Baudžiavos palikimas | Diena.lt

BAUDŽIAVOS PALIKIMAS

Praėjusią savaitę Suomija minėjo 100-ąsias nepriklausomybės metines. Šios šalies istorija daug kuo primena Lietuvos, nors yra ir reikšmingų skirtumų.

Suomija ir Lietuva daugiau nei amžių priklausė Rusijos imperijai. Tačiau 1809 m. tapusi carinės imperijos dalimi, Suomijos Didžioji Kunigaikštystė, priešingai nei Šiaurės vakarų kraštas, išlaikė dalinę autonomiją, kurią caras Aleksandras II (1863 m.) išplėtė. Bet dar svarbiau už politiką yra ekonomika – Suomija turėjo sąlygas ekonomiškai vystytis. Prisiminkime tai, kad didžiojoje Lietuvoje (be Užnemunės) baudžiava panaikinta tik 1861 m., o Suomijoje (taip pat Švedijoje ir Norvegijoje) baudžiavos net nebuvo.

Baudžiava yra pagrindinė Lietuvos atsilikimo nuo Suomijos priežastis.

Baudžiava yra pagrindinė Lietuvos atsilikimo nuo Suomijos priežastis. Užnemunėje, kur baudžiava buvo panaikinta XIX a. pradžioje, sparčiau nei likusioje Lietuvoje plėtojosi prekyba ir verslas, kilo kultūra ir žemės ūkis, daugiau vaikų baigdavo mokslus. Čia ėmė formuotis iš valstiečių kilusi lietuvių inteligentija (Jonas Basanavičius, Vincas Kudirka ir kt. tarpukario Lietuvos valstybės tėvai). Kitaip tariant, visos šios sąlygos sudarė prielaidas XIX a. pabaigoje šiam regionui tapti lietuvių tautinio judėjimo centru.

Šnekant apie XX a. pradžią, 1917 m. gruodžio 6 d. suomiai paskelbė nepriklausomybę, tačiau įsivėlė į pilietinį konfliktą. Jo metu vienoje pusėje kovojo raudonieji (valstietijos ir darbininkijos, prijaučiančios revoliucijos idėjoms Rusijoje, atstovai), kitoje – baltieji suomiai (buržuazinės jėgos), palaikomos Vokietijos. Lietuvoje, beje, 1918–1920 m. vyko analogiška kova tarp Vinco Kapsuko vadovaujamų kairiųjų revoliucionierių (socialistų), palaikomų Raudonosios armijos, ir Vokietijos remiamos vyriausybės Kaune.

Ar sovietinė okupacija, kurios Suomija išvengė, lėmė Lietuvos atsilikimą? Ne visai. Dar būdama Rusijos imperijos sudėtyje Suomija turėjo kitokį politinį statusą nei Lietuva. Dar svarbiau yra tai, kad Suomijos Didžiojoje Kunigaikštystėje nebuvo baudžiavos. Todėl suomiai jau tarpukariu gyveno daug geriau už mus. Ir todėl jų šalis dabar yra labiau išsivysčiusi.

Rašyti komentarą
Komentarai (8)

Anonimas

Visur viskas buvo nualinta.Ir toj pacioj Norvegijoj.Norvegijoj jeigu valdzia zaistu su zmonem kaip lietuviai.Patikekit ne tik valdzia bet ir kalnai butu nuversti.Ten ir zmones pasaku neklauso.

Istorikas

Azijoje baudžiavos irgi baudžiavos nebuvo. Gal galėtu "žurnalistas" Beržiūnas parašyti, kurios Azijos regiono valstybės prilygsta baudžiavos neturėjusiai Norvegijai?

Cha cha cha

Beržiūno paistalai Lietuvos istorinės bei ekonominės raidos temomis -akivaizdi Kremliaus vykdomos politinės kastracijos pasekmė.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS