Iki šiol buvo žinoma, kad Lietuvos globėjas – šv.Kazimieras. Na, dar žinojome, kad mūsų žaliasis kraštas, Nemuno išvagotas, yra Marijos žemė. Tačiau naujaisiais laikais atsiranda vis naujų globėjų. Prezidentė globoja Dainų šventę, Seimo pirmininkas, premjeras – smulkesnius renginius, ministras – žirgų lenktynes.

Kaip globėjai ir globotiniai, pasiekėme aukščiausią pasaulyje globos išsivystymo lygį. Net provincijos miestai ir miesteliai jau turi globėjus merus, savivaldybės administracijos direktorius ar iš Vilniaus savaitgaliui gimtinėn parskubančius Seimo narius.

Jei ne globėjai, matyt, neįvyktų nei miestų šventės, nei dvipūdės kilnojimo varžytuvės prie buvusio kolūkio kontoros. Gal rūpestingi valdžios atstovai iš savo plačių kišenių už tuos renginius sumoka, kad, tarkim kokia Mia atvyktų miestelėnų padžiuginti? Ogi ir ne. Šventėms pinigai skiriami iš valstybės, savivaldybių biudžetų, savo šalį, miestą mylinčių verslininkų.

Dar negirdėtas globos būdas, kai globotiniai už globojimą susimoka. Žemės ūkio rūmai drauge su Lietuvos savivaldybių asociacija ką tik baigė projektą "Auginu Lietuvai!", skirtą valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti. Sumanyta padovanoti 100 šiltnamių miestų ir rajonų ikimokyklinio ugdymo įstaigoms ar globos namams. Gražu: darželio auklėtoja siunčia daržą kapstančių vaikučių nuotrauką, skelbiamas balsavimas, kas daugiausia surenka balsų (na, tėveliai visada aktyvūs per tokius rinkimus) – tas skelbiamas laimėtoju. Tačiau tai dar ne viskas. Paaiškėja, kad prizas, kaip šokoladinis kiaušinis, dar slepia siurprizą – prašymą, vadinkime jį paraginimu, savivaldybei sumokėti už 3x2 m šiltnamio pastatymą 380 eurų. Ūkinių prekių prekybos centruose už tiek tris nupirktum, tačiau kuriam merui apsiverstų liežuvis pasakyti, kad konkursą laimėję mažyliai prizo negaus. Dūdas paleistų ne tik vaikai, bet ir tėvai.

Kodėl per įvairias šventes ir projektus neišsimaudžius svetimos šlovės spinduliuose? Ir nesuprasi, ar tai pamažu virsta politine reklama, ar rinkėjų neapykanta per kitus rinkimus.