalykas – buvusio kultūros viceministro R.Jarockio pasirašyta ekspertinė išvada dėl viename sklypų galėjusios būti sodybos.

Būtent su šiuo buvusiu viceministru susiję archeologai ir teikė abejonių teisėsaugininkams ir aplinkosaugininkams sukėlusias išvadas.

R.Jarockis Kultūros ministerijoje pareigas pradėjo eiti 2013 m. vasarį.

Šis klaipėdietis, nors ir skelbėsi nepriklausąs jokiai politinei jėgai, užėmė Darbo partijai deleguotą viceministro vietą.

R.Jarockis šiose pareigose su pertrauka dirbo iki kadencijos pabaigos – 2016-ųjų.

2013 m. deklaruodamas privačius interesus, R.Jarockis lyg ir pamiršo nurodyti esąs viešosios įstaigos "Archaeoheritage" steigėjas.

Tuometis ministro pavaduotojas nurodė tik skolinęsis pinigų iš banko ir pirkęs automobilį.

O štai panagrinėjus viešosios įstaigos "Archaeoheritage" istoriją matyti, kas sieja R.Jarockį ir skandalingais teismo procesais pajūryje išgarsėjusią archeologinių tyrimų įmonę "Statybų archeologija".

"Archaeoheritage" steigėjas ir vadovas R.Jarockis, tapęs viceministru, savo viešosios įstaigos direktoriumi paskyrė archeologą Darių Balsą.

Jis kaip tik ir atliko tyrimus sklype Šaipių kraštovaizdžio draustinyje, kur vėliau iškilo gyvenamasis namas, dėl kurio atsiradimo generalinis prokuroras pareikalavo atnaujinti teismo procesą.

Įsidarbino buvę studentai

Stebint šių asmenų verslo ryšius, aiškėja viena – kol vieni archeologiniais tyrinėjimais užsiimantys asmenys rausė pajūrio pievas ieškodami šukių ar akmenų, kurie įtvirtintų galimybę draustinyje statyti namus, kitas jų pažįstamas šoko į aukščiausius valdžios sluoksnius – tapo viceministru.

"O kuo aš čia dėtas? Aš neatsakau už tai, ką kasinėja ar nekasinėja mano studentai", – paklaustas apie sąsajas su teismuose minima archeologų įmone tikino R.Jarockis.

Buvęs politikas vis dėlto prisiminė, jog kūrė viešąją įstaigą, kurios nepavyko aptikti jo privačių interesų deklaracijoje.

"Jos veikla buvo sustabdyta. D.Balsas buvo mano mokinys, įstaigą vėliau perdavė D.Zubrickui. Jie – mano studentai. O ką, studentai negali dirbti? Na ir kas, kad teismuose bylos. Daug istorijų yra teismuose. Taip ir aš, kaip ekspertas, teismui teikiu pažymą. Ir ne vieną, dar vieną ruošiuosi teikti", – aiškino R.Jarockis.

R.Jarockis teismui iš tiesų teikė jo buvusių studentų įžvalgas ginančią vadinamąją nuotolinio tyrimo pažymą.

Paklaustas, kaip pats vertina buvusių studentų darbus, kurie patraukė teisėsaugos dėmesį, R.Jarockis pareiškė, jog viską išsakė minėtoje pažymoje.

"Tai, ką matau kaip ekspertas, parašiau, aš matau, kad ten yra struktūros. Aš jokio verslo neturiu, jie tik yra mano buvę studentai", – gynėsi buvęs politikas.

Parašė, nes prašė

Jei aš buvau viceministras, tai ką man dabar, visų studentų išsižadėti, visų darbų? Tai man chorui diriguoti?

"Aš jokių sąsajų neturiu. Kas vyksta teismuose, nežinau. Žinau tik viena: manęs paprašė, aš pateikiau pažymą. Teiksiu dar vieną, nes kaimynai prašė. Jei aš buvau viceministru, tai ką man dabar, visų studentų išsižadėti, visų darbų? Tai man chorui diriguoti?" – retoriškai klausinėjo R.Jarockis.

Priminus, jog jo buvusių studentų pademonstruota išmonė privertė už galvų griebtis Kultūros paveldo departamento Mokslinę archeologijos komisiją, buvęs viceministras leptelėjo, jog pačiai komisijai vertėtų į savo narius atidžiau pasižiūrėti.

"Komisijos manymu, tokio pobūdžio projektai, pamatų paieškos draustiniuose prieštarauja viešajam interesui. Archeologiniai tyrimai neturi būti priemonė legalizuoti naujų pastatų statybą saugomose teritorijose, kur tokia statyba yra negalima", – komisijos išvadas pasirašė žinomas mokslininkas Gintautas Zabiela.

Archeologija – dėl pinigų

R.Jarockis iškėlė versiją, jog puolimą dėl esą suklastotais vadinamų archeologinių tyrimų inicijavo kiti archeologai, kurie turi savų interesų pajūrio žemėse.

"Yra grupė žmonių, kurie dirba išskirtinai pajūryje. Jie uzurpavę visą pajūrį ir jiems labai nepatinka, jei kiti archeologai ateina ir dirba. Jie mano, kad rinka pasidalinta, ir niekas kitas negali dirbti. Ir daro tai visais būdais, būdami kultūros paveldo ekspertai, būdami Mokslinės archeologijos komisijos nariai, daro spaudimą", – pareiškė R.Jarockis.

Paklaustas, nuo kada archeologija yra tik verslas, R.Jarockis patvirtino taip ir manąs.

"Visame pasaulyje archeologija yra verslas", – tikino R.Jarockis.

Užsiima imitacijomis?

Lietuvos istorijos instituto Archeologijos skyriaus mokslo darbuotojas Gytis Piličiauskas įsitikinęs, jog verslininkų užmojams saugomose teritorijose ręsti gyvenamuosius namus talkina ne tik kai kurie archeologai, kartografai, architektai, bet ir istorikai.

"Dauguma teikiamų įvairiausių pažymų parašytos palaikant vieną pusę. Kurią? Tą, kuri moka pinigus. Kai kuriais atvejais ne tik prasilenkiama su profesine etika, bet, mano manymu, yra ir klastojimo elementų. Aš tai vadinu senųjų pastatų liekanų imitacijų kūrimu. Įrodyti tokius atvejus Lietuvoje labai sunku. Vienoje ginčo pusėje yra labai daug pinigų, už kuriuos pasitelkiama aibė specialistų, o saugomų teritorijų tarnautojų pusėje nėra nieko, jie neturi išteklių tokiai kovai", – pažymėjo G.Piličiauskas.

Jis aiškino, jog kartu su Istorijos instituto mokslininkais kreipėsi į Saugomų teritorijų tarnybą dėl įstatymų tobulinimo.

"Įstatyme palikta galimybė saugomose teritorijose atstatyti sodybas buvusiems gyventojams seniai prarado savo prasmę. Tokiose teritorijose tikrųjų senbuvių nebėra. Žemes perpirkę ar atsikėlę asmenys tiesiog čia daro verslą. Su istorinio teisingumo atstatymu tai neturi nieko bendra", – aiškino G.Piličiauskas.

Išgirdęs buvusio viceministro repliką savo, kaip eksperto, atžvilgiu, G.Piličiauskas tikino, jog paties R.Jarockio pažymos jam kelia šypseną.

"Paskaičius tokią pažymą, galima susidaryti išvadą, jog tame sklype buvo ne viena, o daugybė sodybų. Nuotolinio tyrimo pažymos autorius ant kiekvienos pastebėtos spalvinės anomalijos pažymi, jog tai yra esą "struktūra", nors archeologijoje tokios praktikos net nėra. Šiuo atveju šių anomalijų struktūromis negalima vadinti. Pavyzdžiui, jei vienoje vietoje buvo šlapia ar molio dirvožemis, augo vešlesnė augmenija, aeronautikos nuotraukose ta vieta gali turėti kitą spalvinę gamą. Ar to pakanka, kad galima būtų tai pavadinti pastatų liekanomis? Nekorektiškai nutylima, jog tai yra dirvožemio ar augalijos dėmės. Gal tai tik daržai ar gyvulių aptvarėliai? Reikia įrodyti, kad tai gali būti pastatų liekanos. Viską aš esu išsakęs teismui", – pasakojo G.Piličiauskas.

Įtarimų nesulaukė

Pasiteiravus, kokių sąsajų turi su buvusiu viceministru, įmonės "Statybų archeologija" direktorius D.Zubrickas pripažino, jog ne tik vadovavo, bet ir buvo perėmęs buvusio politiko viešąją įstaigą.

"Galvojau veiklą vykdyti, bet nevykdžiau. O kuo čia dėtas viceministras? Ir ne archeologai statybos leidimus išiminėjo minimame sklype. Kultūros ministerija taip pat statybos leidimų neišdavinėja. R.Jarockis buvo mano dėstytojas. Nieko keisto. Archeologai vieni su kitais labai glaudžiai susiję", – aiškino D.Zubrickas.

Paklaustas apie Generalinės prokuratūros ir visuomenės dėmesio sulaukusias istorijas, kuriose minima ir "Statybų archeologija", D.Zubrickas žarstė  kritiką žurnalistų atžvilgiu.

"Prirašyta buvo daug netiesos. Aš niekada nesamdžiau R.Jarockio ir niekada nebuvau jo pavaldinys. Kai jis buvo pakviestas dirbti viceministru, aš perėmiau tą įmonę. Sakyti, kad buvo kokios nors sąsajos, jog mano bičiulis buvo viceministras, nebūtų teisinga, čia yra išvedžiojimai", – aiškino D.Zubrickas.

Jis aiškino, jog ikiteisminiai tyrimai jo nebaugina, ir teigė, esąs įsitikinęs, kad jo įmonės archeologams pavyks įrodyti savo tiesą.

"Buvo ar nebuvo sodybų? Faktas, jog jų buvo ir labai nemažai. Kalbame apie teritoriją, kur per 600 metų buvo apgyvendinta. 1944 m. aeronuotraukose matyti, jog aplink Plazės ežerą buvo pilna sodybų. Tik šiuo metu šiose teritorijose draudžiama bet kokia veikla", – tikino D.Zubrickas.

Vyras aiškino, jog teismams teikiamose pažymose nebuvo pažymėta, jog ginčijamose teritorijose stovėjo pastatas, esą tik parašyta, kad rastas kultūrinis sluoksnis.

"Kalbant apie kitą sklypą, kur buvo teikiami kartografiniai duomenys, na, taip, klaida buvo įvykusi. Vyko ikiteisminis tyrimas, vyko apklausos, bet mūsų įmonei jokių kaltinimų niekas nepateikė. Kiek žinau, mūsų įmonė minima tik viename teisminiame ginče, esame tretieji asmenys. Įrodinėjame, jog mūsų teikti duomenys buvo teisingi", – aiškino D.Zubrickas.

Komentaras

Vidmantas Bezaras

Kultūros paveldo departamento direktorius

Pajūrio regioniniame parke susiklosčiusi situacija KP departamentui yra žinoma, ji vertintina neigiamai ir yra netoleruotina. Archeologai turėtų būti objektyvūs ir nešališki, nesivadovauti tyrimus užsakančių ir juos finansuojančių asmenų interesais. Tyrimų rezultatai ir išvados neturėtų kelti jokių abejonių, neleisti abejoti tiek tyrimus atlikusių, tiek kitų archeologų reputacija. Juo labiau netoleruotini tyrimų rezultatų klastojimo, taip pat klaidinantys kartografinės medžiagos interpretavimo atvejai. Pamatų "atradimo" praktika buvo gana gaji maždaug prieš 20 metų, tačiau tuomet archeologai šiuose procesuose dalyvaudavo mažiau. Pasikeitus teisės aktams ir susiformavus teisinei praktikai, ypač po panašių atvejų atskleidimo Labanoro regioniniame parke, falsifikuotų sodybų "atkūrimo" atvejų sumažėjo. Pastaruoju metu pastebimas atskirų archeologų įsitraukimas į tokio pobūdžio veiklą, pasireiškiantis tiek archeologiniais tyrimais, tiek įvairių aiškiai nereglamentuotos formos pažymų rengimu. Siekdami išvengti skirtingo teisės aktų interpretavimo dėl archeologinių tyrimų, ypač kai be leidimo atliktų tyrimų rezultatai, teismuose sprendžiant buvusių sodybų bylas, gali turėti juridinę galią, departamentas parengė ir pateikė Kultūros ministerijai Paveldo tvarkybos reglamento "Archeologinio paveldo tvarkyba" pakeitimo projektą. Negalime vertinti, kaip susidariusią situaciją vertina pati archeologų bendruomenė. Detaliau šiuo klausimu turbūt galėtų pakomentuoti Lietuvos archeologijos draugijos atstovai ir manome, kad tam tikri atvejai pačios archeologų bendruomenės turėtų būti principingai įvertinti profesinės etikos požiūriu.

GALERIJA

  • Įžvalgos: prie Plazės ežero kol kas pastatytas tik vienas gyvenamasis namas, tačiau panašu, jog norinčiųjų gyventi kraštovaizdžio draustinyje yra ir daugiau. Teismuose dėl šių užmojų vyksta ne viena kova.
  • Iniciatyva: E.Pašilis pareikalavo atnaujinti procesą dėl įtarimų sukėlusio sodybos Pajūrio regioninio parko teritorijoje atkūrimo fakto.
  • Paradoksai: teigiama, kad dar 1944 m. vokiečių darytose kartografinėse nuotraukose užfiksuotoje teritorijoje jokių sodybų nematyti, tačiau dabartiniai archeologai mano, kad jų čia galėjo būti.
  • Statybų pajūryje koziris – eksviceministro pažymos
Rašyti komentarą
Komentarai (17)

Thomas

Dar daug sodybų reikės atstatyti šiame plote nuo Karklės iki Nemirsetės , kurios buvo sunaikintos sovietmečiu statant Žilvyčio stovyklą ir karinį poligoną . Sodybas galima pamatyti , Karkelbeck karte ir Nimerssatt karte .

Šlykštu

Reikėtų atestatus atimti. Gėdą darote archeologams.

smagiam vakarui

www. pajuris. info /index.php?option=com_content&view=article&id=85&Itemid=97&lang=en Smagios nuotaikingos regionino parko puslapio nuotraukėlės :)))
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS