Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC) paskelbė užsienio šalių, iš kurių atvyksta planuojantys studijuoti Lietuvoje, penketuką.

2018 metais į Studijų kokybės vertinimo centrą dėl akademinio pripažinimo ir pažymių pervedimo kreipėsi 15 Lietuvoje planuojančių tęsti studijas jaunuolių iš Rusijos Federacijos, 13 iš Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, tiek pat iš JAV ir Lenkijos, 12 iš Baltarusijos.

Dvigubai mažiau - 6 Lietuvoje studijuoti ketinančių jaunuolių akademinio pripažinimo ir pažymių pervedimo kreipėsi iš Norvegijos, 5 iš Airijos, 3 iš Latvijos, po du iš Armėnijos, Jungtinių Arabų Emyratų, Kazachstano, Sirijos, Ukrainos, po vieną iš Argentinos, Azerbaidžano, Kuveito, Suomijos, Švedijos, Šveicarijos, Uzbekistano.

SKVC Kvalifikacijų vertinimo skyriaus vedėja Giedra Katiliauskienė pabrėžia, kad šiemet stojančiųjų iš užsienio į valstybės finansuojamas vietas Lietuvos aukštosiose mokyklose - mažiausiai per pastaruosius kelerius metus.

Pasibaigus priėmimui į aukštąsias mokyklas paaiškėjo, kad šiemet į valstybės lėšomis finansuojamas studijų vietas Lietuvos aukštosiose mokyklose pretendavo mažiausiai per pastaruosius šešerius metus stojančiųjų, išsilavinimą įgijusių užsienyje.

Vykstant stojimui į aukštąsias mokyklas, į SKVC dėl akademinio pripažinimo ir pažymių pervedimo 2018 m. birželio-rugpjūčio mėnesiais kreipėsi 97 asmenys (89 per pirmąjį stojimo etapą ir 8 - per papildomąjį). Tuo tarpu 2017 m. SKVC buvo gauti 127 prašymai (98 - per pirmąjį stojimo etapą ir 28 - per papildomąjį), t. y. beveik ketvirtadaliu daugiau.

„2018 m. Studijų kokybės vertinimo centre gautų prašymų dėl atitikmenų nustatymo ir pažymių pervedimo skaičius - mažiausias per pastaruosius šešerius metus. Mažiau pareiškėjų - 96 - į centrą kreipėsi tik 2012 m. Nuo tada tas skaičius augo ir nuolat siekė per šimtą“, - pažymėjo G.Katiliauskienė.

Nors sumažėjo bendrasis pareiškėjų skaičius, daugumą jų, kaip ir ankstesniais metais, sudarė Lietuvos piliečiai: 2018 metais jų buvo 63 proc., 2017 metais - 69 proc.

Didžioji dalis šių metų stojančiųjų (58,8 proc.) mokyklas buvo baigę per pastaruosius trejus metus (2018 m. - 33 asmenys, 2017 m. - 16 asmenų, 2016 m. - 8 asmenys). Tačiau buvo pateikta prašymų įvertinti ir 1967 m. bei 1979 m. gautus vidurinio išsilavinimo dokumentus.

„Besikreipiančiųjų į SKVC skaičius šįmet sumažėjo, užsienio šalių, kuriose įgytos su aukštuoju mokslu susijusios kvalifikacijos, dėl kurių įvertinimo ar akademinio pripažinimo kreiptasi į SKVC, įvairovė iš esmės nekito“, - komentavo G. Katiliauskienė.

SKVC Kvalifikacijų vertinimo skyriaus vedėjos teigimu, užsienio šalių, iš kurių atvyksta planuojantys studijuoti Lietuvoje, penketukas mažai keitėsi per pastaruosius metus. Visada jame buvo JAV ir Lenkija. Iki 2017 metų į pirmąjį penketuką nuolat patekdavo ir Airija.

SKVC pažymių pervedimą bei dalykų atitikmenų nustatymą atlieka, kai užsienio kvalifikacija, teikianti teisę į aukštąjį mokslą, pripažįstama kaip lygiavertė Lietuvoje teikiamai vidurinio mokslo kvalifikacijai bei ketinama stoti į pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas bendrojo priėmimo metu. Visais kitais atvejais pažymių pervedimą atlieka pati mokykla, kurioje norima mokytis ar studijuoti.

Lietuvos aukštosiose mokyklose į valstybės finansuojamas studijų vietas konkurso būdu gali būti priimami užsienyje išsilavinimą įgiję Lietuvos Respublikos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos ekonominės erdvės valstybių piliečiai ir jų šeimos nariai, užsienio lietuviai, taip pat asmenys, turintys leidimą nuolat gyventi Lietuvoje.

Į SKVC jie turi kreiptis dėl užsienio institucijose įgyto išsilavinimo pripažinimo ir pažymių pervedimo.