NUO KITŲ METŲ RINKLIAVA UŽ ATLIEKAS KLAIPĖDOJE GALI MAŽĖTI 15 PROC.

Suskaičiuota, kad nuo 2008-ųjų metų uostamiesčio gyventojai už šiukšlių tvarkymą permokėjo 8,5 mln. litų.

Tačiau miesto valdžia neapsisprendžia, ar nuo kitų metų miestiečiams šią rinkliavą mažinti 15 proc., ar už sukauptas lėšas statyti šiukšlių rūšiavimo liniją ir požeminius konteinerius

„Šiais metais už komunalinių atliekų tvarkymą numatoma surinkti už 16 mln. litų rinkliavos. „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui“ reikės sumokėti 13,5 mln. litų. Formuojasi perteklinės rinkliavos lėšos, todėl siūlomi du variantai – žmonėms jau nuo šių metų spalio kompensuoti 10 proc. rinkliavos arba nuo kitų metų kompensuoti 15 proc. sumos“, – aiškino savivaldybės Miesto ūkio departamento vadovas Liudvikas Dūda.

Tačiau norint jau šį rudenį sumažinti rinkliavą, KRATC vien sąskaitų perskaičiavimui ir pranešimų gyventojams išnešiojimui turėtų išleisti apie 80 tūkst. litų.

Savivaldybės tarybos kolegija pritarė sprendimui 15 proc. mažinti rinkliavą už komunalines atliekas nuo 2013 sausio 1-osios dienos, nes per šiuos jau būtų sukaupti dar 2,5 mln. litų perteklinių lėšų.

„Ši tvarka galiotų kol nebūtų patvirtintos naujos metinės atliekų susikaupimo normos“, – aiškino L.Dūda.

KRATC vadovas Šarūnas Reikalas aiškino, kad tik uostamiestyje atliekos yra sveriamos ir šiais metais paaiškės, kiek realiai gyventojai sukaupia šiukšlių.

„Kiek kiekvienas žmogus permokėjo už rinkliavą būtų sudėtinga suskaičiuoti, siūloma 15 proc. rinkliavos dydį mažinti visiems vienodai. Tačiau kitų metų vasarį mes žinosime, kiek kiekvienai mokesčių mokėtojų grupei susidaro atliekų ir bus galima rinkliavą nustatyti pagal atliekų susidarymo normą“, – sakė Š.Reikalas.

Savivaldybė nusprendė iš susidariusių permokos lėšų apmokėti atliekų sutvarkymą Lėbartų kapinėse.

„Mūsų skaičiavimais, kiekvienais metais šiose kapinėse susidaro 1,6 tūkst. tonų komunalinių atliekų. Užpernai jų sutvarkymas kainavo 94 tūkst., pernai – 76 tūkst. litų. O kadangi šiose kapinėse laidojami Klaipėdos gyventojai, o kapus prižiūri klaipėdiečiai, vadinasi, atliekas čia kaupia mūsų miesto žmonės“, – aiškino L.Dūda.

Tačiau ar dėl permokos susidariusias lėšas galima būtų panaudoti požeminių konteinerių įrengimui bei iš dalies finansuoti rūšiavimo įrangos įsigijimą, turės apsispręsti miesto taryba.