BUDRUMO ŽADINTUVAS
Jeigu jau net tolimos aplinkos žmonės ima nerimauti, kad be reikalo susiplanavo vasarą keliauti dviračiais palei Baltiją, nes esą kils karas, tampa aišku: pagaliau pabudome. Jau gal net ir pajėgiame suprasti, kad paskutiniai Stasio Lozoraičio žodžiai „Saugokite sienas“ – ne metafora, bet sunkiai sužeistos tarpukario kartos imperatyvas, testamente užfiksuota valia, kurios negalima nepaisyti.
Tik ar tada, kai jau net pramoginės radijo stotys prabyla apie karo grėsmę, ne per vėlu rausti bunkerius? Gal šiandien mes – tarsi tie tarpukario inteligentai, naiviai tikėję, kad, nacizmui spaudžiant iš Vakarų, stalinizmui – iš Rytų, galės pasislėpti Žaliakalnyje, todėl gražiausioje Kauno vietoje 1939-aisiais skubėję statytis namus?
Į šį klausimą galima atsakyti gurkštelėjus vandens, giliai pakvėpavus ir pažvelgus, kas gi įvyko, kad, atšokę 2024-ųjų sutiktuves, staiga ėmėme jausti svilėsių tvaiką.
Neatsitiko nieko, kas nebuvo atsitikęs prieš kokį pusmetį. Tiesiog vyksta tai, apie ką kalbėjo tikrieji, o ne populiarieji ekspertai. Ką galėjo numanyti bet kuris nuosekliai, o ne per nuobodžiaujančių, vakar virusologiją, šiandien karybą išmanančių verslinink(i)ų paskyras feisbuke pasaulio įvykius sekęs Lietuvos gyventojas. Ir, neabejokime, kas žinota NATO būstinėje tada, kai buvo planuojamos netrukus vyksiančios didžiausios nuo šaltojo karo pabaigos pratybos „Steadfast Defender“.
Viešai grėsmingos kalbos praplyšo tuomet, kai tapo aišku: blogio ir gėrio ašys susikerta ne tik ties Avdijivka, bet ir Bab al Mandebo sąsiauriu, o JAV įklimpus rinkimų kampanijoje, Europos šalims teks skubiai ieškoti ne tik ginklų, bet ir pinigų ne tik Ukrainai, bet ir sau. Kaip įtikinti kur nors Vokietijoje gyvenančius žmones, kad Putino Rusija – tai ne „Gulbių ežeras“, bet Buča, todėl metas persirikiuoti vertybes ir valstybės išlaidas? Nutekinant galimo Rusijos puolimą schemą didžiausiam Europos laikraščiui ir iš rimtų tribūnų paraginti atnaujinti gyvybiškai būtinų produktų atsargas.
Tad ką daryti eiliniam statistiniam Lietuvos gyventojui, nerimaujančiam dėl Suvalkų koridoriaus saugumo ir ispanų požiūrio į Aljanso 5-ąjį straipsnį? Prisiminti, kad, norėdamas taikos, turi ruoštis karui. Iš politikų reikalauti didinti ne lengvatas, bet gynybos biudžetą. Suprasti, kad priešas gali pulti ne tik žemėje, bet ir atakuodamas GPS ryšį, valstybės institucijų portalus, pirkdamas trolius ar kurstydamas neadekvačius dalykus skleidžiančius rėksnius. Ir, žinoma, toliau ne tik morališkai remti už mus kovojančius ukrainiečius. Kaipgi su išgyvenimo paketu? Konservų, degtukų ir vandens namuose visada reikia turėti, nebūtinai tik karo atveju.
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
-
9 komentarai -
0 komentarai -
0 komentarai
buka žąsis pamiršo