ATSAKAS BUKAPROČIAMS

Dvidešimt du vyrai rūškanais veidais išsirikiavo vienas prieš kitą, tarsi tuoj tuoj rengtųsi kibti vienas kitam į atlapus. Jų mūšiui vadovausiantis teisėjas sušvilpė, duodamas ženklą kautynių pradžiai. Tačiau staiga priklaupė ant žaliosios vejos. Čia pat jo pavyzdžiu pasekė ir atletai. Abi komandos akimirką sustingo tyloje.

Taip jautriai šią savaitę sugrįžo galingiausia pasaulio futbolo lyga – Anglijos čempionatas. Pagarbos ceremonija, skirta "Black Lives Matter" judėjimui, tapo gražia sportinių aistrų preliudija. Vieniems jos dalyviams tai tebuvo formalus palaikymo gestas. Tačiau kai matai ašaras tramdančias priklaupusias sporto superžvaigždes Pierre-Emericką Aubameyangą ar Raheemą Sterlingą, negali nė akimirkos suabejoti – jiems tai kur kas daugiau nei parodomasis gestas. Didysis sportas jau senokai tapo įtakinga scena ne tik sporto, bet ir verslo projektams. Ne veltui vien "Premier" lyga sugeneruoja milijardus eurų reklaminių pajamų. Su politika ir pilietinėmis akcijomis sportas flirtuoja taip pat ne pirmą dešimtmetį. Užtenka prisiminti prieš keletą metų "Barcelona" klubo gynėjo Dani Alveso inspiruotą visuotinį atsaką "Mes visi beždžionės". Tamsiaodis brazilas tiesiog suvalgė į jį rungtynių metu mestą bananą ir sulaukė milžiniško palaikymo iš pasaulinių sporto, pramogų verslo, politikos garsenybių. Būtent tokios spontaniškos akcijos geriau nei nuobodūs pamokslavimai ar milžiniškos baudos įrodo visuomenei, kad rasizmas – visiškos asmenybės nebrandos, bukumo požymis.

Būtent tokios spontaniškos akcijos, geriau nei nuobodūs pamokslavimai ar milžiniškos baudos, įrodo visuomenei, kad rasizmas – visiškos asmenybės nebrandos, bukumo požymis.

Ne vienus metus varstydamas Lietuvos stadionų ir arenų duris akivaizdžiai įsitikinau, koks primityvus rasizmo suvokimas mūsų visuomenėje buvo prieš dešimtmetį ar du. Užtenka prisiminti legendinį kauniečių plakatą Prancūzijos futbolo rinktinei: "Sveiki atvykę į Europą!" O apie seksizmą, lietuviškus įžeidimus futbolo ar krepšinio teisėjoms moterims būtų galima išleisti atskirą almanachą. Džiugina tik tai, kad  pastaraisiais metais tokių svetimos gėdos pavyzdžių sumažėjo drastiškai.