DAR KARTĄ APIE NELYGYBĘ

Lietuvos politinio elito atstovai kartoja, kad mūsų šalies tikslas – tapti Vakarų dalimi. Ir, nors iš lėto, bet užtikrintai Lietuva šį tikslą įgyvendina. Ar iš tiesų?

Žvelgdami į kelis socioekonominius rodiklius, palyginkime tris panašaus dydžio valstybes iš trijų skirtingų regionų: Rytų Europoje esančią Lietuvą (2,8 mln. gyventojų), Vakarų Europai priklausančią Daniją (5,7 mln. gyventojų) ir Lotynų Amerikoje esantį Urugvajų (3,4 mln. gyventojų).

Bendrasis vidaus produktas (BVP) ir jo dalis vienam gyventojui: Pasaulio bankas Danijos BVP 2016 m. įvertino maždaug 306 mlrd. JAV dolerių, Lietuvos – 42,7 mlrd., o Urugvajaus – 52,4 mlrd. Atitinkamai, BVP dalis vienam gyventojui Danijoje per metus siekia 53,4 tūkst., Lietuvoje – 14,8 tūkst., o Urugvajuje – 15,2 tūkst. JAV dolerių.

BVP augimas: visų trijų šalių ekonomikos pastaruoju metu auga panašiu tempu – nuo beveik 2 iki šiek kiek daugiau nei 3 proc. Akivaizdu, kad tokiais augimo tempais Lietuva ir Urugvajus dar ilgai nepasivys Danijos, jei iš viso pasivys.

Pajamų nelygybė: Danijoje pajamų pasiskirstymo statistinis rodiklis (Gini koeficientas) sudaro 27,5 punkto ir tai yra laikoma maža nelygybe. Lietuva su 37,9 Gini, kuris dar ir nuosekliai auga, bei Urugvajus su 41,6 Gini jau yra laikomos vidutinės nelygybės šalimis.

Vidutinis atlyginimas (prieš mokesčius): Danijoje vidutinis (bruto) atlyginimas siekia 466 tūkst. kronų (62 tūkst. eurų) per metus, arba 5,1 tūkst. eurų per mėnesį. Lietuvoje – 9,816  tūkst. eurų per metus, arba 818 eurų per mėnesį. Urugvajuje – 9,3 tūkst. JAV dolerių (7950 eurų) per metus arba 777 JAV dolerius (664 eurus) per mėnesį.

Valstybės išlaidos mokslui: Danija skiria moksliniams tyrimams 3 proc. viso šalies BVP (2014 m.), o Lietuva – 0,47 proc. BVP (2016 m.). Maža to, suma, kurią Lietuvos politikai atseikėja mokslui vystyti, kasmet mažėja – nuo 0,95 proc. BVP (2013 m.) iki 0,76 proc. BVP (2015 m.). Galime pasiguosti, kad Urugvajus skiria mokslui dar mažiau – viso labo 0,23 proc. šalies BVP (2013 m.).