VERSLE – DETEKTYVO ŠEŠĖLIAI

Paviešinus schemą, kaip koncernas "MG Baltic" galėjo daryti poveikį politikams, valdininkams ir institucijoms, įtakingiausių verslo organizacijų atstovai suskubo atsiriboti nuo "MG Baltic" veiksmų. Dokumentines knygas apie kriminalinį pasaulį rašantis žurnalistas Dailius Dargis mano, kad vis dėlto verslas neretai turi galingesnius įrankius savo ne visada teisėtai veiklai nei nusikaltėliai.

Pratęsimas su papildymu

D.Dargis teigė, kad pastarųjų metų įvykiai Lietuvos politinėje ir verslo elito padangėje verčia pamąstyti apie prieš kelerius metus išleistos knygos "Trylika tamsaus lietuviško verslo paslapčių" pakartotiną papildytą tiražą.

Beje, šios knygos leidimą 2015-aisiais siekta sustabdyti.

Viešumo tada nenorėjo viena labai garsi šalies moteris, kuri tapo D.Dargio knygos heroje. Tada autoriui grasinta ieškiniais, bet leidinys išvydo dienos šviesą.

"Labai daug laiko ir kantrybės reikalavo ši knyga. Ją rašydamas aplankiau daug garsių kompanijų, lankiausi dangoraižiuose pas snobiškus ir arogantiškus įmonių vadovus, tuos, kurie neva viską gali. Ir supratau, kad mūsų lietuviškas verslas yra kur kas galingesnis už kriminalinį pasaulį. Verslininkai turi absoliučiai visus įrankius norimiems tikslams pasiekti – milžiniškas pinigų sumas, pažintis įvairiuose visuomenės sluoksniuose: politikoje, teisėsaugoje ir kitur", – dėstė žurnalistas.

D.Dargis buvo užsimojęs prakalbinti visus garsiausius milijonierius, o, kaip žinome, tie žmonės gyvena labai uždarą gyvenimą ir atvirauti nelinkę.

Jį domino, kaip jie uždirba pinigus ir kaip pavyko atsilaikyti to laukinio kapitalizmo epochoje, kaip jie atlaikė reketininkų spaudimą, nes anais laikais kitaip buvo neįmanoma – arba prisigretinti prie nusikalstamo pasaulio ir paklusti, arba kautis, o tai buvo nelabai realu.

"Tiesą sakant, beveik niekas tų šiandienos aukščiausio lygio verslininkų nesutiko apie tai kalbėti. Tada teko kalbinti jų aplinkos žmones, ieškoti kitų informacijos šaltinių. Juos prakalbinti irgi nebuvo lengva, jie ne viską norėjo pasakoti, esą, jei galėtų kalbėti tiesą, "lėktų galvos", valstybėje įsivyrautų chaosas. Ir dabar, ypač pastarųjų įvykių kontekste, labai rimtai svarstau perleisti knygą apie verslą, papildant ją naujausiais įvykiais", – neslėpė D.Dargis.

Bomberius keičia teisininkai?

Neseniai išleidęs jau septintąją savo knygą apie visuomenės užribį – "Kriminalinė agurkinių odisėja", D.Dailius pripažįsta, jog susidomėjimas labai didelis, verslo pasaulyje – taip pat.

"Pamenu, po pirmosios mano knygos apie Henriką Daktarą pasirodymo kilo nemenkas ažiotažas. Žinau, kad ta knyga buvo populiari ir tarp verslininkų. Nežinia kodėl, gal kai kurie jų tiesiogiai susidūrė su mano aprašytais personažais. Nors dabar jau nebe tie laikai, kaip 1990-aisiais, dabar niekas durų koja neatidarinėja, nešaudo ir nesprogdina vidury dienos, bet dabar atsirado kitos viso to formos, viskas vyksta rafinuočiau", – dėstė D.Dargis.

Šiandieniniai nusikaltėliai nebe tokie, kaip prieš 30 metų – treninguoti su odinėmis striukėmis, bet dėvi brangius kostiumus, kai kurie jų turi teisininko išsilavinimą ir reketą pakeitė subtiliu svetimo verslo užgrobimu.

Apie tai atviru tekstu, anot D.Dargio, kalba buvę ir esami teisėsaugos pareigūnai.

"Ar įmanoma pažaboti nusikalstamą pasaulį ir jo kišimąsi į verslą? Manau, ne, agurkiniai, kamuoliniai nuėjo nuo scenos, jų vietą jau užėmė kiti. Kas jie tokie, dar neaišku. Paprastai "į eterį" išlenda žmonės, kurie prieš tai ilgus metus buvo pogrindyje, gal ir buvo kam žinomi, bet gyveno gana uždarą gyvenimą. Dabar nebėra taip, kaip buvo 1993 metais, kai jie šėldavo garsiuose restoranuose, kviesdavosi "Boney’M", gausiai fotografuodavosi ar net patys lįsdavo žurnalistams į akis. Jie jau nebesiskelbia, kad yra superverslininkai, o jų sūnūs kada nors taps prezidentais", – kalbėjo žurnalistas.

Kitoje barikadų pusėje

Kalbėdamas apie naujausios savo knygos personažą Saulių Velečką pravarde Agurkas, kurį žurnalistas ketverius metus atkakliai įkalbinėjo pokalbiui, pripažino, jog šis žmogus galėjo būti vienas turtingiausių ir įtakingiausių šiandienos Lietuvos verslininkų. Bet jis pasuko ne tuo keliu.

"Po šios pažinties susidariau įspūdį, kad jis nuo jaunystės buvo labai imlus verslui, įvairioms spekuliacijoms. Man iš tiesų gaila, kad taip susiklostė jo gyvenimas. Patys teisėsaugininkai tikino: jei jis nebūtų pasirinkęs kriminalinio kelio, šiandien, ko gero, būtų vienas turtingiausių Lietuvos žmonių. Jis buvo labai verslus. Nepriklausomybės pradžioje visi norėjo greitų didelių pinigų ir mažai kas norėjo mokytis", – pasakojo D.Dargis.

Esą S.Velečka tikino, kad pradžioje pats buvo reketuojamas, tačiau atsilaikė. Paskui jo karjeroje prasidėjo automobilių vagystės, kurios persikėlė į Europą, kai atsivėrė valstybių sienos.

"Paskui sekė prabangių parduotuvių apiplėšimai, dar vėliau viskas peraugo į narkotikų kontrabandą. O kuo viskas baigėsi, matome. Kaip knygoje teigė vienas pareigūnų, jie galbūt priklausė karteliui, kuris 2003–2013 metais iš narkotikų gamybos, prekybos, realizavimo ir kontrabandos uždirbo pusantro milijardo JAV dolerių", – kalbėjo D.Dargis.

Gaujos – žvalgybų ginklas?

D.Dargio teigimu, rimčiausias kriminalinis veikėjas (galbūt net prisidengęs legalia veikla) ir pavojingiausias yra tas, apie kurį nežino beveik niekas.

Jų identifikuoti nepavyksta ir žurnalistams, kad ir kaip stengiasi.

Tai yra toks lygis, kai tų nežinomųjų veiklos pasekmės visuomenėje akivaizdžios, o jų autorių, tai yra tų X žmonių, niekur nėra, jie niekur nefigūruoja.

"Ar tų asmenų veikla gali būti susijusi su užsienio žvalgybomis? Neatmesčiau. Bet tokių veikėjų čia buvo daugiau 1990–2000 metais, per pirmąjį nepriklausomybės dešimtmetį, kai šalyje vyravo visiška sumaištis. Tada nusikalstamų grupuočių gausa stebino. Tos gaujos vienijo tūkstančius asmenų. Jų buvo visuose regionuose, didmiesčiuose ir net mažuose miesteliuose, tie veikėjai siautėjo beveik nebaudžiami. Tada piršosi išvada, kad galbūt kažkam ir norėjosi tokiu būdu šalyje destabilizuoti padėtį tokiais būdais", – svarstė D.Dargis.

Herojai patenkinti ne visada

Septynias dokumentines knygas išleidęs žurnalistas džiaugiasi, kad grįžtamasis ryšys su kūrinių herojais egzistuoja.

Tiesa, vieni pyksta ir net bylinėjasi, kiti grasina, treti – tik delikačiai priekaištauja.

"Neseniai skambino (rodo į S.Velečkos nuotrauką naujausios knygos viršelyje – A.D.), sakė kad viskas lyg ir neblogai. Tik teigė, kad nebuvo jie tokie jau baisūs, kad galėjo šokiruoti P.Escobaro sūnų. Po pastarosios knygos jokių priekaištų nesusilaukiau, kaip buvo H.Daktaro atveju, su kuriuo teko bylinėtis septynerius metus, taip pat ir dėl jo atvaizdo panaudojimo. Bet tada teismas konstatavo, kad H.Daktaras jau daugiau nei 20 metų visuomenėje žinomas kaip nusikalstamo pasaulio atstovas ir jokio nusižengimo publikuodami jo nuotrauką mes nepadarėme. Tai man buvo labai svarbu kaip žurnalistui", – šypsojosi D.Dailius.

Juolab iki D.Dargio knygos pasirodymo H.Daktaro atvaizdą tiražavo visi dienraščiai, interneto portalai ir TV. Po to D.Dargiui teko teismuose aiškintis dėl netiksliai pacituoto teismo sprendimo.

"Prasidėjo kabinėjimasis lygioje vietoje. Nepamirškime, kad ta šeimyna labai mėgsta pinigus. Iš manęs jie bandė prisiteisti 150 tūkst. litų, paskui jau – 100 tūkst. eurų. Su H.Daktaru bendravau gyvai 2003 metais, bet tuo metu pradėjau domėtis kai kuriomis neištirtomis bylomis, kuriose figūravo ir jis, ir jo aplinkos žmonės. Jam tas labai nepatiko. Replikavo, ko aš čia kapstausi. Nuo to jis ėmė laikytis atokiau nuo manęs. Paskui policija pradėjo atkasinėti lavonus, ir viskas baigėsi Klaipėdos apygardos teisme", – pasakojo D.Dargis.

Šnipinėjo žurnalistą

Po to įvyko garsusis H.Daktaro pabėgimas į Bulgariją ir dar skambesnis jo parvežimas, po kurio žurnalistas su juo jau susirašinėjo laiškais.

"Nepasakyčiau, kad jis labai raštingas, bet mintis rezga įdomiai. Skaitant susidaro įspūdis, tarsi tai būtų lengvas romaniukas. Iš to matyti, kad žmogus yra ne kartą kalėjęs ir puikiai išlavinęs minčių perteikimą raštu. Paprašiau, kad jis papasakotų apie Bulgarijos epizodą. Jis parašė. Tikrai viename laiškų minėjau jam, kad panaudosiu tai straipsniuose. Ir panaudojau. Paskui jis pareiškė pretenzijas, kad paviešinau privatų mūsų susirašinėjimą", – prisiminė D.Dargis.

Žurnalistas pasakojo, kad teismo posėdžiuose, kuriuose bylinėjosi su H.Daktaru, kažkuriuo metu atsirado daili jauna mergina, prisistačiusi žurnaliste, kuri stengdavosi prisėsti arčiau D.Dargio ir jo advokato.

"Pastebėjome, kad ji klausosi mūsų pokalbių ir kažką užsirašinėja. Tiesą sakant, į žurnalistę ji man nebuvo panaši. Vėliau paaiškėjo, kad tai H.Daktaro aplinkos žmogus. O dar vėliau sužinojau, kad jie turėjo visą informaciją apie mane, kur gyvenu, su kuo bendrauju. Paskui dar išgirdau patvirtinimą, kad H.Daktaras apie mane žinojo viską ir, jei tik būtų norėję, būtų padarę viską. Bet nieko neįvyko. Mane išgelbėjo, kad, kaip jie sakė, buvau jiems neįdomus", – šypsojosi D.Dargis.