APIE PABĖGĖLIUS IŠ AFRIKOS

Šįkart – dar ne apie gamtos nelaimę Jungtinėse Amerikos Valstijose, uragano siaubiamą Teksasą, o apie migrantų antplūdį į Pietų Europą. Tai tema, kuri paskutinėmis dienomis audrina besibaigiančios vasaros spaudą Europoje.

Pirmadienį kai kurių Europos ir Afrikos valstybių ir vyriausybių vadovai Paryžiuje, Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono sukviesti, aptarė, ką daryti su bandančiais bėgti ar jau bėgančiais ir pabėgusiais į Europą afrikiečiais.

Dar šiai konferencijai nė neprasidėjus vyravo skeptiški balsai dėl jos sėkmės. Štai Štutgarto dienraštis „Stuttgarter Nachrichten“ rašė, jog „migrantų politikos klausimu vietos gyventojų lūkesčiai itin dideli, o, pvz., Vokietijos vyriausybės sprendimų erdvė ypač siaura“.

„Todėl nusivils tie, kurie iš šio pasitarimo tikisi kokių nors didelių konkrečių žingsnių į priekį. Problema per daug jau sudėtinga“, – teigė švabų žemės sostinės laikraštis.

Pasak Magdeburgo dienraščio „Volksstimme“, „faktas dabar tas, kad šiuo metu Italija ir Libija atlieka Europai priklausantį nešvarų darbą. Tačiau to neužtenka, kad Vakarai tik atlaisvintų pinigus ir personalą tam, jog išmokytų Libijos pakrančių sargybą užkirsti kelią dar vienos pabėgėlių krizės atsiradimui“.

„Europa negali atsakomybės nustumti į Afriką, tačiau privalo rūpintis, jog pabėgėlių sulaikymo stovyklose būtų žmonių orumo nepažeidžiančios gyvenimo sąlygos“, – rašė rytų Vokietijos regioninis laikraštis.

Tai balsai iš pirmadienio ryto, o antradienį jau buvo atsiliepimų apie tai, kokių rezultatų davė ši viršūnių konferencija, kurioje dalyvavo Prancūzijos prezidentas E. Macronas, Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Ispanijos ministras pirmininkas Mariano Rajoy, Europos Sąjungos užsienio politikos įgaliotinė Federica Mogherini ir Nigerio bei Čado prezidentai.

Susitikimo rezultatus ypač sukritikavo  žmogaus teises ginanti, Frankfurte įsisteigusi organizacija „Pro Asyl“. Jos reikalų vedėjas Giunteris Burkhardtas Bavarijos radijui „Bayerischer Rundfunk“ kalbėdamas prikišo Europos Sąjungos valstybėms bendradarbiavimą su nusikaltėliais ir teigė, kad pabėgėlių stovyklose Libijoje klesti nežmoniškos sąlygos.

„Sunku suvokti, kaip kanclerė A. Merkel šitaip išduoda europietiškąsias vertybes“, – sakė G. Burkhardtas.

Žaliųjų politikė Claudia Roth teigė, jog „negalima Libijos pernakt paversti tokia vieta, kurioje pabėgėliai rastų pagalbos ir prieglobsčio“. Vokietijos radijui „Deutschlandfunk“ ji toliau aiškino, jog susitikimas Paryžiuje teturėjo vieną tikslą – būtent, užkirsti kelią tam, kad pabėgėliai išvis pasiektų Europą.

O kraštutinių kairiųjų partijos „Linkspartei“ viena iš vadovių Katja Kipping teigė, jog „būtina kovoti ir su bėgimo iš savo tėvynės pamatinėmis priežastimis, ir čia konferencija Paryžiuje nedavė jokio indėlio“, – skundėsi ji Vokietijos naujienų agentūrai „dpa“.

„Vis dėlto Paryžiuje susirinkę Europos ir Afrikos valstybių vadovai pirmadienio vakare sutarė, jog pagalbos reikalingi žmonės su gera perspektyva sulaukti politinio prieglobsčio būtų identifikuojami jau Afrikoje“, – antradienį pranešė Vokietijos radijas „Deutschlandfunk“.

„Jie ir vėl kalbėjosi, šįkart Paryžiuje, – liūdnai rašė Bremeno dienraštis „Weser-Kurier, – o tokių susitikimų jau buvo praeity, begalės tokių bus dar ir ateity. Tačiau desperatiškų žmonių egzodas tęsiasi toliau, jie bėga nuo karo, bado, prievartos, skurdo, bedarbystės.“

„Milijonai žmonių Afrikos žemyne ieško bent spindulėlio vilties, kokios nors perspektyvos, o Europa, tai dabar aišku, negali ir net nenori visų jų priimti. Tą seniai ir drastišku būdu parodė ginčai dėl kiekvienai Europos šaliai siūlomų priimti migrantų skaičiaus.

Milijonai žmonių Afrikos žemyne ieško bent spindulėlio vilties, kokios nors perspektyvos, o Europa, tai dabar aišku, negali ir net nenori visų jų priimti.

Ir net jeigu Europa šiuo klausimu būtų vieninga, veiksmingiausias sprendimas buvo ir liks štai koks – pagaliau sustiprinti tas šalis, iš kurių ar per kurias bėgama Europos link“, – teigė Bremeno laikraštis.

Pasak Miunchene leidžiamo nacionalinio dienraščio „Süddeutsche“, „migracija tokia pat sena kaip ir žmonija. Kraustymasis visada randa kelius, ką šiandien rodo kasdienė praktika aplink visą Viduržemio jūrą“.

„Tačiau, išskyrus kiekvienos valstybės „kiškiakopūsteliavimo“ savo pačios regione pavertimą bendra migrantų nustūmimo ir išstūmimo politika, ši konferencija nieko naujo ir doro nepasiekė“, – darė išvadą Pietų Vokietijos laikraštis.

Vysbadeno dienraštis „Kurier“ taip pat reiškė nuomonę, jog „kol mes europiečiai mąstysime tik apie tai, kaip sustabdyti mus pasiekiančius pabėgėlių srautus, tol Viduržemio jūroje ir kelyje per Balkanus vis pasitaikys žūčių. Net ir stovyklos šiaurinės Afrikos pakrantėje geriausiu atveju padeda tik laikinai.

„Kiekviena veiksminga iniciatyva, kuri efektyviai prisidės prie to, kad žmonės vargo spaudžiami ar gyvybę gelbėdami nebeturės sprukti iš savo tėvynės, privalo prasidėti nuo paties jų bėdų šaltinio“, – rašė Vysbadeno laikraštis.

Anot Hanoverio dienraščio „Allgemeine“, „daug ką pasako tai, jog Paryžiaus viršūnių susitikime kaip tik trūko atstovų iš Senegalo, Nigerijos, Dramblio Kaulo Kranto – šalių, kurios visiškai nesuinteresuotos, kad jų jauni žmonės visi liktų tėvynėje“.

„Juk kaip vilioja perlaidų doleriais ir eurais perspektyva! Tad migracijos krizė yra globaliosios socialinės nelygybės išraiška“, – teigė Hanoverio laikraštis.

Pasak Osnabriuko dienraščio „Neue Osnabrücker“, „kaip tarsi Europos Sąjungos užsienio postai, tokios šalys kaip Čadas, Nigeris, Malis, Libija, Egiptas turės prisidėti prie to, kad migracija būtų nukreipiama ir mažinama“.

„Tačiau europiečiai dėl to neatleidžiami nuo pareigos žiūrėti, kad tose valstybėse su migrantais būtų elgiamasi padoriai, žmoniškai“, – reikalavo Osnabriuko laikraštis.

Šveicarijos dienraščio „Neue Zürcher“ požiūriu, „geras pavyzdys čia yra 2016 m. kovo susitarimas su Turkija dėl pabėgėlių – jis gerai žinomas ir sėkmingai veikia. Dabar Paryžiuje patvirtintas Italijos inicijuotas susitarimas su Libija, kad ši, gavusi Europos Sąjungos pinigų ir kitokios paramos, migrantus dar prieš jų lipimą į laivus sustabdytų ir padoriai apgyvendintų stovyklose“.

„Tačiau Libijoje visa tai gerokai komplikuočiau – tai sunku, sudėtinga, bet nėra neįmanoma“, – teigė Ciuricho laikraštis.

Serbijos sostinės Belgrado dienraštis „Politika“ pasipiktino, kad „Prancūzijos prezidentas E. Macronas nori migrantus iš Afrikos padalyti į „gerus“ ir „blogus“.

Pasak Prahoje leidžiamo verslo dienraščio „Hospodarske Noviny“, galima pasidžiaugti, kad „E. Macronas bent neviešai prabilo apie siaubą keliančias sąlygas Libijos stovyklose, kur žmonės mušami, išprievartaujami, apiplėšiami.

„Tačiau tie, kaip Prancūzijos prezidentas, kurie siūlo šioje šalyje įrengti vadinamuosius „karštus taškus“ pabėgėliams registruoti ir priimti, turėtų pirma patys apžiūrėti, kokia chaotiška toje šalyje yra situacija“, – įspėjo Čekijos sostinės laikraštis.

„Idėjos, kad tokiose gyvybei didžiai pavojingose šalyse, kaip Libija, būtų steigiami E. Macrono siūlomi registracijos ir priėmimo „karštieji taškai“, reikėtų atsisakyti“, – teigė ir Londono kairiųjų dienraštis „Guardian“.

Gal tik Saragosos šiaurės rytų Ispanijoje laikraštis „Periodico de Aragon“ pasidžiaugė, kad bent keturių Europos ir trijų Afrikos valstybių vadovaujantys atstovai susitiko Paryžiuje ir dar susitarė dėl kito tokio susitikimo spalį Madride pasitarti dėl kovos su žmonių nelegaliu gabenimu ir dėl finansų pagalbos Afrikos ūkio plėtrai“.