IŠ VAIKŲ NAMŲ – BASOMIS

Valdžios užmojis pertvarkyti vaikų globos namų sistemą jau kainavo milijonus eurų, tačiau našlaičių gyvenimo realybė – pribloškianti. Auklėtinių kasdienybė: kiaurais batais – į lapkričio balas, rūbams per mėnesį – vos 8 eurai, už nusižengimus – piniginės sankcijos, o už suteptas paklodes – fizinės bausmės.

Batuose – vienos skylės

Tikrą skandalą sukėlė nuolat tarp Klaipėdos ir Kauno dėl žvaigždžių koncertų organizavimų zujantis Giedrius Jonušas. Vyrą ištiko šokas, kai į jo namus sūnus atsivedė paauglį draugą iš vienos valstybės išlaikomos globotinių šeimynos.

"Sportiniai bateliai – skylė ant skylės. Juos apsiavus, pusė kojos išlenda į lauką. Vaikas turėjo vaikščioti tokiu oru lyg basas. Tą pačią akimirką liepiau jam juos nusiauti ir ištraukiau savus, ką tik pirktus internete sportinius batelius. Jis dar kukliai muistėsi, sakė – "nereikia, dėde", – susijaudinęs kalbėjo G.Jonušas.

Paauglys berniukas su G.Jonušo sūnumi buvo susiruošę į koncertą "Žalgirio" arenoje.

"Pasakymai, kad jis esą turi batus, tik jie neva išplauti ir džiūsta, o kitų jis neturėjo kada pasikeisti, manęs neįtikina. Tegul valdininkai gerai pagalvoja, ar vaikų namų auklėtinis ir dar berniukas, eidamas į koncertą tikrai norės taip atrodyti? Kas per valstybė, jei tokie dalykai vyksta?" – įsiuto šou pasaulio atstovas.

Puolė rinkti aukas

Suplėšytų našlaičio batų nuotraukomis internete pasidalinęs G.Jonušas sulaukė milžiniškos reakcijos.

Per vieną parą keli tūkstančiai skaitytojų pasidalijo šia žinia. O rūbus ir batus šiam berniukui ėmė rinkti klaipėdiečiai, kauniečiai ir net mažų miestelių gyventojai.

"Turiu porą maišų beveik naujų rūbų ir batų 13–14 metų berniukui, kam reikia?" – rašė viena skaitytoja.

Paaiškėjo, jog berniukas gyvena savivaldybės bute kartu su kitais šešiais globojamais vaikais ir lanko mokyklą (duomenys neskelbtini remiantis Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos nuostatomis).

Mokykloje – be pietų

Internete pasipiktinimą valstybės išlaikomais vaikų namais ir šeimynomis liejo ne tik paprasti piliečiai, bet ir tie, kuriems patiems teko iškęsti nemotinišką valstybės ranką.

Savo išgyvenimais ėmė dalintis ir Klaipėdoje vaikų namų gyvenimą iš vidaus pažįstantys žmonės.

Valstybiniuose namuose gyvenimas primena kolonijas. Už kiekvieną nepaklusimą auklėtojos esą skiria sankcijas. Vakare nespėjus pasinaudoti tualetu, naktį vaikui gali tekti šlapintis į gėlių vazoną ar dulkių siurblį.

"Šiurpsta oda po to, kai išklausai tokius liudijimus. Paaiškėjo, kad šis berniukas mokykloje net negauna nemokamų pietų. Nesuprantu, kodėl valstybės globojamam našlaičiui nesugebėta nemokamų pietų skirti?" – šiurpo G.Jonušas.

Paauglys vyrui pasirodė itin užsisklendęs, o viešumoje pasklidus diskusijai apie batus, vaikas labiausiai išsigando patyčių.

"To aš nepaliksiu ramybėje. Jei šis vaikas nukentės, nežinau, ką padarysiu", – širdį liejo vyras.

Paaiškėjo dar ir tai, kad įsiaudrinusią internautų diskusiją tyliai skaitė dvi socialinės darbuotojos, kurios, kaip neva tikros mamos, šiuo metu gyvena su šiuo berniuku viename bute ir už jį atsako galva.

Nė viena iš jų nedrįso įsiterpti į viešą diskusiją, specialistės tik už akių pasipiktino valdininkams, kad buvo esą neteisingai apkaltintos.

"Čia ir yra esminis klausimas – kur žiūri tos socialinės darbuotojos? Savaitgalį jų globotinis į mano namus ateina faktiškai be batų, o kitą dieną aš jį sutinku vilkintį striukę, kurios užtrauktukas yra sugedęs. Ji neužsisega. Vaikas tyli, nuleidęs galvą. Pamačiau avintį tuos mano dovanotus batus. Tai ir klausiu: "Kiek taviškiai batai gali džiūti? Juk sakei, kad turi?" – kalbėjo vyras.

Batams – 40 tūkst. eurų?

Į socialinio tinklo diskusijų paskyrą įsitraukė ir Socialinės apsaugos ministro patarėja klaipėdietė Kristina Paulikė.

Moteris, sužinojusi, kokią mokyklą lanko šis berniukas, ėmė kamantinėti jos vadovus. Susisiekusi su būtent šį paauglį prižiūrinčiomis socialinėmis darbuotojomis, perpasakojo išgirstus pasiteisinimus.

"Man buvo patikinta, kad žieminius batus šis vaikas turi. Prieš tai socialinės darbuotojos ne kartą jį ragino važiuoti pirkti naujų batų. Kelis kartus vaikas atsisakė, esą vis turėjo kitų užsiėmimų. Nežinau, kaip ten buvo, bet patikinta, kad batai buvo nupirkti. Gal paaugliui jie nepatiko? Mano vaikai irgi vaikšto apiplyšusiais, jiems mat gražu taip "pankuoti", – pasakojo K.Paulikė.

Moteris nenurimo ir iškvotė, kiek šiems globotiniams skiriama lėšų avalynei įsigyti.

Nors įstaigoje – ne itin daug auklėtinių, metams buvo paskirta 40 tūkst. eurų vien tik batams

"Kiekvienam iš šešių ten gyvenančių vaikų skiriama po 200 eurų visiems metams vien tik avalynei. Manyčiau, turėtų pakakti. Tačiau su ministerijos atstovais esame lankęsi įvairiose globos įstaigose. Vienoje jų apavui skiriama suma mane šokiravo. Nors įstaigoje – ne itin daug auklėtinių, metams buvo paskirta 40 tūkst. eurų vien tik batams", – stebėjosi K.Paulikė.

Nebepasitiki rėmimo akcijomis

Paviešinus, kokiais batais vaikšto vaikų namų auklėtinis, šimtai žmonių ėmė maišais rinkti valstybės išlaikomiems bedaliams vaikams aukas.

Su dienraščiu susisiekė vilniečių įmonės atstovės, prekiaujančios avalyne ir rūbais. Moterys atvirai tikino nebepasitikinčios oficialiomis vaikų namų rėmimo akcijomis.

Moterys surinko didžiausią krovinį įvairių batų bei rūbų ir pamėgino pačios padovanoti jį bet kuriems vaikų namams.

"Nepatikėsite, apskambinome visas Vilniaus globos įstaigas ir visi atsisakė. Prašė aukoti tik naujų rūbų. Dėvėti, nors ir geros kokybės, netinka. Vienintelė Žirmūnuose esanti įstaiga būtų sutikusi priimti aukas, tik jie globoja naujagimius. O mes surinkome daiktus, tinkančius vaikams nuo 3 iki 7 metų", – pasakojo moterys.

Draugių būrys Trakuose surado daugiavaikę šeimą ir padovanojo tuos rūbų maišus.

"Tėvai buvo be galo dėkingi. Vietoje dovanėlių, paaukojome pinigų, už kuriuos jauni tėvai nupirko vaikui vežimėlį. Nematau daugiau prasmės aukoti valstybės išlaikomiems vaikų namams. Šios aukos nepasieks tų vaikų, net nustojau dalyvauti išsipildymo akcijose", – neslėpė prekybininkė.

Moterims vaikų globos namų vadovai esą tikino, jog dėvėtų rūbų našlaičiai ir taip turi. O jiems reikia naujų, kad vaikai gražiai atrodytų už valstybinės įstaigos ribų.

Labdarą – į sandėlį

Kas iš tiesų vyksta už uždarų vaikų globos namų durų ir su kokio lygio skurdu našlaičiams tenka susidurti, vakar redakcijai papasakojo vienų globos namų auklėtinė Sonata (vardas pakeistas, remiantis Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos nuostatomis).

Mergaitė patikino, jog jos nestebina vilniečių prekybininkių nupasakota istorija.

"Taip, labdara į vaikų namus atvažiuoja sunkvežimiais. Kitą kartą mes net seilę varviname, visos svajojame nors kokį rūbelį sau išsirinkti. Žinote, kuo tai baigiasi? Maišus su rūbais suneša į globos namų rūsį. Jei kartais duoda ką nors išsirinkti, tai labai gerai. O kitą kartą paprašius, globos namų vadovai pareiškia, kad per daug popierizmo iš sandėlio vaikui ką nors išrašyti", – liudijo paauglė.

Mėnesiui – 15 eurų

Kur dingsta kalnai labdaros daiktų, vaikų globos namų auklėtinė tikino tik numananti.

Išsidalina tie, kam reikia. Patikėkite, mes ten gyvename taip, kaip niekas net neįsivaizduoja.

"Išsidalina tie, kam reikia. Patikėkite, mes ten gyvename taip, kaip niekas net neįsivaizduoja. Gauni kokią vandeniu, ne grietine, skiestą košę, ir viskas. Vakarienei – pavandenijusią silkę", – pasakojo mergina.

Prabilus apie garderobą, merginos balsas ima drebėti.

"Mėnesiui gauname 8 eurus. Reikia ne tik batų, norisi striukės, kelnių ar sijono. Nesumeluosiu, batus, kelnes ir apatines kelnaites aš turiu išnešioti visus metus. Ar tai normalu? Liemenėlę galiu nusipirkti vieną ir ne brangesnę nei 10 eurų", – pasakojo mergina.

Esą šiuose vaikų globos namuose į parduotuves socialiniai darbuotojai vaikų nevežioja. Mergaitė tikino, kad yra nurodyta žieminę striukę išsirinkti ne brangesnę nei už 30 eurų. Džinsus vaikai gali įsigyti ne brangesnius nei 15 eurų.

"Tik dalį rūbų gali išsirinkti parduotuvėje, tada jie išrašo vaikų namams sąskaitą. Bet mums nurodyta suma, kurios viršyti negali. Tačiau visa kita, ko tau reikia, turi nusipirkti pats, už 8 eurus mėnesiui", – pasakojo globotinė.

Mergaitė pasakojo, kaip ji neseniai pirko rudeninius batus. Kai išleido 14 eurų, jos sąskaitoje, skirtoje avalynei ir drabužiams, teliko 8 eurai.

"Žieminių batų už 8 eurus aš jau nebenusipirksiu. Kokių pramogų aš galiu tikėtis? Jokių. Nė vieno euro tam nelieka", – guodėsi mergaitė.

Oficialiai globotiniams per mėnesį skiriama 15 eurų vadinamųjų maistpinigių.

Iš našlaičių – rinkliava?

"Yra dar toks šeimynos fondas. Mes visi turime taupyti, kad šeimyna nusipirktų ką reikalingo, pavyzdžiui, staltiesę. Už negerus darbus renkama po eurą. Bet tų pinigų mes niekada nematome. Paprašyk nors šiek tiek kokiai nors bandelei nusipirkti, išgirsi, jog mes pinigų neturime", – tikino Sonata.

Paklausta, už ką ir kodėl iš globotinių auklėtojos renka pinigus, mergaitė išaiškino, jog tokia tvarka, pasirodo, valstybės įstaigose priimtina.

"Iš tų per mėnesį mūsų gaunamų 15 eurų mes sudedame po eurą šeimynos reikalams buities dalykams. Nežinau, ar čia taip taupyti mus moko. Tačiau šampūno buteliuką gauni vieną ir jei kas antrą dieną plausi galvą, jo neužteks. Oficialiai man pasakoma, kad aš limitą viršijau, šampūno nebegausiu", – pasakojo Sonata.

Griebiasi šlykščių bausmių

Paaiškėjo ir daugiau sukrečiančių dalykų. Kol viskuo persisotinę sostinės ponuliai dedasi itin aršiai kovojantys su patyčiomis ir fiziniu smurtu prieš nepilnamečius, vaikų globos namuose už uždarų durų vyksta šlykščiausi dalykai.

"Jei naktį prišlapini į lovą, ta paklode auklėtojos ištrins tau veidą", – liudijo globotinė.

Sonata tikino, kad tai – ne vienintelės bausmės, kurių gali sulaukti našlaičiai.

"Yra tokia mergaitė, kuri turi sutrikimų. Jai vos septyneri, o ji baisiai keikiasi. Mergaitė buvo susitaupiusi 40 eurų, tad auklėtoja pareiškė, kad jos visi pinigai "nubraukiami". Aš suprantu, kad septynerių vaikui tokios sumos neduosi į rankas, bet ar taip galima elgtis? Aš pati, paklaususi auklėtojos, ar galėsiu pasiimti savo sutaupytus pinigus, kai jau išeisiu iš globos namų, išgirdau, kad neturiu nė cento. Nors mintyse tiksliai žinojau, kiek turiu susitaupiusi. Mus kvaileliais laiko", – guodėsi mergaitė.

Prarado viltį

Labiausiai vaikų globos namų auklėtiniai pyksta tiek ant viso pasaulio, tiek ant juos prižiūrinčių auklėtojų dėl požiūrio į juos.

"Neaišku, kur tie mūsų pinigai nueina. Po to, kai gulėjau ligoninėje, auklėtoja pranešė, jog vaiko išlaikymui skirti pinigai sutaupyti, esą juos bus galima pervesti į vaiko kortelę. Tačiau taip ir neaišku, kur tie pinigai dingo, ar jie iš viso yra. Mes jau pavargome, pripratome prie to maisto, skiesto vandeniu, ir tų 8 eurų mėnesiui. Mes nebetikime niekuo", – tikino Sonata.

Valstybinių globos namų auklėtiniai netiki nei pačia valstybine sistema, nei žmonėmis, kurie turėtų rūpintis jų vaikyste.

"Patikrinimai mūsų globos namuose vyksta prieš tai visus įspėjus. Kai atvažiuoja Vaikų teisių specialistai, anketas mes pildome atskirai, kiekvieną vaiką užsidaro kabinete. Ką rašyti, diktuoja auklėtojos. Kokia čia kontrolė? Man gaila tų vaikų, kurie čia gyvena. Saldainius pamatęs, kitas mažesnis vaikas net dreba, kaip jis jų nori. Sunku net kalbėti", – susigraudino Sonata.

Iš biudžeto – iki 900 eurų

Socialinės apaugos ministro patarėja klaipėdietė K.Paulikė, išgirdusi vakarykštį globos namų auklėtinės liudijimą, net žagtelėjo.

"Dieve tu mano. Kaip neužtenka rūbams? Kokia rinkliava? Už ką? Bausmes taiko? Siaubas", – pati sau klausimus bėrė K.Paulikė.

Ministro patarėja tikino, kad valstybė vieno globotinio išlaikymui skiria 152 eurus.

"O kiekviena savivaldybė prideda, kiek jai atrodo reikalinga. Pavyzdžiui, Kaunas šiuo metu – lyderis visoje šalyje. Savivaldybė skiria 900 eurų. Kitos savivaldybės skiria įvairiai – vieni tiek pat, po pusantro šimto, kitos prideda 300 ar 500 eurų", – aiškino K.Paulikė.

Klaipėdos savivaldybėje ši suma siekia 748 eurus.

"Bet į tai įskaičiuota ir tie vaiko batai, ir patalynė, būsto išlaikymas, maistas, darbuotojos alga ir mokesčiai "Sodrai", – paaiškino savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Liesytė.

Žada tyrimą

Išgirdusi mergaitės liudijimą, jog realiai vaikų globos namuose nevyksta jokia rimta kontrolė, K.Paulikė retoriškai klausė, ką veikia Socialinių paslaugų priežiūros departamentas?

"Jie juk prižiūri tokių įstaigų veiklą. Tiesą sakant, bėdų su socialiniais darbuotojais turime. Bet juk net nėra iš ko rinktis. Duokime padorią algą tokiems žmonėms, tada ir rimtų specialistų ateis", – kalbėjo K.Paulikė.

Pati ji tikino, kad valstybine tokių įstaigų pertvarka nepatenkinti net patys šių įstaigų darbuotojai.

"Vienas meras yra pasakęs, kad tokie globos namai yra gėris. O kitoje savivaldybėje išgirdau, jog globos namų pertvarkymas į šeimynas baigsis žmonių atleidimu. Taip, jei etatais viską vertinsi, kam nors tai tikrai labai nepatiks", – stebėjosi K.Paulikė.

Dėl dviejų dienraščio aprašytų našlaičių liudijimų K.Paulikė žadėjo inicijuoti tyrimą.

"Šios paslaugos turi būti teikiamos normaliai, o ne išvežant vaikus į sovietmečio laikų kolonijas. Aš pati likau šokiruota, kai teko lankytis Klaipėdos rajone įsikūrusiuose globos namuose, kur šalia gyvena sunkaus elgesio vaikai. Šitiek metų baisiame bendrabutyje po daugybę kambaryje tie vaikai turėjo augti. Aš nežinau, kas iš tų vaikų išaugs?" – stebėjosi K.Paulikė.