V. ADAMKUS KVIEČIA SUSITELKTI DĖL BALTIJOS JŪROS

Baltijos jūra patenka tarp penkių užterščiausių pasaulyje ir mes susiduriame su realia grėsme jos netekti. Prie taršos prisidedame kiekvienas – nuo buitinių vartotojų iki verslo, tad susitelkę kartu galime šią situaciją pakeisti. Prezidentas Valdas Adamkus, globojantis ekspediciją pėsčiomis aplink Baltijos jūrą „Išsaugokime Baltiją“, ragina kiekvieną palikti savo atspaudą.

Baltijos jūros ekologinė padėtis kiekvieną dieną blogėja. Mes turime įdėti visas pastangas, kad tai pasikeistų. Tarša turi būti sustabdyta. Tad aš pats remiu ir visus kviečiu remti šitą darbą, kad mūsų bendromis jėgomis Baltijos jūra mums išliktų brangiu valstybiniu turtu, kartu ir valstybiniu įsipareigojimu ateičiai. Kviečiu prisijungti ir remti ekspediciją „Išsaugokime Baltiją“, – sakė prezidentas Valdas Adamkus.

Laukia paramos

Misiją vykdanti komanda skelbia sutelktinio finansavimo pradžią ir laukia visų, galinčių tapti jūros herojais, pagalbos: https://savebaltic.eu/paremk/. Komanda išžygiuos 2024 m. kovo 11-ąją iš Lietuvos. Eis apie 250 dienų, 5 469 km keliaus per aštuonias valstybes. Žingsniuos kone kasdien, poilsiui bus skirta 1 diena per savaitę.

Ekspedicijos „Išsaugokime Baltiją“ tikslas – informuoti visuomenę apie vandens ekosistemų būklę, ugdyti išsaugojimo kultūrą, atkreipti dėmesį į žmogaus veiklos įtaką gamtai, supažindinti su būdais, kaip pristabdyti jūros bioįvairovės nykimą ir taršą. Keliaujant vyks šviečiamojo pobūdžiu renginiai bendradarbiaujant su vietos organizacijomis, bus organizuojamos gyvosios laboratorijos su mokslininkais, diskusijos, paskaitos, susitikimai. Surinktos lėšos bus panaudojamos šioms veikloms ir 15–20 komandos narių pragyvenimui.

Baltijos jūros ekologinė padėtis kiekvieną dieną blogėja.

 

Ekspedicijos pristatymas

Projekto pristatymo renginio metu ekspedicijos vadovas Giedrius Bučas pabrėžė, kad kviečia piliečius ne aukoti, bet būti komandos dalimi, tapti jūros herojais. Jis sako, kad ši sutelktinio finansavimo pradžia reiškia labai daug. Anot jo, tai yra proga pasimatuoti, kiek problema visiems rūpi, kiek esame susitelkę išsaugoti Baltijos jūrą, kuria dažnas džiaugiamės ir dar ilgai norėtume tą daryti.

Esą keli paaukoti eurai – tiek galimybė prisidėti visiems, kuriems Baltijos jūra rūpi, tačiau šiuo gyvenimo etapu negali skirti daugiau laiko jai saugoti, tiek motyvacija komandai, galimybė būti finansiškai užsitikrinus misiją įvykdyti.

„Ekspedicija nėra joks verslas, joks europinis projektas, o mano asmeninė idėja, kuria neabejoju ir kuriai negailiu jokių savo resursų. Ja jau patikėjo daugybė žmonių, dabar betrūksta dar daugiau tikinčių, pasitikinčių ir norinčių investuoti į švaresnę jūrą. Tai padaryti galime tik susitelkę visi kartu. Skirti bent vieną puodelį kavos šiai ekspedicijai įgyvendinti. Tai nėra tik dėl mūsų komandos. Tai dėl mūsų visų jūros“, – teigė G. Bučas.

Pavojaus varpai

Anot jūrų biologės Lauros Stukonytės, jau kurį laiką mokslininkai skambina pavojaus varpais dėl nerimą keliančios Baltijos jūros būklės ir jos mums teikiamų dovanų ateities. Menkas Baltijos jūros susisiekimas su vandenynu lemia itin lėtą vandenų atsinaujinimą. Vadinasi, visa ten atsidurianti tarša užsilieka ilgam, ilgainiui nuodydama ekosistemas. Dėl šios priežasties mūsų jūra yra tarsi pacientas, reikalaujantis ypatingos priežiūros.

Ekspedicijos „Išsaugokime Baltiją“ tikslas – informuoti visuomenę apie vandens ekosistemų būklę.

 

 

„Baltijos jūra patiria spaudimą dėl daugybės veiksnių – tiek klimato kaitos, tiek intensyvios žvejybos, o prie viso to prisideda ir vis dar sunkiai kontroliuojama tarša. Viena pagrindinių taršos keliamų Baltijos jūros ligų – azoto ir fosforo pertekliaus keliama eutrofikacija, dėl kurios mūsų jūroje formuojasi milžiniškos negyvosios zonos, kuriose gyvybei trūksta deguonies. Per netvaraus žemės ūkio ir nepakankamai išvalytų gamyklų ir namų ūkių nuotekas aplinkai pavojingi teršalai jūrą pasiekia net iš tolimiausių Lietuvos miestų ir miestelių. Vandens organizmai šiandien kenčia nuo dėl eutrofikacijos mažėjančio deguonies kiekio,  taip pat ir vandenį pasiekiančių vaistinių medžiagų, pesticidų ir mikroplastiko dalelių“, – teigė L. Stukonytė.

Tarpvyriausybinės Helsinkio komisijos (HELCOM) šalys, bendradarbiaudamos su Baltijos jūros šalių mokslininkais, parengė Baltijos jūros veiksmų planą. Šis planas detalizuoja visus veiksmus, kurių šalys įsipareigoja imtis, kad Baltijos jūros būklė būtų žymiai pagerinta. Pataisyti situaciją dar galima, tačiau rezultatai priklauso nuo to, ar realių veiksmų bus imtasi laiku. HELCOM pateikti 2022 m. duomenys rodo, kad didelė dalis numatytų veiksmų dar stringa. Tarp gausybės jų – ir visuomenės švietimas jūrai draugiško jūrai elgesio temomis. Tad ši ekspedicija ir visa ją supanti kampanija siekia šiuos veiksmus katalizuoti.