ŽVALGYBA: PERNAI ĮKLIUVO KELI ĮTARIAMI ŠNIPAI, BALTARUSIJOJE BAUGINAMI LIETUVOS DIPLOMATAI

Pernai keliems Lietuvos piliečiams pateikti įtarimai dėl šnipinėjimo Baltarusijai, teigia Lietuvos žvalgybos institucijos.

Ketvirtadienį paviešintoje grėsmių nacionaliniam saugumui 2023 metais vertinimo apžvalgoje taip pat įvardijama, kad Minske dirbantys Lietuvos diplomatai susiduria su šios šalies pareigūnų bauginimu siekiant verbuoti, kaimyninės šalies specialiųjų tarnybų taikiklyje atsidūrusi ir gausi baltarusių Lietuvoje diaspora.

Ataskaitoje teigiama, kad 2023 metų antrojoje pusėje Lietuvoje sulaikyti keli Lietuvos piliečiai, įtariami bendradarbiavę su Baltarusijos žvalgybos institucija, jiems pateikti įtarimai dėl šnipinėjimo.

„Sulaikyti asmenys, labai tikėtina, vykdydami Baltarusijos žvalgybos institucijos užduotis už atlygį rinko ir perdavė užsakovui surinktą informaciją“, – rašoma Valstybės saugumo ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamentų grėsmių vertinime.

Anot jų, nė vienas iš minimų asmenų neturėjo leidimo dirbti su įslaptinta informacija, su tokia informacija nedirbo ir neturėjo galimybės jos rinkti.

„Nors šių asmenų rinkta ir perduota informacija apie šalies ypatingos svarbos infrastruktūrą ir karinius objektus buvo neįslaptinta, šie duomenys padėjo Baltarusijos nedemokratinio režimo atstovams vykdyti veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos valstybę“, – teigia žvalgyba.

„Piliečiai rinko informaciją, perdavė Baltarusijos, tikėtina, žvalgybos tarnyboms, tikėtina buvo užverbuoti Baltarusijoje“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė Antrojo operatyvinių tarnybų departamento direktorius pulkininkas Elegijus Paulavičius.

Jis teigė negalintis atskleisti, kiek asmenų buvo sulaikyta, taip pat jų tautybės.

E. Paulavičius taip pat patvirtino, kad asmenys buvo užverbuoti šiems vykstant į Baltarusiją.

Generalinė prokuratūra ketvirtadienį nurodė, kad 2023 metų antroje pusėje Lietuvoje buvo sulaikyti keli asmenys, kuriems buvo pareikšti įtarimai rinkus ir perdavus neįslaptintą informaciją apie Lietuvos kariuomenę, Krašto apsaugos savanorių pajėgas, karinės technikos judėjimą ir jos dislokacijos vietas, civilinius strateginės reikšmės objektus ir panašiai.

„Ikiteisminiame tyrime turimi duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamieji rinko užsienio valstybės žvalgybą dominančią informaciją, ją perdavė užsakovui ir gavo už tai atlygį vykdydami atitinkamų Baltarusijos struktūrų užduotis“, – nurodė prokuratūra.

Persekioja diplomatus

Ataskaitoje institucijos taip pat pabrėžia, kad pastaruoju metu fiksuojami itin agresyvūs Baltarusijos žvalgybos veiksmai prieš Lietuvos diplomatinės atstovybės Baltarusijoje darbuotojus.

Dokumente nurodoma, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos stebi Lietuvos ambasados Minske darbuotojus, renka duomenis apie jų ryšius, įpročius ar juos kompromituoti galinčią informaciją.

„Darbuotojai susiduria su bauginimu, tam pasitelkiama Baltarusijos žvalgybos surinkta informacija ir administracinės priemonės. Tokių Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiksmų tikslas – verbuoti Lietuvos diplomatinės atstovybės darbuotojus, priversti juos veikti prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus“, – rašoma grėsmių vertinime.

Lietuvos žvalgybos duomenimis, Baltarusijos specialiosios tarnybos veiklai prieš Lietuvą intensyviai naudojasi ir į kaimyninę šalį vykstančių asmenų apklausomis pasienyje. Anot ataskaitos, šios apklausos praėjusiais metais pasiekė didžiausią intensyvumą nuo karo Ukrainoje pradžios.

Per šias apklausas Baltarusijos pareigūnai renka informaciją apie Lietuvą ir bando identifikuoti asmenis, kurie turi galimybių Lietuvoje vykdyti žvalgybos veiklą.

Rusų žvalgybos klaidos

Panašūs dalykai vyksta ir pasienyje su Rusija, tik ten, pasak Lietuvos institucijų, bandymai verbuoti Lietuvos piliečius darosi vis mažiau skrupulingi – pastaruoju metu daugėja atvejų, kai siūlymai bendradarbiauti pateikiami tinkamai neatsirinkus kandidatų arba neįvertinus užsieniečių noro bendradarbiauti.

Labai tikėtina, kad, besitęsiant Rusijos kariniam konfliktui Ukrainoje, Rusijos žvalgybos pareigūnų motyvacija toliau silpnės.

„Be to, identifikuojami bandymai užverbuoti ne tik į Rusiją vykstančius asmenis, bet ir jų artimos aplinkos žmones. Toks verbavimo modelis lemia, kad apie mėginimus verbuoti Lietuvos žvalgybai pranešti yra pasiruošę dar daugiau žmonių“, – teigiama grėsmių vertinimo ataskaitoje.

Joje tvirtinama, kad į Lietuvos institucijas jau kreipėsi asmenys, atsisakę bendradarbiauti su Rusijos žvalgybos tarnybomis, įskaitant ir atvejus, kai siūlyta rinkti neįslaptintą informaciją.

„Labai tikėtina, kad, besitęsiant Rusijos kariniam konfliktui Ukrainoje, Rusijos žvalgybos pareigūnų motyvacija toliau silpnės. (...) Dėl pareigūnų aplaidumo daugės klaidų, kurios palengvins Lietuvos kontržvalgybos institucijų darbą atskleidžiant į nusikalstamą veiklą įtrauktus asmenis ir Rusijos veikimo metodus“, – rašoma ataskaitoje.

Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad praėjusių metų rudenį Baltarusija pradėjo svarstyti teisės aktų pakeitimus, kad jos gyventojai, išnuomoję patalpas užsieniečiams, apie tai privalėtų informuoti Vidaus reikalų ministeriją. Lietuvos žvalgybos tarnybos įspėja, kad tai leistų Baltarusijos tarnyboms surinkti daugiau duomenų apie atvykėlius.

Tuo metu Rusijoje svarstoma įpareigoti visus užsieniečius pasirašyti „lojalumo sutartį“ – specialų dokumentą, kuriuo jie įsipareigotų „nediskredituoti“ Rusijos valstybės politikos, institucijų ar pareigūnų ir netrukdyti jų veiklai.

„Tikėtina, kad tokios sutarties pasirašymas lems, kad užsieniečius bus galima persekioti už Rusijos valdžiai neparankios informacijos skleidimą. Tikėtina, kad prisidengiant tokia sutartimi bus siekiama griežčiau riboti užsienio piliečių teises Rusijoje ir rasti pretekstų jų teisiniam persekiojimui, o kartu – ir galimam verbavimui“, – teigia Lietuvos žvalgyba.

Verbuoja diasporos atstovus

Grėsmių vertinime rašoma, kad Baltarusijos specialiųjų tarnybų akiratyje yra ir į Lietuvą gyventi persikėlę šios valstybės piliečiai.

Lietuvoje baltarusių diasporą sudaro daugiau nei 60 tūkst. žmonių, per metus ji padidėja apie 15,5 tūkst. asmenų.

„Grėsmę Lietuvos nacionalinio saugumo interesams kelia į Lietuvą atvykę Baltarusijos piliečiai, kurių ryšys su Baltarusijos žvalgyba nėra nutrūkęs. Be to, Baltarusijos žvalgybos tarnybos naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose. Galimybių tokiai tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo Baltarusijos valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema“, – rašoma ataskaitoje.

VSD vadovas Darius Jauniškis teigė matantis rimtų kontržvalgybinių grėsmių, susijusių su Lietuvoje esančiais baltarusiais.

„Mes manome, kad tie piliečiai, kurie yra tarnavę Baltarusijos kariuomenėje ar dirbę valstybės institucijose, įmonėse ar strategiškai reikšmingai sektoriuose, jie automatiškai yra keliantys tam tikrą riziką“, – sakė VSD vadas.

„Jiems yra pagrindas neišduoti leidimų gyventi čia ar įvažiuoti į Lietuvą“, – pridūrė D. Jauniškis.

Anot jo, pernai iš patikrintų 122 tūkst. Baltarusijos, Rusijos ir kitų piliečių, 1 415 buvo įvardyti kaip keliantys grėsmę valstybės saugumui.

VSD vadas abejojo, ar nuolat į Baltarusiją keliaujantys, bet į Lietuvą sugrįžtantys piliečiai yra ignoruojami Baltarusijos specialiųjų tarnybų.

„Mūsų įsitikinimu, prie kiekvieno yra prieinama, kiekviena yra bandomas ar verbuoti, ar priverčiamas įvairiais būdais teikti informaciją“, – teigė D. Jauniškis.

„Mes per šitą prizmę matome didelį pavojų, kad, matyt, nuteka nemažai informacijos Baltarusijos specialiosioms tarnyboms, ruošiantis tam tikriems ar darant kažkokius scenarijus, nukreiptus prieš Lietuvą“, – kalbėjo jis.

Anot ataskaitos, pastaruoju metu taip pat fiksuojama tendencija, kai Baltarusijos žvalgybos darbuotojai kontaktus su diasporos atstovais Lietuvoje mezga ir juos verbuoja nuotoliniu būdu.

„Baltarusių diasporos Lietuvoje didėjimas, be kontržvalgybinių grėsmių, kelia ir kitų rizikų. Tarp šios diasporos atstovų yra radikalias politines ideologijas propaguojančių asmenų“, – įspėjama dokumente.

Kaip to pavyzdys nurodytas litvinizmo – radikalios baltarusių šovinizmo atšakos – pasireiškimas. Šie asmenys neigia Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę valdžiusių kunigaikščių baltišką kilmę ir kvestionuoja Vilniaus krašto priklausomybę Lietuvos Respublikai.

„Platesnis šių nuostatų paplitimas baltarusių diasporoje Lietuvoje kenktų jų integracijai į šalies visuomenę, skatintų etninės įtampos augimą. Baltarusijos režimas naudojasi litvinizmu, panaudodamas informacines atakas siekia skatinti priešpriešą tarp į Lietuvą atvykusių baltarusių ir Lietuvos gyventojų“, – teigia Lietuvos žvalgybos institucijos.

Jų teigimu, tarp baltarusių diasporos atstovų yra ir dešiniojo ekstremizmo ideologijų rėmėjų.

2023 metų antrojoje pusėje jie Lietuvoje inicijavo tarptautinio dešiniųjų ekstremistų grupių tinklo „Active Club“ baltarusiško padalinio kūrimą.

„Active Club“ yra JAV dešiniojo ekstremisto Roberto Rundo inspiruotas ekstremistinis judėjimas, kurio sekėjai dešiniojo ekstremizmo ideologijų propagavimą ir propagandos platinimą derina su kovos menais ir kita sporto veikla.

Lietuvos žvalgybos institucijos kasmet skelbia grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą. Naujausiame dokumente vertinamos svarbiausios artimoje perspektyvoje (2024–2025 metais) Lietuvos nacionaliniam saugumui galinčios kilti grėsmės ir rizikos veiksniai.