KĄ DARYSIME SU GRIŪVANČIAIS DAUGIABUČIAIS KAUNE?

Pirmieji blokiniai gyvenamieji namai masiškai buvo pradėti statyti praeito šimtmečio septintajame dešimtmetyje.

Tada statybos specialistai skaičiavo, kad jų eksploatacijos laikas bus apie 50 metų. Baigiantis šiam laikotarpiui, jau mūsų laisvos ir nepriklausomos Lietuvos statybos ekspertai po daugybės bandymų, tyrimų ir skaičiavimų nustatė, kad tie namai dar gali būti eksploatuojami bent 25 metus.

Dabar jau eina į pabaigą ir statybos specialistų pratęstas daugiabučių eksploatacijos laikas.

Kas bus po to?

Vėl bus pratęstas eksploatacijos laikas, kol daugiabučiai pradės masiškai griūti?

Šiuose pastatuose labai prastos vėdinimo sąlygos, neefektyvus šilumos ūkis, realiai gyventojai už savo pinigus šildo orą. Tačiau tuo problemos nesibaigia, stambiaplokščių pastatų betoninės sienos turi ne tik mažą šiluminę varžą, bet ir irsta veikiamos išorinių veiksnių. Pro plyšius patenka vanduo, drėksta sienos, greičiau rūdija metalinės detalės, o tai jau ne tik mažina sienų šiluminę varžą, bet ir kelia tiesioginę grėsmę tokių namų gyventojų saugumui.

Ateis laikas, kai seniausių stambiaplokščių namų bus neįmanoma net renovuoti. Jų pagrindinės konstrukcijos paprasčiausiai gali būti nebetinkamos ir renovacijos atlikti bus neįmanoma.

Ateis laikas, kai seniausių stambiaplokščių namų bus neįmanoma net renovuoti.

Ir didžiausia problema ta, kad šie daugiabučiai buvo statomi panašiu laiku, taigi tikėtina, kad, neatlaikę gadinančių konstrukcijas išorės veiksnių, vienu metu ir pradės griūti. Susidursime su didelio masto problema, kur gyventi iškeltiems iš jų žmonėms. Manau toli gražu ne kiekvienas gyvenantysis sename daugiabutyje bus pajėgus nusipirkti ar išsinuomoti tinkamą savo gyvenimui būstą.

Žmonėms nebus galima leisti pasilikti gyventi nesaugiame, pavojų gyvybei keliančiame būste, o iš kitos pusės taip pat negalima žmogaus išmesti į gatvę, nors ir rūpinantis jo paties saugumu.

Aišku, negalima sakyti, kad nieko nedaroma šiuo klausimu. Vyksta švietėjiška veikla, skatinanti senų daugiabučių gyventojus vykdyti renovaciją, Kauno miesto savivaldybė skatina renovacijos procesą nemokamai sutvarkydama aplinką, jei vienoje vietoje renovuojami penki ir daugiau daugiabučių namų.

Tačiau to nepakanka. Renovacija vyksta, tačiau jos tempai per lėti ir mastas ne toks, kad problema būtų išspręstų laiku.

Šiandien būtina galvoti apie spartesnius renovacijos tempus tų daugiabučių, kuriuos galima ir tikslinga renovuoti, o kitus – griauti (ypač pastatytus patraukliose verslui vystyti vietose) ir vietoje jų statyti šiuolaikinius daugiaaukščius pastatus, galbūt netgi dangoraižius, suteikiant būstą buvusiems daugiabučių gyventojams, o likusią dalį skiriant verslui. Arba tiesiog iš gyventojų supirkti senus butus, o vietoje jų statyti šiuolaikinius komercinius, generuojančius pelną objektus.

Manau, kad vystant šią veiklą būtų tikslinga konsoliduoti verslo ir municipalines lėšas pagal PPP (Public Private Partnership) principą.