Didžiausią peilį jis išsitraukia naktį ir puola miegančius. Apginti piliečius privalantys pareigūnai turėtų jam uždėti antrankius ir įkalinti, bet skundžiasi, neva jis nepagaunamas. Tipinė situacija maždaug tokia: Laisvės alėjoje jis taip darkėsi, kad visiems plaukai šiaušėsi, bet atvykus pareigūnams prapuolė. Veltui pareigūnai dairosi ir labai atidžiai klausosi: gal išgirs kur krebždantį. Tylu. Tik juos iškvietę neramūs piliečiai kartoja, kad neseniai jis čia buvo ir net nurodo vietą, kur pasislėpė, – kavinėje už baro.

Ar jis čia tikrai buvo, klausia pareigūnai barmeno. Neee..., atsako tas. Ir pareigūnai išvažiuoja. Tada tas su peiliu vėl pasirodo ir vėl pradeda švaistytis. Piliečiai dejuoja. Vėl kviečia pareigūnus. Ar tikrai jį rasime, klausia pareigūnai. Turėtumėte rasti, sako piliečiai, bet neužtikrintai. Nors ir raukydamiesi, pareigūnai atvažiuoja. Ir vėl neranda. Tik tuos pačius pranešėjus. Iš šalies pažiūrėjus, visi gyvi ir sveiki. Sumušimų nematyti, kraujo nėra. Tai kas jiems negerai?

Jei jų būklę patyrinėtų specialistas, tikėtina, padarytų tokias išvadas: širdies, kraujagyslių ir medžiagų apykaitos sistemų problemos, sunki lėtinė nemiga ir net pirmalaikės mirties tikimybė. Tokie yra Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) minimi triukšmo padariniai sveikatai. Mat triukšmo peilis ypač aštrus naktį, kai normaliai gyvenant reikia ilsėtis.

Triukšmas ir normalus gyvenimas – nesuderinami. PSO duomenimis, triukšmas yra antra pagal svarbumą su aplinka susijusių sveikatos problemų. ES priėmė Aplinkos triukšmo valdymo direktyvą, nurodančią, kokių reikia imtis priemonių. Viena jų – triukšmą keliančios pramoginės veiklos kontroliavimas.

Jau kone visuotinai esame įpratę netoleruoti buitinių šiukšlių. Tačiau pasisakymai prieš vadinamąją akustinę taršą, kuri, pavyzdžiui, sklinda iš restorano ar iš kaimo turizmo sodybos, sulaukia daug mažiau supratimo. Nors minėtais atvejais po langais išverčiami konteineriai akustinės taršos.