APIE RINKIMUS

Aukščiausioji Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdymo institucija – LRT taryba – sudaroma šešeriems metams iš dvylikos žmonių.

Keturis tarybos narius (šešerių metų kadencijai) skiria prezidentas, keturis narius (ketveriems metams) skiria Seimas. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad du tarybos nariai skiriami iš opozicinių frakcijų pasiūlytų kandidatų. Dar keturis tarybos narius, kaip savo atstovus (po vieną), dvejiems metams deleguoja Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos vyskupų konferencija. Kaip matyti, labai svarų žodį dėl LRT tarybos (sudėties) Lietuvoje turi būtent Respublikos prezidentas.

Sutapimas ar ne, bet Gitanas Nausėda, viešojoje erdvėje dažnai minimas kaip vienas galimų kandidatų pakeisti Dalią Grybauskaitę S.Daukanto rūmuose, pastaruoju metu itin dažnai svečiuojasi LRT. Kviesti ekspertus savaime nėra blogai, vis dėlto nesinorėtų, kad visuomeninis transliuotojas būtų išnaudojamas vieno iš (galimų) kandidatų rinkimų kampanijoje. LRT privalo laikytis nešališkumo ir objektyvumo principų! Per artėjančius prezidento rinkimus žmonės privalo pasirinkti tinkamai. Naujasis šalies lyderis ne tik turi būti veiklus, sąžiningas ar tvirtas priimdamas sprendimus, bet ir turėti aiškią Lietuvos viziją: kas ir kokia yra mūsų šalis, koks pasaulis ją supa, ko ji tame pasaulyje siekia ar sieks. Šiandienos ekonominė ir socialinė padėtis Lietuvoje reikalauja atsakingo požiūrio į valstybę, jos ateitį, taigi ir į tai, kas vadovaus šaliai kitus keletą metų. Jeigu pasirinksime neatsakingai, pasiduosime reklamos įtakai, tik bejėgiškai stebėsime, kaip tauta išsivaikšto.

Visuomeninio transliuotojo vaidmuo, rinkėjams renkantis prezidentą, yra itin svarbus. Principinga ir objektyvi LRT pozicija būtina. Negalima vadovautis tik siaurais asmeniniais interesais. Reikia atsižvelgti į valstybės interesus, jos ateitį.