Arabiški tramdomieji | Diena.lt

ARABIŠKI TRAMDOMIEJI

Arabijos pusiasalyje, kuris šiandien yra pagrindinis naftos ir gamtinių dujų aruodas Žemėje, birželio mėnesį pratrūko ilgai besikaupusi krizė. Kelios šalys staiga paskelbė izoliuojančios vieną kaimynę. Tą šalį mes dėl nežinomų priežasčių vadiname KatAru, nors arabai kirčiuoja QAtar, todėl ir mums derėtų rodyti didesnį geografinį raštingumą ir tarti taip, kaip šalis vadinasi.

Iškraipyti kirčiavimai primena laikus, kai suvažiavusi į Lietuvą broliškų respublikų šeima garsiai aikčiodavo: „Da, DruskininkAi; o, PalAnga; KAunas – niet.“ Taigi, iš pagarbos siūlau pratintis kirčiuoti KAtaras, kaip tai daro anglakalbė žiniasklaida.

Juolab, kad toje šalyje 2012 m. su vizitu lankėsi mūsų prezidentė Dalia Grybauskaitė, ieškodama tiekėjų Klaipėdos SGD (suskystintų gamtinių dujų) terminalui.

Gamtinės dujos ir futbolo Pasaulio taurė

Kataras yra trečia pasaulyje šalis gamtinių dujų gavyboje po Rusijos ir Irano, o jos valstybinė įmonė „Qatargas“ yra pati didžiausia SGD gamintoja pasaulyje. Lietuva tada pasirinko tiekėją iš Norvegijos „Statoilą“, o Lenkija suderėjo su Kataru 20 metų ilgalaikę sutartį dėl SGD tiekimo į Svinouščės SGD terminalą, kuris vėluodamas pradėjo veikti 2015 pabaigoje. Šiemet lenkai sulygo padvigubinti tiekimą iki 3 mlrd. kubinių metrų per metus. Donaldas Trumpas neseniai per vizitą Varšuvoje paklibino šią rinką, siūlydamas JAV kaip galimą SGD tiekėją.

Nors Egiptas yra tarp izoliaciją paskelbusių šalių, uždaryti Sueco kanalo Kataro SGD tanklaiviams nedrįsta. Per daug svarbus tiekėjas, kuris, pavyzdžiui, užtikrina trečdalį Jungtinės Karalystės SGD importo. Tokio srauto nutraukimas turėtų labai toli siekiančių padarinių.

D. Grybauskaitė lankėsi ir Lenkija sudarinėjo sutartį prie dabartinio emyro tėvo, kuris 2013 atsistatydino ir užleido sostą sūnui. 1980 gimęs Tamimas tapo jauniausiu monarchu. Baigęs mokslus Didžiojoje Britanijoje, jis žinomas kaip aktyvus sportininkas ir sporto rėmėjas. Jam buvo patikėta vesti derybas su FIFA dėl Pasaulio futbolo taurės surengimo Katare.

Sumanymas dalyvauti konkurse labai aiškiai parodo, kokių didelių ambicijų turi ši nedidelė valstybė, kuri pagal BVP vienam gyventojui užima pirmą vietą pasaulyje. Kaip žinia, FIFA 2022 Pasaulio taurei pasirinko Katarą.

Kadangi vasarą ten virš +40 laipsnių, renginys nukeltas į lapkritį–gruodį, nekreipiant dėmesio į futbolininkų sezoną. Kadangi ir žiemą būna virš +30, stadionai statomi su oro kondicionieriais. Šią gegužę emyras atidarė pirmąjį iš jų, nors iki čempionato likę dar penkeri metai ir aplink Kataro ryšius su FIFA telkiasi grėsmingi debesys. Atliekamas tarptautinis tyrimas dėl įtarimų, kad palankus balsavimas buvo nupirktas, parodymus jau duoda kyšio ėmėjai iš FIFA.

D. Trumpo vizitas kaip kibirkštis

Arabijos pusiasalyje esančio Kataro teritorija yra nedidelis pusiasalis, kuris sausumos siena ribojasi su vienintele šalimi Saudo Arabija, o priešais per jūrą yra didysis saudų ir D. Trumpo baubas – šiitinis Iranas. Pagrindiniu Kataro izoliavimo organizatoriumi laikoma Saudo Arabija, prie kurios prisijungė savų interesų turinčios kitos sunitų šalys Jungtiniai Arabų Emyratai, Egiptas ir Bahreinas.

Pastaruoju metu Saudo Arabija dalyvauja dviejuose brangiai kainuojančiuose karuose Sirijoje ir Jemene. Naftos kainoms kritus, biudžetas nebesipildo taip gerai, kaip riebiaisiais metais. Gegužės 20 šalį su pirmuoju savo vizitu į užsienį šalį aplankė D. Trumpas ir paskelbta, jog JAV parduos saudams modernios ginkluotės už 110 mlrd. JAV dolerių. Saudo Arabija yra strateginis JAV partneris Vidurio Rytuose, ten JAV turi karinę bazę.

Apžvalgininkai atkreipė dėmesį, kad toks pirmo vizito maršrutas yra labai netradicinis ir kad Rijadas nėra tinkamiausia vieta kritikuoti Iraną už ekstremizmo rėmimą, nes patys saudai pasirinktinai remia ne vieną ekstremistinį judėjimą. Amerikiečiai dar nepamiršo, jog Osama bin Ladenas ir 15 iš 19 tiesioginių rugsėjo 11 išpuolio dalyvių turėjo Saudo Arabijos pilietybę.

D. Trumpas Rijade bandė kurti vieningą poziciją prieš Iraną, tačiau vieninga pozicija po kelių savaičių pasireiškė su arabiška paklaida – prieš nedidelę ir labai turtingą valstybę.

Reakcija į ultimatumą

Birželio 5 d. grupė sunitinių šalių apkaltino irgi sunitinį Katarą terorizmo rėmimu, uždarė savo oro erdves garsiosioms „Qatar Airways“, užrakino sausumos sieną, išprašė diplomatus ir liepė per dvi savaites išsikraustyti visiems katariečiams.

Birželio 22 d. jos pateikė ultimatumą Katarui ir davė dešimt dienų atsakymui. Tarp 13 punktų reikalaujama nutraukti ryšius su Iranu, uždaryti TV kanalą „Al-Jazeera“, kuris yra per daug laisvamaniškas griežtesnių sunitų akimis, nustoti remti ekstremistines grupuotes, uždaryti Turkijos karinę bazę.

Liepos pradžioje Kataras atsisakė reaguoti į reikalavimus. Turkija atsiuntė kelis savo dalinius bendroms pratyboms, o  prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas priminė, jog Kataro emyras buvo pirmasis, paskambinęs jam palaikyti per pučą.

Tačiau didžiausias saugumo garantas Katarui yra jame esanti JAV karinė bazė su 11 tūkst. karių, iš kurios dabar vykdomi aviacijos antskrydžiai prieš „Islamo valstybę“. Izoliacijos proga JAV surengė trijų dienų karinius manevrus su Kataro kariniu laivynu. Siekdami pusiausvyros, amerikiečiai birželio mėnesį davė leidimą parduoti Katarui naikintuvų F-15 už 12 mlrd. JAV dolerių. Tai yra dalis Baracko Obamos sutarties su Kataru patiekti ginkluotės už 21 mlrd. JAV dolerių.

Dujos, nafta ir galios svertai

Sunitinis Kataras drauge su šiitiniu Iranu dalinasi didžiausią pasaulyje gamtinių dujų telkinį, todėl dažnai laužo vieningą arabų sunitų poziciją persų atžvilgiu. Pavyzdžiui, JT Saugumo Taryba 2006 m. priėmė rezoliuciją dėl Irano branduolinės programos 14 balsų prieš vieną, ir vienintelis „prieš“ buvo Kataro balsas.

Prasidėjus blokadai, Iranas ėmė siųsti laivus su maistu katariečiams, nes šie dykumoje ne kažin ką užsiaugina. Kyla pavojus, kad tramdomuosius marškinius sumanę arabų valstybės pačios stumia nepaklusniąją kaimynę į religinio priešo glėbį.

Beje, Jungtiniai Arabų Emyratai ne ką menkiau bendradarbiauja su Iranu: Emyratuose triūsia daugiau darbininkų iš Irano, negu yra vietos gyventojų. Tačiau, skirtingai nuo Kataro, Emyratai nesikėsina į Saudo Arabijos kaip sunitų vedlės vaidmenį. Dabar jie užuolankomis pasisako, jog „nedera laikyti visus kiaušinius viename krepšyje“, turėdami omenyje JAV karinę bazę Katare.

Nors Kataras labai turtingas, vis dėlto Saudo Arabija dar turtingesnė: pagal Pasaulio banko 2016 m. duomenis, 2,5 mln. gyventojų turinčio Kataro BVP buvo 152 mlrd. JAV dolerių, o 32,2 mln. gyventojų turinčios Saudo Arabijos BVP – 646 mlrd. JAV dolerių.

Kataras yra pagrindinis Gazą valdančios teroristinės grupuotės „Hamas“ finansinis rėmėjas, taip būdamas tikra rakštimi Izraeliui. Kita nuo seno gausiai Kataro remiama organizacija yra Musulmonų brolija, kurią ultimatumą paskelbusios šalys įvardina kaip teroristinę organizaciją ir kurios valdymą Egipte perversmu nutraukė dabartinė Kairo valdžia. Jeigu Jungtinės Valstijos su saudų pagalba prikirps šaltinius šioms organizacijoms, jos sulauks didelio palankumo ir iš Egipto, ir iš Izraelio.

Nuo 2013 m. Talibanas turi vieną atstovybę užsienyje, ir ji yra Kataro sostinėje Dohoje. Tai uždaroma, tai atidaroma, jis tebelieka vieta, kur vyksta slapti ir neslapti susitikimai su Talibano atstovais. Vieni Kataro leidimą jiems atvirai veikti vadina teroristų palaikymu, kiti mato galimybę deryboms.

Kataro finansinės injekcijos atskiroms Sirijos sukilėlių grupėms daro šalį svarbia žaidėja dėl Sirijos karo baigties. Tiek katariečiai, tiek saudai turi strateginį sumanymą savo žaliavas eksportuoti į Europą dujotiekiu bei naftotiekiu, kuris būtų tiesiamas į šiaurę per vakarų Siriją, todėl abi šios šalys ekonomiškai suinteresuotos joms palankiu režimu po karo.

Šitoje Arabijos pusiasalio krizėje persipina daugelio šalių interesai ir egzistuoja daug gynybinių svertų iš abiejų konflikto pusių, todėl dabartinė įšaldyta padėtis turėtų išsispręsti kokiais nors parodomaisiais žingsniais, kurie leis visiems žaidėjams išsaugoti veidą ir kiek apmalšins dujų doleriais paremtas Kataro ambicijas.

Neseniai vieną variantą užbaigti konfrontaciją pasiūlė Vokietijos užsienio reikalų ministras Sigmaras Gabrielis: „Visi žinome, kad paramą ekstremistams teikia ne valstybė, o privatūs asmenys.“ Žinant griežtą tvarką monarchijoje, tai kelia šypseną. Išsiperkantys kaltę „privatininkai“ taptų žaibolaidžiais, kurie nenukenčia, jei gerai įžeminti, – juk dujos tebelieka paklausi prekė.

Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS