VICEMINISTRAS: RUOŠIAMĖS BLOGIAUSIAM SCENARIJUI – TŪKSTANČIŲ MIGRANTŲ BANDYMUI PRASIVERŽTI PER SIENĄ

Lenkijoje migrantų krizė, o Lietuvoje – nepaprastoji padėtis. Info dienoje dar pirmadienį situaciją vertinę ekspertai sutiko, kad vienos išeities išspręsti šį klausimą nėra.

Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius Linas Kojala negalėjo pasakyti, kas gali padėti sustabdyti Aliaksandrą Lukašenką: „Tai yra atsakymas, kuris yra vertas milijono ir kurio mes šiandien neturime. Kol A. Lukašenka kontroliuoja padėtį Baltarusijoje, tol, kaip matome, jis intensyviai ieškos priemonių, kuriomis galėtų pakenkti kaimyninėms valstybėms. Ir tas faktas, kad, lyginant kelių metų perspektyvą, skrydžių skaičius į Baltarusiją per savaitę iš esmės yra padvigubėjęs ir siekia 40–50, geriausias to įrodymas. Ir visos sankcijos, kurios buvo taikytos iki šiol, kol kas jo neatgrasė“.

„Tam tikras progresas yra. Mes matome, kad Irake yra uždarytos Baltarusijos atstovybės, kurios yra tarsi mediatorius suteikiant kelionines vizas tiems piliečiams, kurie atvykę į Baltarusiją vėliau siekia patekti į Europos Sąjungą. Tam tikras progresas yra, bet tų krypčių yra gerokai daugiau – skrydžiai vyksta ir iš Dubajaus, ir iš Stambulo, ir iš kitų miestų. Suvaldyti kiekvieną iš jų yra pakankamai sudėtinga. Todėl turbūt ne veltui yra taikymasis labiau ne į konkrečias valstybes, o į oro linijas, kurios, operuodamos tose valstybėse, tikėtina, turi verslo interesų ir Europos Sąjungoje. Europos Sąjunga, turėdama didelį ekonominį svorį spausti tas avialinijas dalyvauti procese, kuris yra nukreiptas antižmogaus teisių linkme“, – sakė L. Kojala.

Lietuva ruošiasi visiems įmanomiems scenarijams, net ir patiems blogiausiems – kelių šimtų ar tūkstančių žmonių bandymui prasiveržti per Lietuvos sieną.

Vidaus reikalų viceministras Kęstutis Lančinskas tikino, kad atsakingos Lietuvos institucijos ruošiasi visiems scenarijams: „Mes labai įdėmiai analizuojame informaciją iš Lenkijos. Visą informaciją apie tai, kas vyksta Lenkijos pasienyje, gauname tiek iš kolegų Lenkijoje, tiek iš „Frontex“ analitikų. Taip pat analizuojame informaciją, esančią viešojoje erdvėje. Rengiame visus įmanomus planus, mūsų tarnybos ruošiasi visiems įmanomiems scenarijams“.

„Lietuva ruošiasi visiems įmanomiems scenarijams, net ir patiems blogiausiems – kelių šimtų ar tūkstančių žmonių bandymui prasiveržti per Lietuvos sieną. Taip pat įvairiausioms provokacijoms prie Lietuvos Respublikos sienos su Baltarusija. Tam ruošiamės. Kaip žinote, visko numatyti ir sudėlioti neįmanoma, bet visų tarnybų analitikai dirba intensyviai, informacija renkama, dėliojama, pajėgos yra visiškoje parengtyje, visi pareigūnai atšaukti iš laisvų dienų ir atostogų. Mes ruošiamės įvairiems scenarijams“, – sakė K. Lančinskas.

K. Lančinskas aptarė nepaprastosios padėties privalumus: „Pagrindinis privalumas yra tai, kad galima visiškai uždaryti sieną, tiek perėjimo punktus, tiek žalią zoną, imtis tam tikrų priemonių, kurių paprastoje situacijoje negalima daryti“.

RESC analitikas Maksimas Milta tikino, jog visą praėjusį savaitgalį Baltarusijos žiniasklaidoje kalbėta apie tai, kad staiga ištuštėjo Minsko centrinės aikštės ir gatvės, kuriose lankydavosi migrantai: „Jau buvo kalbama apie planus burtis, drauge žengti Lenkijos sienos link. Ir visą savaitgalį buvo galima matyti tuos pranešimus, kad migrantų skaičius pačiame Minske mažėja. Ir būtent tos kolonos, pajudėjusios sienos link, didėja. Galima matyti vaizdus, kaip taksi automobiliai atveža žmones vos ne prie pat pasienio“, – pasakojo M. Milta.

Scanpix nuotr.

L. Kojala teigė, jog nepaprastosios padėties įvedimas – viena iš priemonių suvaldyti dabartinę situaciją: „Akivaizdu, kad reikia kompleksinių priemonių šiuo atveju. Ir dalis jų jau yra įgyvendinta – žinoma apie fizinio barjero statybas, tas pačias sankcijas. Visa tai turi būti bendro paveikslo dalis. Aišku, kad sidabrinės kulkos, vieno sprendimo, kuris staiga viską imtų ir sustabdytų, tikrai nėra. Tik kompleksinės priemonės ir gali suveikti“.

„Europos Sąjunga kaip veiksnys čia yra labai svarbus. Aišku, kad sienų apsauga yra pirmiausia nacionalinių valstybių kompetencija, todėl daugiausia sprendimų gali būti priimami ir yra priimami nacionalinėse valstybėse. Bet kartu tai yra ir Europos Sąjungos siena ir galima sugrįžti prie to svorio, kurį turi Europos Sąjunga ekonominiuose mechanizmuose. Tai gali padėti, pavyzdžiui, derantis su avialinijomis, kurios toliau skraidina piliečius iš įvairių Vidurio Rytų šalių į Minską, kad taip nebevyktų“, – šnekėjo L. Kojala.

Iki šiol A. Lukašenkos režimas nesusidūrė su tokiu spaudimu, kuris jį spaustų bent jau padaryti vieną žingsnį atgal.

L. Kojala aiškino, jog NATO pirminis tikslas yra gynyba nuo konvencinių karinių grėsmių: „Tikėkimės, kad ši situacija tokia nevirs. Tai yra didelė problema, bet tai nėra tiesioginis karinis išpuolis“.

Anot jo, situaciją padėtų išspręsti ES veiksmai: „Jeigu mes ir toliau kalbėsime apie pavienius mechanizmus, apie finansinę paramą, tai matysime šitą situaciją, susijusią su nelegalia migracija, besikartojant kelerių metų perspektyvoje dar ne vieną kartą, ypač jeigu Baltarusijos režimas išliks kontroliuojamas A. Lukašenkos. Sisteminis ir ilgalaikis sprendimas yra turėti bendrą migracijos politiką, aiškius mechanizmus, priemones ir galiausiai planus, kaip reaguoti į šias situacijas“.

VRM viceministras K. Lančinskas manė, kad dabar problemos yra sprendžiamos tik tada, kai jos atsitinka: „Kai problema atsitinka, tada mes bandome ją išspręsti. Tai vyksta ir dabar mūsų situacijoje. Bet Lietuva yra užsiėmusi proaktyvia pozicija šioje srityje. Mes esame pateikę siūlymus, kas turėtų būti padaryta Europos Sąjungos lygiu, kokie teisės aktai turėtų būti pakeisti arba papildyti. Ir mes turime trylika šalių rėmėjų, remiančių šią iniciatyvą. Aš tikiuosi, kad per tam tikrą laiką ta iniciatyva išsirutulios į tam tikrus bendrus sprendimus, dokumentus. Bet, kaip žinote, Europos Sąjungoje sprendimų priėmimas užtrunka pakankamai ilgai, kadangi 27 valstybės turi susitarti. O kol mes susitarsime, mes privalome spręsti problemą čia ir dabar“.

RESC analitikas M. Milta sakė, kad pirmadienio įvykiai prie Lenkijos sienos parodė, kokia pažeidžiama yra Europos Sąjunga: „Nutiko visiems puikiai žinomas Europos Sąjungos pažeidžiamumas. Ypač kalbant apie migracijos politiką. Vien tik tvoros atsiradimas pasienyje neapsaugos, vien didesnis pasienio apsaugos pareigūnų sutelkimas į tam tikrus taškus irgi neišgelbės nuo tokių situacijų ateityje. Iki šiol A. Lukašenkos režimas nesusidūrė su tokiu spaudimu, kuris jį spaustų bent jau padaryti vieną žingsnį atgal“, – teigė M. Milta.