DVIGUBI STANDARTAI?

Lenkijos diplomatijos vadovas Witoldas Waszczykowskis iškėlė mintį, o premjerė Beata Szydło sutiko, kad Lenkija turi teisę reikalauti iš Vokietijos reparacijų už Antrąjį pasaulinį karą.

Lenkai paskaičiavo, kad nacistinės Vokietijos jų šaliai padaryta žala gali siekti beveik 1 trln. JAV dolerių. 1939 m. rugsėjį vokiečiai užpuolė Lenkiją ir laikė šalį okupavę iki 1945 m. Per šį laiką žuvo 6 mln. žmonių, pusė iš jų – žydų tautybės. Okupacijos metais nualintas Lenkijos ūkis, apgadinta infrastruktūra, o sostinė Varšuva beveik sulyginta su žeme.

Tiesa, Lenkija žiūri ir į Sovietų Sąjungos įpėdinę Rusiją, anot ministro W.Waszczykowskio, ir šis "klausimas reikalauja rimtos analizės ir rimto apsvarstymo bei sprendimo".

Reikėtų pagirti Lenkijos valdžią už tai, kad nuosekliai vertina šalies istoriją ir jokių kompromisų tuo klausimu nedaro. O štai Lietuvos politinio elito atstovai yra verti kritikos, nes į praeitį žvelgia selektyviai: okupacijos žalos atlyginimo iš Rusijos reikalauja, o iš Vokietijos – ne.

Teigiama, esą Lietuvos ir Vokietijos santykiai yra ypatingi. Tik nelabai aišku, dėl ko jie ypatingi, nes iki šiol Lietuvos valstybei (ne privatiems asmenims) taip ir nepasiūlyta atlyginti už nacistinės okupacijos metais patirtas skriaudas bei nuostolius. Už tai, kad tūkstančiai lietuvių buvo prievarta išvežti dirbti į Trečiojo reicho gamyklas. Už tai, kad vykdant Hitlerio įsakymą išdeginti žemę paskui save, buvo naikinama Lietuvos ekonomika ir infrastruktūra: sprogdinami tiltai, keliai ir geležinkeliai, šluojami nuo žemės paviršiaus strateginiai bei kultūros objektai – Vilniaus vandens pumpavimo stotis, elektrinė, dujų fabrikas, Žemės ūkio akademija Dotnuvoje, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Fizikos ir Chemijos rūmai Aleksote, Kėdainių dvaras ir t.t.

Nors ir neįmanoma pinigais įvertinti žmogaus gyvybės, ar Vokietija kompensuos Lietuvai už Pirčiupius ir dar tūkstančių šalies gyventojų (lietuvių, žydų, lenkų, rusų bei kitų tautybių) žudynes?